Didžiausias susirūpinimas dėl vaiko priežiūros: finansai ir stereotipai
Didžiausias susirūpinimas dėl vaiko priežiūros: finansai ir stereotipai
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tai, kad vyrai retai eina vaiko priežiūros atostogų, yra finansai. Vyrai, kaip ir rodo statistika, uždirba vidutiniškai daugiau nei moterys, tad vien dėl to jų išėjimas vaiko priežiūros atostogų nėra patrauklus. Šeimos finansams tai atsilieptų gana reikšmingai. Tad, jei yra pasirinkimas, jie ir neina.
Asmeninio archyvo nuotr./Gediminas Astrauskas
Gediminas Astrauskas, pats net du kartus buvęs vaiko priežiūros atostogose, neslepia, kad jo šeimai tokia pertrauka virto maždaug tūkstančiu eurų per mėnesį sumažėjusiomis pajamomis. „Ir čia uždirbant kiek didesnį nei vidutinį atlyginimą. O jei vyras uždirba ne du ar tris tūkstančius, o kokius šešis ar aštuonis, dėl vaiko priežiūros atostogų išmokų „lubų“ šeimos pajamos krenta per pusę ir dar daugiau. Toks argumentas šeimoms išleisti vyrą „į tėvystę“ motyvacijos neprideda“, - teigia jis.
Vyras svarsto, kad tokiais atvejais prie darbuotojų gerovės daugiau galėtų prisidėti darbdaviai. „Valstybinis socialinis draudimas, žinoma, galėtų būti dar palankesnis kūdikio susilaukusioms šeimoms, bet, mano nuomone, čia būtų svarbus ir darbdavių indėlis. Pavyzdžiui, mokant dalį algos, jei vyras išeina tėvystės atostogų. Tai būtų puiki investicija į to žmogaus visapusį augimą“, - sako G. Astrauskas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu maksimali mėnesinė vaiko priežiūros išmoka, kokią galima gauti, yra 2200 Eur į rankas, o atlyginimo riba, nuo kurios išmokos bus tokios pat, nepaisant gaunamų pajamų, yra 4646 Eur prieš mokesčius. Kitaip tariant, nesvarbu, ar uždirbama 5000 Eur, ar 8000 Eur, išmoka bus vienoda. Gerokai mažesnis pajamų kritimas jaustųsi gaunant kiek didesnį nei vidutinį atlyginimą (1525 Eur į rankas), tuomet vaiko priežiūros išmoka sudarytų 1185 Eur atskaičius mokesčius, atostoms trunkant 18 mėnesių. Vidutiniškai socialinės apsaugos sistema kompensuoja 60 proc. išmokos gavėjo uždarbio dydžio, jei einama 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogų (24 mėnesių atveju kompensuojama 45 proc. buvusių pajamų).
Dėl tėvystės atostogų - užgaulūs komentarai
Pasak G. Astrausko, be finansų, kitas itin svarbus dalykas, kurį daugumai vyrų tenka įveikti - nepritrūkti drąsos išeiti iš stereotipinių nuostatų „dėžutės“. „Pavyzdžiui, prieš septynerius metus, kai gimė pirmasis vaikas, mane smarkiai veikė bendras klimatas aplinkoje. Tiesiog buvo visuotinai priimta, kad išeiti vaiko priežiūros atostogų privalo moteris. Nes kitaip būtų mažų mažiausiai keista“. Vyras neslepia, kad ir pats tuomet atsižvelgė, ką apie tokį žingsnį pagalvotų giminės, kolegos, darbdaviai. „Tuo metu vyravo nuomonė, kad jei vyras eina prižiūrėti kūdikio, gal kažkas negerai šeimoje, gal darbo sąlygos blogos, buvo abejojama, kaip čia jis tuo vaiku pasirūpins, kaip jį pamaitins, sauskelnes pakeis. Dėl pastarųjų dalykų, prisipažįstu, ir pats turėjau abejonių. Tad tuo metu to daryti tiesiog neišdrįsau“, - sako jis.
Dar po dvejų metų, gimus antrajam vaikui, vyras susimąstė, kodėl gi jam smarkiau neįsitraukus į tėvystę. „Paskatino ir internete užmatyta informacinė kampanija, kurioje buvo kalbinami ir rodomi vaiko priežiūros atostogų išėję tėčiai, kalbama, kad tai normali ir net labai naudinga šeimai praktika. Mane tai paskatino. Tad giliau įkvėpiau ir pasakiau vadovui, kad išeinu prižiūrėti kūdikio“, - pasakojo jis.
G. Astrausko teigimu, žengęs tokį žingsnį, jis sulaukė nemažai kreivų žvilgsnių: „Girdėjau net tokių klausimų, nejaugi tavo žmona nenori būti su naujagimiu, kad tau pačiam reikia tai daryti?“. Šeimoje gimus trečiam vaikui, tėtis sako, spaudimo jau nebejautęs. „Paskatino gera asmeninė patirtis, prisidėjo ir tai, kad pakeičiau darbą, o nauji kolegos mano sprendimą tik sveikino, žavėjosi ir vadino šaunuoliu. Tad aplinka daro didžiulę įtaką. Įsivaizduoju, kad draugiškoje, palaikančioje atmosferoje vyrams, pasiryžusiems tokiam žingsniui, būtų gerokai lengviau“, - mano jis.
Džiaugiasi tampriu ryšiu su vaikais
G. Astrauskas tikina visiškai suprantantis vyrų dvejones dėl vaiko priežiūros atostogų: „Baugina nežinomybė, visi tie buitiniai dalykai, bet iš tiesų viskas lengvai išmokstama. Kažkada ir pats galvodavau, koks esu didvyris, leidęs išeiti žmonai kelioms valandom į kiną ir per tą laiką vaikui pakeitęs sauskelnes ar padaręs valgyti. Bet kai lieki vienas su kūdikiu visą dieną, ištisus mėnesius, tai visai kita patirtis“. Paklaustas, ar per dvejas vaiko priežiūros atostogas jam buvo daugiau vargo, ar malonumo, vyras šypteli, kad per tą laiką nepailsėjo, bet užtat džiaugiasi itin tampriu ryšiu su vaikais. „Mano vaikams šiuo metu trys, penki ir septyni metai, ir jaučiasi, su vyriausiuoju vaiku, kurį kūdikystėje prižiūrėjo mama, kontaktas yra kitoks. O jaunesnieji yra visų pirma tėčio vaikai, man tai - neįkainojamas malonumas ir vertybė. Per vieną mėnesį, kuris yra skiriamas tėčiams gimus kūdikiui, tokio ryšio užmegzti neįmanoma“, - sako jis.
G. Astrausko nuomone, vyrams vaiko priežiūros atostogų verta ne tik dėl asmeninės „naudos“, bet ir dėl palaikymo mamoms. „Neretai nutinka, kad pagimdžiusios ir paauginusios vaiką, moterys iškrenta iš darbo rinkos, bijo grįžti į darbą, nes netenka turėtų įgūdžių, neišmoksta naujų, neberanda sau vietos, be buvimo namuose. Tuomet, kaip išeitį, planuoja antrą vaiką ir taip ratas po truputį užsidaro. Mano galva, čia yra vyrų pareiga ir puiki proga joms padėti“, - įsitikinęs pašnekovas.
Svarstantiems išeiti vaiko priežiūros atostogų tėčiams G. Astrauskas pataria pasidomėti jau tai dariusiųjų patirtimis: „Socialiniuose tinkluose yra ne vienas tėtis, kuris dalinasi kūdikių priežiūros įspūdžiais. Man pačiam yra parašę bent keletas vyrų, su dviem iš jų net buvau susitikęs. Kartais viskas, ko trūksta, yra palaikymas ir supratimas. Dar tam tikras pradžiamokslis ar paruoštukas, ką reikėtų padaryti. Pavyzdžiui, kaip susitvarkyti dokumentus, kaip susiplanuoti bent pradinę dienotvarkę“.
Veikia lyčių stereotipai
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės pastebėjimu, nors požiūris į vaikų priežiūros, kartu ir į namų ruošos darbų pasiskirstymą tarp moterų ir vyrų gerėja, lieka akivaizdu, kad didžiąją dalį šių pareigų atlieka mamos. Apie tai liudija ir naujausi Europos lyčių lygybės indekso duomenys, pagal kuriuos, Lietuvoje 65 proc. moterų kasdien atlieka buities darbus, tuo tarpu vyrų - tik 29 proc.
Kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moterys vis dar uždirba apie 13,5 proc. mažiau nei vyrai, o didžiausias atlygio skirtumas pastebimas 31-40 metų amžiaus grupėje, kai moterys dažniau stabdo karjerą dėl vaikų priežiūros. „Uždarbio netolygumai, žinoma, prisideda prie to, kad vyrai rečiau išeina vaiko priežiūros atostogų. O išmokų sistema, nors ir nuolat tobulinama, dar nėra pakankamai lanksti, tad neužtikrina patrauklių galimybių. Be finansinio faktoriaus, vyrus, besirenkančius eiti ar neiti vaiko priežiūros atostogų, veikia ir lyčių stereotipai bei aplinkinių palaikymo trūkumas“, - sako ji.
B. Sabatauskaitės vertinimu, turėtume aktyviau siekti didesnio vyrų indėlio prižiūrint vaikus, ypač pirmaisiais-antraisiais jų gyvenimo metais. „Įvairūs tyrimai bei pačių tėčių, buvusių vaiko priežiūros atostogose, teigiamos patirtys rodo, kad didesnio vyrų įsitraukimo nauda yra visapusė. Taip mezgami artimesni ryšiai su vaiku, mažiau kvestionuojami tėvų gebėjimai, o moterys savo ruožtu gali geriau balansuoti tarp šeimos ir darbo įsipareigojimų, planuoti savo karjerą“, - tvirtina kontrolierė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad darbovietės taip pat gali prisidėti prie aktyvesnio vyrų įsitraukimo į vaikų priežiūrą bei pagalbos ir vyrams, ir moterims derinant darbą ir šeimos gyvenimą. Pavyzdžiui, suteikiant įvairias priemones ir naudas vaikų turintiems darbuotojams. Tai gali būti vaikų kambariai darbuotojų vaikams, vasaros ir kitų atostogų stovyklų organizavimas arba finansavimas, papildomos finansinės paskatos darbuotojų vaikų priežiūros išlaidoms padengti, lankstus darbo grafikas, konsultavimas prieš ir po karjeros pertrūkių, naudos šeimos laisvalaikiui ir panašiai.
Vyrų ir moterų gerų santykių paslaptys. Darius Ražauskas
Ilgos vaiko priežiūros atostogos ir jų privalumai
Nors yra galimybė tėvams savo atžalas prižiūrėti namuose ir trečius metus, bet tokiu atveju šeima iš valstybės negauna jokių išmokų, tad tokia galimybe naudojasi tikrai ne kiekviena šeima. Ilgas vaiko priežiūros atostogas turi ne tik Lietuva, bet ir Čekija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Estija, Vengrija, ir Slovakija, kitos ES šalys turi kur kas trumpesnes vaiko priežiūros atostogas, jos taip pat yra trumpiau apmokamos.
Su naujienų portalu lrytas.lt mintimis dalijęsi tėvai pasakojo, kad vis tik esama didelio trečiųjų vaiko priežiūros metų privalumo. „Kai auginau pirmąjį sūnų, su vyru nusprendėme iš sostinės grįžti į mano gimtąjį miestą - Visaginą. Ten pigesni butai, jokių eilių į darželius, atrodė, kad tai labai geras sprendimas, juo labiau, kad ir vyras gali dirbti nuotoliniu būdu“, - pasakojo dabar jau dvejų sūnų mama Rita L. Augindama pirmagimį moteris pirmuosius metus nedirbo iš viso, o antruosius prie bendro šeimos biudžeto prisidėdavo dirbdama prie reklamos projektų pagal autorinę sutartį. „Nors antraisiais metais mano papildomas uždarbis nebuvo didelis - vos pora šimtų eurų, bet dar gaudavau ir „Sodros“ išmoką, tad skųstis tikrai nebuvo kuo. Vėliau ėmiau truputį nerimauti, kaip reiks grįžti į darbo rinką, juo labiau, kad su vyru pradėjome galvoti, kad norėtume susilaukti ir dar vieno vaiko. Nerimavau, kad būsimas atlyginimas nebus toks geras, koks buvo prieš pirmąsias vaiko priežiūros atostogas, o juk ir nėštumo nesuplanuosi mėnesių tikslumu ir gali nutikti taip, kad dirbsiu tik dalį to laikotarpio, pagal kurį skaičiuojama būsima išmoka“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, išeitį šeima surado, kai moteris apie savo nuogąstavimus papasakojo savo draugei, kuri taip pat tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose: „Išgirdusi, kad norėčiau planuoti antrąjį nėštumą, bet nerimauju dėl būsimų finansų, draugė man patarė imti trečiuosius vaiko priežiūros atostogų metus, tuo metu toliau dirbti pagal galimybes prie turimų projektų, o jei pavyktų pasikviesti tuo metu gandrus, ir vaiko priežiūros atostogų išmoka būtų skaičiuojama pagal tas pajamas, kurios buvo iki pirmojo vaiko priežiūros atostogų“. Vėliau pradėjusi domėtis galiojančia tvarka Rita L. sužinojo, kad toks sprendimas, kai dar būdamos vaiko priežiūros atostogose, bet jau planuodamos šeimos pagausėjimą, mamos sąmoningai renkasi trečiuosius vaiko priežiūros metus namuose ir taip užsitikrina galimybę gauti tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri buvo mokama gimus pirmam vaikui, gan dažnas jaunose šeimose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė, kalbėdama apie galimybę tėvams išeiti vaiko priežiūros atostogų net trejus metus, teigė, kad pagrindinis privalumas - galimybė derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais. „Mama arba tėtis gali pasirinkti: dirbti arba prižiūrėti vaiką, ypač jeigu dirbti negali dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių. Jeigu mama arba tėtis pasirenka prižiūrėti vaiką trečius metus, jis draudžiamas valstybės lėšomis pensijų, nedarbo ir sveikatos socialiniu draudimu“, - teigė ji, ir pridūrė, kad nors ministerija neturi atlikusi tyrimų, kokios dažniausiai priežastys lemia, kad tėvai ima trečius vaiko priežiūros atostogų metus, tačiau iš praktikos žinoma, kad prižiūrėti vaiką trečiuosius metus neretai tėvai renkasi dėl darželių trūkumo, pavyzdžiui, jeigu vaikas yra gimęs pavasarį, tačiau šeima į darželį vaiką išleisti turi galimybę tik nuo rudens, tokiu atveju, vaiką namuose vienas iš tėvų prižiūri ilgiau.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trečius vaiko priežiūros metus namuose likęs tėtis ar mama (vienas iš tėvų) yra draudžiamas valstybės lėšomis yra draudžiamas pensijų, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu. Svarbus aspektas ir tai, anot E.Balnienės, kad pasirinkęs trečių metų vaiko priežiūros atostogas tėtis ar mama gali dirbti: „Tėvams jokie apribojimai nėra taikomi, jie pasirinktinai gali dirbti ir puse etato, ir visu etatu. Pavyzdžiui, moteris dirbo vienoje darbovietė, ji gali įsidarbinti kitoje darbovietėje ar vykdyti individualią veiklą. Darbdavys darbovietėje, kurioje moteris yra vaiko priežiūros atostose, privalo saugoti darbuotojos darbo vietą, iki kol darbuotojos vaikui sueis 3 metai.“
Darbo kodekse darbuotojams sudaryta galimybė sulygti su darbdaviu dėl darbo ne visu darbo laiku, tačiau svarbiausia, kad darbuotojui suteikiama galimybė sugrįžti į visą darbo laiką. „Darbdavys privalo tenkinti minėtą prašymą, jei darbuotojas augina vaiką iki 3 metų. Jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį, darbdavys turi tekinti darbuotojo, auginančio vaiką iki 3 metų, prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo. Sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, atsižvelgiama į darbuotojų pageidavimus. Pirmumas teikiamas nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 3 metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki 3 metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Kol mama arba tėtis yra vaiko priežiūros atostose, darbdavys visą tą laikotarpį, iki kol vaikui sueis 3 metai, privalo saugoti darbuotojo darbo vietą.
| Išmokos trukmė (mėn.) | Išmokos dydis (proc. buvusio atlyginimo) |
|---|---|
| 18 | 77,34% (į rankas) |
| 24 (iki 1 m.) | 58% (į rankas) |
| 24 (nuo 1 m.) | 38,67% (į rankas) |
Ministerija neturi informacijos, kiek šeimų vaiko priežiūros atostogas pratęsia nuo dvejų iki trijų metų, neturime. Skaičiuojama, kad iš viso vaiko priežiūros atostose (iki vaikui sueis 3 metai) mamų ar tėčių, draudžiamų valstybės biudžeto lėšomis, yra virš 60 tūkst.
Kiekvienos šeimos situacija - individuali. „Aktyvių mamų“ sambūrio atstovė Rasa Žemaitė atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse labai dažnai taikoma praktika, kai vienas iš tėvų renkasi trumpesnę darbo dieną arba dirba nuotoliniu būdu ar nepilnu etatu. „Tai situacija, kai vienas iš tėvų renkasi prisiimti sau didesnę vaiko auginimo atsakomybę didesniu krūviu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, nors jos ir labai proaktyviai pasisako už abiejų tėvų įsitraukimą į vaiko auginimą, mamos dažnai iki vaikas pradeda lankyti mokyklą dirba nuotoliniu būdu arba nepilnu krūviu“, - kalbėjo ji ir pridūrė, kad nors Lietuvoje esama tam tikrų lengvatų, kitose užsienio šalyse dažniausiai pakanka vieno iš dirbančių tėvų pajamų, kad kitas galėtų dirbti ne pilną darbo dieną ar nedirbti visai. Pašnekovė pabrėžė, kad Lietuvoje, deja, dažnu atveju vieno iš tėvų pajamų neužtenka ir mūsų šaliai labai aktualu valstybės politikos priemonės, kurios sudaro galimybę lanksčiai rinktis vaiko auginimo laikotarpį.
R.Žemaitė priminė, kad kai didžioji dalis pagalbos priemonių šeimai Lietuvoje skiriamos tam tikro amžiaus tarpsnio vaikus auginantiems tėvams ir, atrodytų, kad šalis savo piliečiams yra labai dosni, bet vėliau vaikams augant šeima paliekama be tolesnės pagalbos. „Kiekvieni tėvai renkasi, kiek laiko jiems namuose auginti vaikus pagal savo asmenines pažiūras. Labai svarbu atsižvelgti į savo vertybines nuostatas. Yra žmonių, manančių, kad vaikus namuose reikia auginti iki mokyklos. Šis klausimas labai aktualus, kai kalbame apie gausesnes šeimas bei turimas socializacijos galimybes ir ugdymo galimybes namuose“, - aiškino pašnekovė ir pridūrė, kad ir kiekvieno vaiko situacija - sveikata, asmeniniai būdo bruožai, noras socializuotis ir turimos galimybės yra individualios.
R. Žemaitė: „Džiaugiuosi tokiomis šeimomis“ Paklausta kaip vertina praktiškų mamų idėją, kad tretieji vaiko priežiūros metai gali būti skirti šeimos pagausėjimo planavimui ir tuo pačiu taip bus užtikrintos pirmojo vaiko auginimo laikotarpiu turėtos vaiko priežiūros išmokos, R. Žemaitė sakė: „Labai visuomet džiaugiuosi tomis šeimomis, kurios yra praktiškos ir skaičiuoja, iš ko gyvens ir kaip maitins savo vaikus. Dažnai tokiam kontekste viskas pateikiama taip, lyg kažkas čia ketintų užsiimti kokiomis nors manipuliacijomis.
tags: #didziause #susirupinima #del #vaiko