Patriko Gimimo Data: Gilios Istorijos ir Simbolių Persekiojimas
Patriko Gimimo Data: Gilios Istorijos ir Simbolių Persekiojimas
Vardas, suteiktas tėvų valios dėka, tapo savotišku iššūkiu sistemai. Šv. Patriko vardas, jam suteiktas tėvų valios dėka, tapo savotišku iššūkiu sistemai. Kai kam tai gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau vardas, kuris tapo kovos simboliu, gali turėti gilesnių prasmių. Tai istorija apie atkaklumą, darbštumą ir gebėjimą įžvelgti galimybes ten, kur kiti mato tik sunkumus.
Ankstyvieji Metai ir Iššūkiai
Šiame straipsnyje panagrinėsime išskirtinę asmenybę, Patriką, kurio gyvenimo kelias vingiavo nuo gimtojo Skuodo iki tarptautinių verslo aukštumų. Patrikas gimė Lietuvoje, Skuode, lietuvės ir žydo šeimoje. Tačiau laimė truko neilgai. Kai jam sukako penkeri, šeima išvyko į Izraelį, vedama tėvo pažadų apie geresnį gyvenimą. Deja, svajonės greitai subliuško - vos po trijų mėnesių tėvas paliko šeimą svetimoje šalyje. Dana Ribas, likusi viena su dviem mažais sūnumis, turėjo pradėti gyvenimą iš naujo. Patrikas prisimena nuolatinį vienatvės jausmą, nes mama turėjo sunkiai dirbti, kad išgyventų brangiame Tel Avivo mieste.
„Atsimenu, kai man buvo gal 6 metai, aš norėjau būti magu, kad pakeisčiau viską į auksą. Kad tiesiog būtų už ką normaliai pavalgyti“, - prisimena Patrikas.
Darbas ir Verslo Pradžia
Jau būdamas dvylikos, Patrikas pradėjo dirbti ir prisidėti prie šeimos biudžeto. „Šiandien gailiuosi tik vieno - kad pradėjau dirbti dvylikos, o ne aštuonerių“, - sako P. Ribas, pabrėždamas ankstyvą supratimą apie darbo svarbą. Nuo vaikystės girdėjęs kalbas apie deimantus, Patrikas ir jo brolis Alonas natūraliai įsiliejo į šeimos verslą.
Tarptautinis Verslas ir Sėkmės Paslaptys
Patrikas turi biurus ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje bei Kanadoje. Kiekvieną mėnesį jis skrenda į Indiją ir Ameriką, plėsdamas verslo ribas. Restoranai Patrikui tėra pramoga ar netgi prestižo reikalas - turėti vietą, kur gali pakviesti klientus išgerti kavos. „Tačiau negalime nė lyginti, kiek uždirbame iš deimantų, ir restoranų“, - patikina Patrikas.
Patrikas tik šypsosi pavadintas auksinio jaunimo atstovu, paveldėjusiu verslą iš garsios ir turtingos mamos Danas Ribas. Nes iš tiesų jų šeimos istorija yra visai kitokia.
Patriko Skrudupio Asmenybė ir Vardas
Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis, sukaupęs solidų žinių bei patirčių bagažą, vis tiek tikina, kad ir toliau kasdien mokosi. Jis šypsosi sakydamas, kad nuo pat vaikystės buvo kovotoju už asmens laisvę, orumą ir išskirtinumą. Bet pirmieji sovietmečiu jo vardu kovą pradėjo Patriko tėvai. Šv. Patriko vardas, jam suteiktas tėvų valios dėka, tapo savotišku iššūkiu sistemai. „Tėtis yra sakęs, kad vardą man išrinko vyskupo Kazimiero Paltaroko asmeninėje bibliotekoje radęs knygą apie šventąjį Patriką, - pasakoja P. Skrudupis. Dabar vyras svarsto, kad galbūt asmenybės, kuri rinkosi ne lengvesnį, o sunkiausiąjį kelią, vardas ir jį patį visą gyvenimą stumia būti ten, kur daugeliui atrodo tikrai sunku. Kur „ne prestižas“. Bet tėvo, anot P. Skrudupio, būta kieto. Jam pavyko įrodyti, kad ne kam kitam, o būtent gimdytojams priklauso privilegija suteikti vaikui vardą. Tai įrodžius, nors ir nenorom, buvo išduotas gimimo liudijimas Patriko vardu. O paaugusiam sūnui šis tėvų žingsnis visam gyvenimui įstrigo į atmintį kaip asmenybės pergalė prieš sistemą.
Ugdymas, Pažiūros ir Socialinė Atsakomybė
Griežtas „ne“ sovietinėms vaikų organizacijoms, entuziastingas dalyvavimas laisvoje Lietuvoje atkurtoje ateitininkų veikloje, įpusėtos, tačiau nebaigtos studijos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, mokslai Amerikos bei Austrijos aukštosiose mokyklose. Taip pat aukštieji mokslai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame bei Mykolo Romerio universitetuose… Lietuvoje ir užsienyje įgyti mokslai, gautos kvalifikacijos P. Skrudupiui suteikia teisę, be vadovavimo globos namams, dirbti pedagoginį bei teisinį darbą. Kaip mediatorius - tarpininkas, nešališkas asmuo, padedantis spręsti konfliktus, - P. Skrudupis tampa nesutariančiųjų taikytoju, kai besiskiriantys tėvai nepasidalija vaikų priežiūros, kai žmonėms kyla finansinių bei įvairių kitų bėdų. Tačiau teisininkas sako, kad jam dažnai tenka imtis mediatoriaus vaidmens ir atliekant tiesioginį - senelių globos namų vadovo darbą. Panašų, tik kitaip pavadintą darbą P. Skrudupis pasakoja turėjęs ir iki tapdamas globos namų direktoriumi. Panevėžio vyskupijos šeimos centre jis dirbo su išsiskyrusiais asmenimis, organizavo mokymus kūdikių besilaukiančioms šeimoms.
Šiuo metu Šv. Juozapo globojama yra 88 žmonės. Netrukus šalia Šv. Juozapo globos namų pradės veikti savarankiško gyvenimo namai, juose įsikurs 6 gyventojai. Tad direktoriui ir 84 jo bendradarbiams, kaip visada pabrėžia žodžio „pavaldinys“ vengiantis P. Pasidomėjus, kaip apskritai pasikeitė pati socialinė sistema per jo vadovavimo senelių globos namams metus, pašnekovas pripažįsta: pokyčių išties daug. „Tačiau aš matau problemą, kad ne visi dirbantieji su pagalbos reikalingaisiais mato juose sau lygiavertį asmenį. Kartais susikuria perdėm globėjiškas santykis, o tai nėra gerai“, - atvirauja P. „Tad aš ir studentams, kuriuos mokau, ir kolegoms stengiuosi priminti, kad kiekvienas žmogus savo esybe yra ne tik svarbus, bet ir šventas. Būtent tas jame esantis šventumo pradas žmogų daro išskirtinį, unikalų, vienintelį“, - sako P.
Pomėgiai, Asmeninis Gyvenimas ir Gyvenimo Šventimas
Į tiesų klausimą, kodėl netapo kunigu, P. Pasiteiravus apie šeimą, irgi išlieka santūrus: „Atsakysiu taip: esu tėtis ir turiu puikią 14 metų dukrą. Nepaisant to, kad su žmona gyvename skyrium, gyvenimo prasmę matau tėvystėje. O štai paklaustas apie laisvalaikį P. Skrudupis iškart prisipažįsta esąs keliautojas. Ir taip nuo mažens - keliones mėgusių tėvų po kone visą buvusią Sovietų Sąjungą išvežiotas. Molainių kaime, kuriame užaugo, vyras turi sodybą, ten net ir ūkininkauja. Sako ketinantis šią vietą paversti tokia, į kurią galėtų atvykti sveikatos problemų turintys vaikai - pabūti gryname ore, pažaisti, pabendrauti su naminiais gyvūnais. Tiesa, avelės ir triušiai, šeimininko teigimu, dar tik ateities dalykas. Visai neseniai P. Skrudupis sako pradėjęs mokytis ir buriuoti. Kol kas netoli krantų, tačiau tikisi išplaukti ir į platesnius vandenis. „Na šito tai jau tikrai nenoriu. Esu laimingas ten, kur esu, tai yra dirbdamas su reikalingais pagalbos ar ūkininkaudamas. Meilė Kasdienybei ir Gyvenimo Šventimas Itin svarbu meile kasdienybei - arba, kaip vadina P. „Sakyčiau, kad švęsti gyvenimą - tai visų pirma priimti ir save, ir kitą tokius, kokie esame. Atleisti nuoskaudas - ir savo pačių padarytas sau, ir tas, kurias mums padarė kiti. Ir prideda: „Beje, esu įsitikinęs, kad Šv. Patrikas gimė 390 m. romėnų užimtoje Britanijos dalyje. Kai Patrikui buvo šešiolika, jį pagrobė airių piratai ir pardavė į vergiją. Po šešerių metų darbo gyvulių piemeniu, Patrikui pavyko pabėgti į Galiją (dabartinę Prancūziją). Čia jis mokėsi teologijos ir buvo įšventintas į kunigus. Galiausiai išvyko į Airiją kartu su vyskupu Paladijumi skleisti krikščionybės, o po Paladijaus mirties tapo Airijos vyskupu. Šv. Patrikas mirė 461 m. Manoma, kad žalias trilapis dobilas tapo Airijos simboliu, nes rodydamas dobilo lapą, Šv. Patrikas airiams aiškino apie Švč. Trejybę.
Šv. Patriko diena, minima kovo 17-ąją, yra ne tik Airijos globėjo šventė, bet ir kultūrinis reiškinys, persmelktas istorijos ir simbolių. Tiksli jo gimimo data ir vieta nėra žinoma, greičiausiai jis gimė romėnų Britanijoje, vietovėje, vadinamoje Bannaventa. Apie šv. Patriką, Airijos šventąjį ir globėją, sukurta keletas pasakojimų. 16 metų vaikinas buvo pagrobtas plėšikų ir parduotas į vergiją Airijoje. Po šešerių metų Maewynas pagaliau ištrūko iš vergijos ir nuvyko į Gaulio miestą. Ten 12 metų studijavo vienuolyne. Studijų metu jaunuolis suprato, kad jo misija - visus pagonis paversti krikščionimis. Jis norėjo grįžti į Airiją ir ten įvykdyti savo užduotį. Tačiau jo vyresnieji nusprendė, kad į Airiją vyks Šventasis Paladijus (angl. Palladius). Tačiau pastarasis po poros metų buvo perkeltas į Škotiją ir tada Maewynas-Patrikas (jau persivadinęs krikščionišku vardu) pagaliau buvo paskirtas antruoju Airijos vyskupu. Jis gana sėkmingai krikštijo vietinius gyventojus. Tačiau tai nepatiko keltų žyniams. Jie kelis kartus Patriką buvo suėmę, tačiau jam vis pavykdavo ištrūkti. Patrikas keliavo po Airiją, steigdamas naujus krikščioniškus vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Patriko misija truko 30 metų, kol galiausiai jis apsistojo Dauno grafystėje. Šv. Patrikas mirė 461 m. kovo 17 d. Šv. Patriko diena švenčiama visame pasaulyje, ten, kur yra išeivių iš Airijos. Taip pat daugėja ir kitų tautų, švenčiančių šią krikščionių globėjo dieną: Argentina, Australija, Naujoji Zelandija. Šventės metu vyrauja airiški atributai, rengiamasi tik žalios spalvos rūbais. Tą dieną įprasta valgyti airišką tradicinį maistą, gerti Gineso alų ar airišką viskį. Vienas iš svarbiausių šventės ir pačios Airijos simbolių - trilapis dobilas (air. shamrock). Manoma, kad šis simbolis atsirado tada, kai šv. Patrikas panaudojo trilapį dobilą šv. Trejybei paaiškinti: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiri to paties vieneto elementai, kaip ir trys atskiri, tačiau kotelio sujungti, dobilo lapeliai. Šv. Kitas šv. Patriko šventės simbolis - leprikanai (air. Leprechauns). Tai mistiniai atsiskyrėliai, kurie vengia kontakto tiek su mirtingaisiais, tiek su nemirtingomis būtybėmis - elfais. Jie uoliai siuva… batus. Taip pat jie yra paslėptų brangenybių savininkai. Leprikanas visada gali būti užtinkamas su batu vienoje rankoje ir plaktuku kitoje. Lobių ieškotojai gali priversti leprikaną išduoti paslaptį, kur paslėptos brangenybės. Tačiau jei tik žmogus nusisuka į šalį - leprikanas iškart išnyksta. Todėl, norint surasti lobį, reikia nenuleisti nuo atsiskyrėlio akių.
| Šventės Pavadinimas | Data | Reikšmė |
|---|---|---|
| Šv. Patriko diena | Kovo 17 d. | Airijos globėjo šventė, krikščionybės priėmimo Airijoje simbolis, Airijos kultūrinio paveldo šventė. |
Nuo 7 a. pradžios Patrikas minimas kaip Airijoje išskirtinai gerbiamas šventasis; kaip ir daugelio pirmo tūkstantmečio šventųjų Patriko formaliai nekanonizavo Romos popiežius, šventuoju jį pradėjo laikyti Airijos vietinės bažnyčios. Patriko kultas ypač sustiprėjo 12 a., piligrimai pradėjo gausiai lankyti menamus jo palaikus Downpatricke (dabar Šiaurės Airija) ir menamas jo kančių vietas Donegalo grafystėje. Naujaisiais laikais Patrikas tapo Airijos identiteto simboliu, 20 a. liaudyje įsitvirtino mitologizuotas jo paveikslas. Šv. Patriko diena švenčiama visose šalyse, kur yra airių išeivių. Ikonografijoje vaizduojamas kaip vyskupas žalios spalvos liturginiais drabužiais su mitra ir pastoralu.