Rūta Skyrienė: Rinkos Ekonomikos Vystymo Ir Investicijų Pritraukimo Lietuvoje Intelektualinis Variklis
Rūta Skyrienė: Rinkos Ekonomikos Vystymo Ir Investicijų Pritraukimo Lietuvoje Intelektualinis Variklis
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė yra žinoma Lietuvos verslo ir ekonomikos srityse. Jos veikla apima laisvos rinkos idėjų sklaidą ir indėlį į šalies ekonominę raidą. Rūta Skyrienė, kaip asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, aktyviai dalyvauja Lietuvos ekonominiame gyvenime.
Rūtos Skyrienės Indėlis Į Rinkos Ekonomiką
Rūta Skyrienė yra ekspertų komisijos narė, vertinanti verslo pasiekimus ir inovacijas. Ji tvirtina, kad siūlymu kelti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) laiptelį, atsižvelgiant į žmones gaunančius 2-3 tūkstančius eurų atlyginimą „ant poperiaus“, siekiama, jog jaunieji šalies talentai liktų Lietuvoje. R. Skyrienė, pastaruoju metu itin daug važinėjanti po regionus, pasakoja susidariusi labai prieštaringų įspūdžių. „Yra gerų pavyzdžių, tačiau kai kur kilo abejonių, ar regiono valdžia iš tiesų nori gerinti verslo aplinką ir siekti investicijų. Kai kur savivaldybės tik kovoja dėl europinių pinigų, už juos nutiesia kokį šaligatvį aplink tvenkinį, pastato suoliukus, ir mano, kad jau gerai. Tačiau nėra kas tais šaligatviais vaikšto, nes savivaldybės kiša pagalius verslui išduodant leidimus, derinant planus. Savivaldybėse reikia keisti mąstymą ir galvoti, ką padaryti, kad verslui būtų patraukliau investuoti. O pavyzdžiai, kai regionai baidosi investicijų, stulbinami. R. Skyrienė pasakoja, kad „Investuok Lietuvoje” įkalbėjo vieną Lenkijos investuotoją perkelti pas mus savo gamybos padalinį. Jie pageidavo, kad būtų darbuotojų, mokančių lenkų kalbą, tad kreiptasi į keturias lenkakalbes savivaldybes, kad šios pateiktų pasiūlymus. Bet atsakymo sulaukta tik iš vienos. „Kai kur vietinei valdžiai nerūpi plėtoti verslo. Ji pastebėjo dar vieną didžiulį investicijų, ypač užsienio, stabdį: pagalius į ratus kiša to regiono verslininkai, nes jie nenori konkuruoti dėl darbuotojų - atsiradus daugiau darbo vietų jiems tektų kelti algas.“
Sveikindama laureatus ekspertų komisijos narė asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad komisijai išrinkti nugalėtojus buvo nelengva. „Tie, kurie buvo pateikti balsavimui, visi yra švyturiai, - teigė R. Skyrienė. - Kažkur skaičiau, kad lyderis nurodo kelią, pats juo eina ir kitus ten veda kaip švyturys.
Rinkos Ekonomikos Pradininkai Ir Jų Palikimas
Rūta Skyrienė mini Kęstutį Glavecką kaip žmogų, kuris tikrai matė ekonomiką nesocialistinėmis akimis. Pasak jos, K. Glaveckas buvo rinkos ekonomikos pradininkas, prisidėjęs prie tokių rinkos instrumentų, kaip Vertybinių popierių birža, Vertybinių popierių depozitoriumas įkūrimo. K.Glaveckas, nors ir išsimokslinęs Sovietų Sąjungoje, 1990-ųjų pradžioje kitus jau stebino naujovišku požiūriu ir rinkos ekonomikos žiniomis. K.Glavecko paskaitos ir keliamos idėjos padėjo pagrindą ne vieno garsaus šalies ekonomisto ateičiai. LLRI prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad K.Glaveckas buvo turbūt vienas iš trijų pagrindinių stulpų ant kurių mes kūrėme nepriklausomos Lietuvos ekonomiką. D.Pupkevičius prisimena, kad K.Glaveckas studentams atvirai sakydavo, kad tokios ekonomikos, kokią tuo metu mokė universitetai neprireiks, todėl jos teks mokytis jau gavus diplomus. Tad nieko keista, kad progresyviomis idėjomis pasižymėjęs K.Glaveckas jau 1990 metais kartu su savo buvusiais studentais nutarė įsteigti Lietuvos laisvosios rinkos institutą, kurio tikslas buvo tapti laisvos rinkos idėjų skleidimo centru besireformuojančioje Lietuvoje. Beje, ši grupė kartu dirbo ruošdami 1990 m. išleistą knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“. E.Leontjeva pritaria, kad K.Glavecko vaidmuo ir įtaka buvo reikšminga kuriant vertybinių popierių rinką. Politikas 1993-1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininku. V.Poderys mano, kad Vertybinių popierių birža prieš 30 metų buvo kapitalizmo simbolis.
Lietuvos Investicinio Patrauklumo Iššūkiai Ir Galimybės
Bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) parengtoje „Pažangios ekonomikos ataskaitoje“ Lietuva įvertinta kaip patraukliausia vieta investuoti Centrinės ir Vidurio Rytų Europos regione. Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge šalis šoktelėjo į priekį per 10 vietų. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2013 m. „Modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti”, - tokį tikslą strateginiame plane iki 2020 m. sau kelia Raseiniai. „Nuo kada piligrimystė gali būti sėkmingas verslo modelis? O investicijų skatinimas Raseinių minimas paskutinėje vietoje”, - stebisi Organizacijų vertinimo agentūros ir Kauno technologijos universiteto Strateginio valdymo katedros ekspertas dr. Petras Oržekauskas. Ne vienas mažesnis Lietuvos miestas save vizijose mato kaip rekreacinį centrą su puikia infrastruktūra, su mokykla ir gydymo įstaiga po langais. ES pinigais tai realizuojama, tik nelabai likę kam ta gerove naudotis. Apie 7 tūkst. gyventojų turinčioje Pabradėje, dažniausiai minimoje, kai kyla koks konfliktas čia įsikūrusiame Pabėgėlių centre, pernai įsteigta mokslinė laboratorija. Iškilo modernus UAB “SG Dujos Auto” pastatas su gražiai sutvarkyta aplinka, kuriame tiriama, kaip degalams panaudoti vandenilį, maišant jį su gamtinėmis dujomis. Kodėl Pabradė? Įmonės vadovas Vidas Korsakas pasakoja, kad lėmė keli aspektai: artumas nuo Vilniaus, vietos istoriniai ryšiai su transportu ir, žinoma, čia jau turimas žemės sklypas. Kol kas iš dešimties laboratorijos darbuotojų vietiniai tik du, kiti važinėja iš Vilniaus. Tiesa, pasiūla nėra didelė, nes 99 proc. Na, Pabradei pasisekė - vos už pusšimčio kilometrų Vilnius, o aplink nuostabi gamta.
„Investuotojų forumo“ duomenys atskleidžia, kad nuo 2019 m. pabaigos 42-57 proc. investuotojų laikosi nuomonės, kad kvalifikuotų darbuotojų šalyje nepakanka, ir tai - vienas didžiausių iššūkių šalies investiciniam patrauklumui. „Pritariame Vyriausybės pozicijai, kad verslas turi investuoti į technologijas ir taip bent iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą. Tačiau įmonėse net ir su pažangiomis mašinomis dirba bei vertę kuria žmonės. Čia susiduriame su nerimą keliančia situacija: asociacijos „Investors‘ Forum“ narių darbuotojams mokamas vidutinis atlyginimas dvigubai viršija dabartinį šalies vidurkį. Pasak jo, vienas tvariausių kelių talentų trūkumo problemai spręsti yra tobulinti švietimo sistemą. Tad „Investors‘ Forum“ nariai sveikina šalies politinių partijų sprendimą pasirašyti susitarimą dėl švietimo politikos, kuris taps svarbiausiu orientyru dešimtmečiui ir suteiks postūmį visai švietimo sistemai. Vis dėlto, prireiks ne vienų metų, kol gerinama sistema teigiamai paveiks darbo jėgos pasiūlą. „Tai reiškia, kad Lietuvai visų pirma būtina kuo greičiau pasveikti nuo provincialaus požiūrio į imigrantus. Čia ypač svarus vaidmuo tenka politikams. Bet iš jų lūpų kaip ir prieš 10 metų daugiau girdime bauginimų, pataikavimo nepagrįstoms visuomenės nuostatoms, esą atvykėliai iš kitų šalių kels grėsmę vietos gyventojų saugumui ir galimybėms įsidarbinti. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2018 m. imigrantai Lietuvoje tesudarė 1,76 proc. gyventojų. Tuo tarpu pasaulio vidurkis siekia 3,4 proc., o išsivysčiusiose šalyse atvykusieji iš svetur sudaro 7,2-11,6 proc. „Investors‘ Forum“ atstovai Ministrų Kabineto narių dėmesį atkreipė į tarptautinę patirtį, rodančią, kad tarp užsienyje gimusių gyventojų dalies ir valstybės ekonominio išsivystymo esama labai stipraus ryšio. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad jei Jungtinė Karalystė būtų užsivėrusi nuo imigrantų 1990 m., jos ekonomika šiuo metu būtų 9 proc., arba 175 mlrd. svarų sterlingų mažesnė. Vokietijai likus ties 1990 m. buvusia imigrantų dalimi, valstybės ekonomika būtų 155 mld. eurų, arba 6 proc. mažesnė. Asociacijos vadovė pabrėžia, kad tarp žurnalo „Fortune“ 500 didžiausių JAV įmonių net 40 proc. „Tarptautiniai tyrimai rodo, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva praras penktadalį darbo jėgos vien dėl demografinių pokyčių. Taigi visomis išgalėmis turime ieškoti būdų ir savo pačių talentams susigrąžinti - nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvyko 905 tūkstančių gyventojų, dukart tiek, kiek gyvena Taline, - ir specialistams iš užsienio pritraukti. Tam būtina ambicinga valstybės migracijos politika ir sistema, kuri kol kas tebėra paini ir nelanksti“, - sako R. Investuotojai susitikime paragino Vyriausybę imtis priemonių migracijos tvarkai tobulinti. Asociacijos narių įsitikinimu, būtina sudaryti lankstesnes ir išskirtines sąlygas specialistams, ypač - IT srities, atvykti ir dirbti Lietuvoje, atsisakyti atitikties darbo rinkos poreikiams patikrinimo aukštos kvalifikacijos specialistams, uždirbantiems daugiau negu 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siekiant didinti šalies patrauklumą aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams, būtina keisti ir darbo jėgos apmokestinimą. „Investors‘ Forum“ nariai atkreipia dėmesį, kad iki 32 proc. padidinus maksimalų gyventojų pajamų mokesčio tarifą darbo pajamoms, Lietuvoje darbo santykių pajamos apmokestinamos daugiausiai iš visų pajamų rūšių ir daugiausiai Baltijos šalyse. Tokiu būdu tarptautiniam verslui aukštos kvalifikacijos specialistus bei vadovus bus palankiau samdyti Estijoje bei Latvijoje. Asociacija siūlo sugrąžinti ankstesnį 27 proc. gyventojų pajamų, viršijančių Sodros lubas, mokesčio tarifą. „Lengviausiai socialinė atskirtis sumažinama taikant konkurencingus mokesčius, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas investicijoms. Akivaizdu, kad viena mažiau nei vidutinė dydžio investicija, atneštų biudžetui daugiau pinigų per metus, nei surenkama iš progresinio tarifo“,- sako R.
Lyderystė Ir Verslo Aplinkos Tobulinimas
Rūta Skyrienė apie lyderystę. Sveikindama laureatus ekspertų komisijos narė asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad komisijai išrinkti nugalėtojus buvo nelengva. „Tie, kurie buvo pateikti balsavimui, visi yra švyturiai, - teigė R. Skyrienė. - Kažkur skaičiau, kad lyderis nurodo kelią, pats juo eina ir kitus ten veda kaip švyturys.
Kaip keičiasi lyderystė šiais laikais?
„Investors‘ Forum“ atstovai Ministrų Kabineto narių dėmesį atkreipė į tarptautinę patirtį, rodančią, kad tarp užsienyje gimusių gyventojų dalies ir valstybės ekonominio išsivystymo esama labai stipraus ryšio. Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva jau palypėjo iš 41 į 36 poziciją ir tarp naujųjų ES narių nusileidžia tik Estijai ir Čekijai! Ar pajėgsime lipti aukščiau, priklausys tik nuo gebėjimo prisiimti atsakomybę už sudėtingus politinius sprendimus, lemiančius šalies ateitį. Taigi, ar Lietuva - drąsi šalis?
