Hemorojus - tai dažna būklė, kuri moterims ne retai pasireiškia nėštumo metu. Nėštumas yra fiziologinė moters būklė, tačiau tuo metu nėščioji patiria ryškių antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos, vidaus organų topografijos pokyčių. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, tačiau jie gali suaktyvinti ir iki nėštumo buvusias lėtines ligas bei turėti įtakos moters patologinėms būklėms. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo. Hemorojus yra viena dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių išangės ligų.

Hemorojus - tai išangės kanalo veninių rezginių išsiplėtimas, kurį sukelia padidėjęs intraabdominalinis spaudimas. Nėštumo metu vaisiui augant didėjanti gimda spaudžia žarnyną bei kraujagysles. Tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstovis, todėl po tiesiosios žarnos gleivine gali susiformuoti hemorojinių mazgų. Gimdymo metu stanginimasis gali dar labiau padidinti spaudimą tiesiosios žarnos srityje, dėl to išsiplečia kraujagyslės aplink išangę ir gali susiformuoti hemorojiniai mazgai.

Pagrindiniai požymiai, perspėjantys apie hemorojų, tai - skausmingas tuštinimasis, išangės niežėjimas ir skausmas, kraujuojančios išmatos iš išangės, hemorojiniai mazgai ir kt. Jeigu moteris nėštumo metu pradeda jausti nestiprų skausmą, perštėjimą, ima čiuopti mazgelius išangės srityje ar pastebi šviežio kraujo pasituštinus, tai dažniausiai bus hemorojaus simptomai. Tačiau, anot pilvo chirurgo, yra ir kitų proktologinių ligų, kurios turi panašius simptomus, pavyzdžiui, išangės įplėša, polipai, taip pat onkologinių storosios žarnos ligų pirmieji simptomai.

Nėštumas ir gimdymas yra išangės ligų rizikos veiksnys. Dažniausi išangės patologijos simptomai: skausmas ir niežėjimas išangėje, kraujavimas iš išangės šviesiu krauju, skausmingas mazgelis išangės srityje. Labai svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašiai kaip ir kitos išangės bei storosios žarnos ligos: išangės įplėšą, ūminį paraproktitą, tiesiosios žarnos iškritimą, išangės kondilomas, opinį kolitą, Krono ligą ir net išangės ar storosios žarnos vėžį.

Hemorojaus stadijos

Hemorojus skirstomas į keturis laipsnius (stadijas):

• Pirmojo laipsnio hemorojus. Liga, kuri dar nėra matoma plika akimi, tačiau jau juntami pirmieji simptomai. Hemoroidiniai mazgai padidėja išangės viduje, gali atsirasti niežėjimas. Pasituštinus gali atsirasti lengvas pakraujavimas. Tačiau mazgai dar grįžta į savo vietą.
• Antrojo laipsnio hemorojus. Hemoroidiniai mazgai gali iškristi tuštinimosi metu, tačiau vėliau vėl sugrįžta. Gali būti juntamas deginimas, niežulys, nežymus kraujavimas po tuštinimosi.
• Trečiojo hemorojaus stadija. Hemoroidiniai mazgai tuštinimosi metu iškrenta į išorę ir nesusitraukia atgal. Matyti plika akimi. Hemorojaus mazgus reikia įstumti atgal rankos pagalba.
• Ketvirtojo laipsnio hemorojus. Hemoroidiniai mazgai yra iškritę nuolatos. Gali sukelti niežėjimą, deginimą ir dilgčiojimą. Šio laipsnio hemorojui reikalinga operacija, kurios metu būtų šalinami mazgai.

Hemorojus skirstomas į išorinį ir vidinį. Išorinis hemorojus - tai žemiau dantytosios linijos esantys kraujagysliniai tarpai. Jeigu yra padidėjusios arba simptomais pasireiškiančios išangės pagalvėlės virš dantytosios linijos, jas vadiname vidiniu hemorojumi. Paprastai vidinis hemorojus būna neskausmingas, net jei išvirsta arba kraujuoja. Tik išvirtęs ir užstrigęs bei užsitrombavęs vidinis hemorojus yra labai skausmingas. Išorinis hemorojus yra skausmingas. Neretai kartu pasireiškia ir išorinis, ir vidinis hemorojus.

Rizikos veiksniai

Nėštumo laikotarpiu tam tikri mechaniniai veiksniai didina hemorojaus išsivystymo tikimybę: didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės slėgio padidėjimą, be to, dėl mechaninio spaudimo į viršutinę tiesiosios žarnos, apatinę tuščiąją bei vartų venas vystosi veninė stazė (veninis sąstovis), kuri ypač išryškėja antroje nėštumo pusėje. Dėl padidėjusio pilvo ertmės slėgio ir veninės stazės sutrinka vidinio išangės rauko kraujotaka. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc. Šie veiksniai sukelia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą bei veninę stazę mažajame dubenyje.

Dažniausi ir jau įrodyti rizikos veiksniai yra vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas ir gimdymas. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu neabejotinai skatina išangės patologijos atsiradimą nėštumo laikotarpiu bei laikotarpiu po gimdymo. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Literatūroje nurodyta, kad iki 40 proc. moterų patiria vidurių užkietėjimą nėštumo laikotarpiu. Vidurių užkietėjimo riziką didina ir gimdymų skaičius - ši problema dažniau vargina ne pirmą kartą gimdančias moteris.

Kiti rizikos veiksniai, susiję su ankstesniais nėštumais ir gimdymais - tai užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo laikotarpis ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių). Nustatytas galimas ryšys tarp hemorojaus išsivystymo tikimybės ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu (tiek savaiminio tarpvietės plyšimo, tiek epiziotomijos - tarpvietės kirpimo). Moksliniais tyrimais patvirtintas vidurių užkietėjimo ir hemorojaus ryšys.

Vidurių užkietėjimo riziką didina ir vartojami vaistai: anemijai gydyti skiriami geležies preparatai, esant hipertenzinėms būklėms - magnio sulfatas. Kai kurie mokslinės literatūros šaltiniai nurodo, kad hemorojaus rizikos veiksnys yra padidėjęs kūno masės indeksas (KMI). Hemorojus dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms. Nustatyta, jog nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo.

Gydymas

Jeigu hemorojumi susergama pirmą kartą nėštumo metu didelė tikimybė, kad hemorojus po gimdymo praeis savaime ir vėl viskas grįš į prieš gimdyminę būseną. Tačiau jei nėštumo metu tuštinantis atsiranda kraujo ir kitų nemalonių simptomų, svarbu kreiptis į prižiūrintį ginekologą arba proktologą. Apsilankymo metu, proktologas įvertins hemorojaus laipsnį ir pagal tai paskirs gydymą. Jei tai lengvo laipsnio hemorojus, tuomet pakanka pokyčių mityboje. Jei sunkesnio laipsnio - gali skirti tepalą ar vietines ne hormonines žvakutes simptomams mažinti. Jei tai paskutinio laipsnio hemorojus - gali reikėti atlikti operaciją.

Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos. Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete; rekomenduojama kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti.

Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai. Vienas vietinio vartojimo medikamentų hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Tai vietinio poveikio vaistas, skirtas lokalaus simptominio vidinio ir išorinio hemorojaus gydymui. Tribenozidas sąlygoja priešuždegiminį poveikį, mažina patinimą išangėje, didina kraujagyslių elastingumą ir tonusą. Lidokainas turi vietinį anestetinį (skausmą malšinamąjį) poveikį, todėl sąlygoja greitą poveikį subjektyviesiems simptomams (mažina skausmą, deginimą, niežulį išangės srityje), Tribenozidas padeda palengvinti objektyviuosius hemorojaus sukeliamus simptomus (uždegimą, kraujavimą, mazgus išangės srityje), sustiprina Lidokaino poveikį hemorojaus subjektyviems simptomams (skausmas, deginimas, niežulys). Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu. Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, vaisto negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu. Visais atvejais rekomenduojama dozė negali būti viršyta. Vaistą reikėtų vartoti rytą ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų.

Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, galima pabandyti mažai invazyvias procedūras: perrišimą guminiais žiedais, skleroterapiją ar infraraudonąją fotokoaguliaciją. Esant III-IV laipsnio hemorojui bei ypač ryškiam išoriniam hemorojui arba trukdančioms išangės srities raukšlėms, rekomenduojamas chirurginis gydymas, hemorojų pašalinant.

Kaip palengvinti simptomus ir ką daryti po gimdymo?

Hemorojus po gimdymo - tai gana dažna problema, su kuria susiduria daugelis moterų pirmosiomis savaitėmis po kūdikio gimimo. Nors apie tai kalbama retai, gydytojai pabrėžia, kad ši būklė yra labai paplitusi ir dažniausiai laikina. Dažniausiai hemorojus po gimdymo gali būti gydomas namuose, naudojant paprastas priemones, kurios sumažina spaudimą tiesiosios žarnos srityje ir palengvina simptomus. Kadangi organizmas po gimdymo palaipsniui atsigauna, hemorojiniai mazgai dažnai sumažėja per kelias savaites.

Svarbiausia - sumažinti veiksnius, kurie gali dirginti hemorojų. Vienas iš pagrindinių aspektų yra normalus tuštinimasis, nes vidurių užkietėjimas gali dar labiau pabloginti simptomus. Po gimdymo labai svarbu pasirūpinti pakankamu skaidulų ir skysčių kiekiu. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina hemorojaus simptomus.

Dažniausiai rekomenduojamos priemonės, kurios gali padėti sumažinti diskomfortą:

• Sėdimosios šiltos vonelės. Šiltas vanduo padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti patinimą.
• Tepalai ar žvakutės nuo hemorojaus. Jie gali sumažinti skausmą, niežėjimą ir uždegimą.
• Daug skaidulų turinti mityba. Daržovės, vaisiai ir pilno grūdo produktai padeda palaikyti normalų tuštinimąsi.
• Pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo padeda išvengti kietų išmatų.
• Lengvas fizinis aktyvumas. Pasivaikščiojimai gali pagerinti kraujotaką dubens srityje.

Jeigu hemorojus po gimdymo savaime nepraėjo, svarbu apsilankyti pas proktologą, kuris įvertins būklę ir paskirs specialų tolimesnį gydymą. Hemorojus po gimdymo taip pat gali pasireikšti likusiais odos maišeliais. Tai būklė, kuomet uždegiminiai mazgai išsivaikšto ir lieka oda išangės išorėje. Nors skausmo ar didesnio diskomforto ši būklė nekelia, vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti su proktologu dėl tolimesnio gydymo ar jų pašalinimo.

Medicininė konsultacija rekomenduojama, jei:

• Kraujavimas tuštinantis tampa gausesnis.
• Atsiranda labai stiprus skausmas.
• Hemorojiniai mazgai tampa labai patinę.
• Simptomai nepraeina per kelias savaites.

Kiekvienai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, moterys gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti gydytojams.

tags: #hemorojus #pries #gimdyma

• Merci Šokoladinių Kiaušinių sudėtis
• Alus ir pirmasis nėštumo trimestras
• Moterys Adomo Mickevičiaus kūryboje
• Nauda ir funkcijos
• Kaip palengvinti rūgštingumą nėštumo metu