Vertikalus perdavimas yra infekcijos ar ligos perdavimas iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Šis perdavimo būdas svarbus suprasti tiek tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams, nes jis gali paveikti kūdikio sveikatą nuo pat gimimo. Nors daugelis ligų nuo motinos vaikui neperduodamos, tam tikros infekcijos ar genetinės būklės gali būti perduodamos vertikaliu būdu, sukeldamos rimtų komplikacijų. Tinkamos prevencinės priemonės ir laiku taikomas gydymas gali reikšmingai sumažinti riziką.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra virusas, kuris puola imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (T-limfocitus), atsakingas už organizmo apsaugą nuo ligų. Negydoma ŽIV infekcija gali progresuoti į įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), kai imuninė sistema tampa itin silpna, o organizmas nebegali kovoti su infekcijomis ar tam tikromis vėžio formomis. ŽIV plinta per kraują, lytinius skysčius, motinos pieną ar iš motinos vaikui gimdymo metu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2023 m. apie 39 milijonai žmonių gyveno su ŽIV, o kasmet užregistruojama apie 1,3 milijono naujų atvejų. Lietuvoje ŽIV sergamumas yra palyginti žemas, tačiau kasmet diagnozuojama apie 100-150 naujų atvejų, dažniausiai tarp rizikos grupių, tokių kaip intraveninių narkotikų vartotojai ar asmenys, turintys nesaugius lytinius santykius. Šiuolaikiniai antiretrovirusiniai vaistai leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.

ŽIV perdavimo keliai ir rizikos veiksniai

ŽIV plinta trimis būdais: per kraują, per lytinius santykius ir iš motinos vaikui (perinataliniu arba vertikaliu būdu). Tiesioginis kontaktas su tam tikrais kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, sperma, makšties išskyros ir motinos pienas, yra pagrindinis ŽIV plitimo būdas. ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Pagrindinės ŽIV ligos priežastys yra nesaugūs seksualiniai santykiai, užkrėsto asmens kraujo perpylimas, naudojant užkrėstus švirkštus, ir perinatalinis perdavimas (nėščios moters užkrėtimas kūdikiui gimdymo ar žindymo metu). Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Perinatalinis ŽIV perdavimas

Nėščia ŽIV infekuota moteris gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimdymo žindydama kūdikį. Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60-70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10-15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti.

Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Taikomos profilaktikos priemonės ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybę sumažina iki 1-2 proc. Perinatalinio ŽIV perdavimo priemonės yra šios: antivirusinių vaistų vartojimas nėštumo ir gimdymo metu, tinkamai parinkta gimdymo taktika (priklausomai nuo ŽIV RNR kiekio nėščiosios organizme gali būti siūloma cezario pjūvio operacija), prevencinis naujagimio gydymas.

Vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašu, kurį 2011 m. patvirtino sveikatos apsaugos ministras, rekomenduojama ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias siųsti arba pervežti gimdyti į vieną iš šių sveikatos priežiūros įstaigų: VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas arba VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę.

ŽIV diagnostika ir gydymas

ŽIV diagnostika remiasi kraujo ar seilių tyrimais, kurie aptinka viruso antikūnus, antigenus ar genetinę medžiagą. Antikūnų testas: Aptinka ŽIV antikūnus (ELISA ar greitieji testai). ŽIV diagnostikai taikomi imunofermentiniai (ELISA) atrankiniai tyrimo metodai. Jei moteris atvyksta prasidėjus gimdymui ir jos serologinė būklė dėl ŽIV nežinoma, atliekamas greitasis ŽIV antikūnų tyrimas.

ŽIV nėra išgydomas, tačiau antiretrovirusinė terapija (ART) leidžia kontroliuoti virusą, užkirsti kelią AIDS išsivystymui ir sumažinti perdavimo riziką. Gydymo tikslas - sumažinti viruso kopijų skaičių iki neaptinkamo lygio. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turėtų būti rekomenduojama kombinuotoji antiretrovirusinė terapija (ART). Gydymą paskiria ir jo efektyvumą kontroliuoja infekcinių ligų specialistas.

Šiuolaikiniai antiretrovirusiniai vaistai leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą. Vartojami kaip nurodyta, šie vaistai gali sumažinti ŽIV kiekį kraujyje iki labai žemo lygio. Tai vadinama viruso slopinimu. Nuo 2023 metų vis labiau populiarėja naujausios gydymo galimybės, įskaitant ilgalaikės veikimo antiretrovirusinius vaistus, kurie gali sumažinti gydymosi dažnumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Prevencinės priemonės nėštumo metu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29-40-ąją nėštumo savaitę. Šių tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. 2010 metais nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV.

ŽIV infekcijos šaltinis - ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą.

ŽIV infekcijos pirmine prevencija tarp nėščiųjų Lietuvoje rūpinasi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai ir akušeriai ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatoriškai. Pagal Lietuvoje galiojančią nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką numatytas visoms nėščiosioms tyrimas dėl ŽIV infekcijos du kartus. Kasmet vidutiniškai nustatoma apie septynias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias.

ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Negydomas ŽIV gali sukelti AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). ŽIV liga yra sukelta žmogaus imunodeficito viruso, kuris plinta per kraują, spermą, makšties išskyras ir motinos pieną.

ŽIV infekcijos šaltinis - ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.

ŽIV liga yra lėtinė infekcija, kuri, jei nebus gydoma, gali išsivystyti į AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). ŽIV užkrėstas asmuo gali ilgą laiką nesijusti sergantis, tačiau virusas ir toliau veikia imuninę sistemą. Nėštumo metu, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius, ŽIV gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, mažas kūdikio svoris ir netgi perinatalinė infekcija.

ŽIV gali turėti didelį poveikį fizinei, emocinei ir socialinei būklei. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti minimalūs, tačiau negydoma liga sukelia lėtinį nuovargį, infekcijas ir riboja darbingumą. Diagnozės gavimas dažnai sukelia psichologinį stresą, nerimą ar depresiją, o stigma, susijusi su ŽIV, gali lemti socialinę izoliaciją ar diskriminaciją. Vis dėlto antiretrovirusinė terapija leidžia daugumai užsikrėtusiųjų gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, kurti šeimas ir išvengti komplikacijų. Svarbu laikytis gydymo režimo, sveikai maitintis, vengti alkoholio ar narkotikų ir reguliariai tikrintis.

ŽIV liga diagnozuoja ir gydo gydytojas. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (- ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.

ŽIV infekcijos diagnostika - tyrimai dėl ŽIV vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Galima ir kita tiriamoji medžiaga.

ŽIV simptomai priklauso nuo ligos stadijos: ūminė infekcija, besimptomė fazė, vėlyva stadija ar AIDS. Ūminė ŽIV infekcija (2-4 savaitės po užsikrėtimo) gali pasireikšti gripą primenančiais simptomais. Besimptomė fazė gali trukti 5-10 metų, o vėlyva stadija arba AIDS pasireiškia imuninės sistemos išsekimu ir oportunistinėmis infekcijomis.

ŽIV gali turėti didelį poveikį fizinei, emocinei ir socialinei būklei. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti minimalūs, tačiau negydoma liga sukelia lėtinį nuovargį, infekcijas ir riboja darbingumą. Diagnozės gavimas dažnai sukelia psichologinį stresą, nerimą ar depresiją, o stigma, susijusi su ŽIV, gali lemti socialinę izoliaciją ar diskriminaciją. Vis dėlto antiretrovirusinė terapija leidžia daugumai užsikrėtusiųjų gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, kurti šeimas ir išvengti komplikacijų. Svarbu laikytis gydymo režimo, sveikai maitintis, vengti alkoholio ar narkotikų ir reguliariai tikrintis.

ŽIV yra rimta, bet kontroliuojama liga, kurią galima efektyviai valdyti per ankstyvą diagnostiką ir antiretrovirusinę terapiją. Supratimas apie rizikos veiksnius, tokius kaip nesaugūs lytiniai santykiai ar dalijimasis adatomis, leidžia imtis prevencinių priemonių. Simptomai, tokie kaip gripą primenantys požymiai ar pasikartojančios infekcijos, gali būti nespecifiniai, todėl reguliarūs testai rizikos grupėse yra būtini.

Jei pastebite ŽIV požymius, tokius kaip gripą primenantys simptomai po rizikingo kontakto, pasikartojančios infekcijos ar svorio kritimas, ar priklausote rizikos grupei (pvz., turėjote nesaugių lytinių santykių, vartojote intraveninius narkotikus), nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar infekcinių ligų specialistą, kad būtų atlikti ŽIV testai. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei įtariate galimą užsikrėtimą (pvz., dūris adata ar nesaugus seksas) - PEP gali būti skiriamas per pirmas 72 valandas. Venkite savarankiško gydymo, nes tai gali būti neefektyvu ar pavojinga.

ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktika yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią naujos kartos užsikrėtimui. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės leidžia sumažinti riziką iki minimumo ir užtikrinti sveiką naujagimio vystymąsi.

tags: #perinatalinis #vertikalus #ziv #perdavimo #budas

• Ar saugu šalinti apgamus laukiantis?
• Svarba ir praktiniai patarimai
• Būtini tyrimai nėštumo metu
• Naudojimo tvarka globos namuose
• Žodžiai močiutei