Šlapinimasis yra gyvybiškai svarbus procesas, padedantis organizmui pašalinti atliekas ir palaikyti skysčių balansą.

Vaikų šlapinimosi įpročiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos, skysčių vartojimo ir kitų veiksnių. Tačiau pastebėjus, kad vaikas šlapinasi rečiau nei įprastai, svarbu atkreipti į tai dėmesį ir išsiaiškinti galimas priežastis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma retu šlapinimusi, kokios yra galimos priežastys, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Profilaktinis šlapimo tyrimas - ar būtinas?

Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė rekomenduoja profilaktiškai tirti vaikų šlapimą kartą metuose, ypač pirmaisiais gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą.

Sergant šlapimo tyrimą reikėtų atlikti pagal poreikį, pavyzdžiui, jei vaikas skundžiasi skausmu šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą, jaučia diskomfortą šlapinantis arba pakyla aukšta temperatūra.

Taip pat rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas.

Šlapimo tyrimas padeda įvertinti, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose ir leidžia stebėti ligos eigą.

Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Kodėl ir kaip dažnai? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė.

„Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė.

Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito.

Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.

Ką reikėtų stebėti šlapinantis?

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Šlapinimosi dažnis: Sunerimti reikėtų, jei vaikas, normaliai valgydamas ir gerdamas, per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus.
• Šlapimo srovė: Berniukų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar šlapimo srovė tolygi, ar trūkčiojanti. Trūkčiojanti srovė gali rodyti įgimtus šlapimo sistemos organų vystymosi defektus.
• Šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas: Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos spalvos, skaidrus ir be nemalonaus kvapo.

Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi? Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.

Šlapimo spalvos pokyčiai ir jų reikšmė

• Rožinė, rausva ar raudona spalva: Gali būti hematurija (kraujas šlapime) dėl įvairių priežasčių arba nulemta suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) ar vartojamų vaistų.
• Tamsiai ruda spalva: Reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą.
• Bespalvis šlapimas: Rodo blogą šlapimo koncentraciją, galimą inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimą.
• Balta tarsi pienas spalva: Rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme.
• Tamsus šlapimas: Gali rodyti skysčių trūkumą organizme.

Kokios spalvos, kvapo ir skaidrumo turėtų būti sveiko vaiko šlapimas? Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Tėvai išsigąsta, kad galbūt vaikui prasidėjo kraujavimas.

Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Jei šlapimas bespalvis nuolatos, tai ženklas, kad inkstai galbūt nepajėgūs dirbti taip, kaip turėtų.

Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė.

Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Jei organizmui skysčių trūksta nuolat, padidėja rizika inkstuose susiformuoti akmenims, o žmogus serga ilgiau.

Ne veltui sakoma, kad skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima.

Šlapimo kvapo pokyčiai ir jų reikšmė

Pakitęs šlapimo kvapas gali būti šlapimo takų uždegimo požymis. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus.

Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus.

Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.

Drumstas šlapimas

Drumstas šlapimas gali būti įvairių sveikatos problemų požymis. Normalus šlapimas turėtų būti šviesiai geltonas ir skaidrus. Drumstumas gali atsirasti dėl dehidratacijos, kai organizmui trūksta skysčių, arba dėl infekcijų, tokių kaip šlapimo takų uždegimas. Taip pat drumstumą gali sukelti akmenys inkstuose arba šlapimo pūslėje, baltymai, kraujas ar net tam tikri maisto produktai ir vaistai.

Jei pastebite nuolatinį šlapimo drumstumą, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis gali atlikti reikiamus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir pasiūlytų tinkamą gydymą. Be to, drumstas šlapimas gali signalizuoti apie inkstų problemas, todėl ignoruoti šį simptomą nereikėtų. Laiku nustatyta problema gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje. Rūpinkitės savo sveikata ir stebėkite organizmo siunčiamus signalus.

Kaip pažymi dr. Melissa Conrad Stöppler, vidaus ligų specialistė iš „MedicineNet“ (JAV): „Drumstas šlapimas kartu su deginimu ar karščiavimu dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti infekcijos plitimo į inkstus.“

Kaip pabrėžia dr. Joseph Brito, urologas iš „Yale New Haven Health“ (JAV): „Paprastas šlapimo tyrimas dažnai atskleidžia daugiau, nei pacientai tikisi. Net nedidelis drumstumas gali būti pirmasis signalas, kad organizme vyksta uždegiminis procesas.“

Dažniausios drumsto šlapimo priežastys:

1. Šlapimo takų infekcija (ŠTI)
2. Dehidratacija
3. Inkstų akmenys
4. Baltymų perteklius šlapime
5. Mitybos įtaka ir papildai

Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams?

Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės.

Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove be muilo ir prausiklio.

Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų šlapimo.

Atvežti į laboratoriją rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo.

Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti? Kokio kiekio pakanka? Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.

Kaip greitai reikėtų pristatyti šlapimą į laboratoriją? Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.

Kodėl vaikas šlapinasi rečiau nei įprastai?

Yra daugybė priežasčių, kodėl vaikas gali šlapintis rečiau nei įprastai. Kai kurios iš jų yra laikinos ir nereikalauja medicininės intervencijos, o kitos gali būti rimtesnės ir reikalauti gydymo.

Skysčių trūkumas

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas šlapinasi rečiau nei įprastai, yra dehidratacija, arba skysčių trūkumas organizme. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių:

• Nepakankamas skysčių vartojimas: Vaikas gali tiesiog išgerti per mažai skysčių per dieną. Tai ypač aktualu karštu oru arba aktyviai sportuojant.
• Liga: Vėmimas, viduriavimas ar karščiavimas gali sukelti didelį skysčių netekimą.
• Per didelis prakaitavimas: Intensyvus fizinis aktyvumas arba aukšta aplinkos temperatūra gali sukelti gausų prakaitavimą, dėl kurio organizmas netenka daug skysčių.

Simptomai: Dehidratacijos simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo dehidratacijos laipsnio. Lengvos dehidratacijos atveju vaikas gali jausti troškulį, būti pavargęs ar irzlus. Sunkesnės dehidratacijos simptomai yra retas šlapinimasis, tamsus šlapimas, sausa oda ir burna, įkritę akys, galvos svaigimas ir silpnumas. Kūdikiams dehidratacija gali pasireikšti įkritusiu momenėliu (minkštas viršugalvis).

Ką daryti: Jei įtariate, kad jūsų vaikas dehidratuotas, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, pasiūlykite vaikui gerti daug skysčių. Geriausiai tinka vanduo, praskiestos sultys, elektrolitų tirpalai (ypač jei vaikas vemia ar viduriuoja).

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) - tai infekcijos, pažeidžiančios šlapimo takus, įskaitant inkstus, šlapimtakus, šlapimo pūslę ir šlaplę. ŠTI dažniausiai sukelia bakterijos, kurios patenka į šlapimo takus iš išorės.

Simptomai: Šlapimo takų infekcijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos vietos ir vaiko amžiaus. Dažniausi simptomai yra:

• Dažnas šlapinimasis
• Skausmas ar deginimo jausmas šlapinantis
• Šlapimo nelaikymas
• Pilvo skausmas
• Nugaros skausmas
• Karščiavimas
• Šlapimo spalvos pokyčiai (pvz., drumstas šlapimas)
• Nemalonus šlapimo kvapas

Ką daryti: Jei įtariate, kad jūsų vaikas serga ŠTI, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks šlapimo tyrimą, kad patvirtintų diagnozę, ir paskirs tinkamą gydymą, dažniausiai antibiotikus. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir užbaigti visą antibiotikų kursą, net jei vaikas jaučiasi geriau, kad infekcija būtų visiškai išgydyta.

Inkstų ligos

Inkstų ligos gali sutrikdyti inkstų gebėjimą filtruoti atliekas ir reguliuoti skysčių balansą organizme, dėl to vaikas gali šlapintis rečiau nei įprastai.

Priežastys: Vaikų inkstų ligų spektras yra labai platus: nuo ligų, kurios yra išgydomos ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, iki gyvybei grėsmingų būklių. Vaikams iki 4 metų pagrindinės inkstų nepakankamumo priežastys yra apsigimimai arba paveldimos ligos. Tarp 5-14 metų vaikų vyrauja paveldimos ligos, nefrozinis sindromas bei sisteminės ligos.

Simptomai: Inkstų ligų simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Kai kurie iš galimų simptomų yra:

• Retas šlapinimasis
• Patinimai (ypač aplink akis, rankas ir kojas)
• Aukštas kraujospūdis
• Nuovargis
• Apetito stoka
• Pykinimas ir vėmimas
• Nugaros skausmas

Ką daryti: Jei įtariate, kad jūsų vaikas serga inkstų liga, svarbu kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Šlapimo susilaikymas

Šlapimo susilaikymas - tai būklė, kai vaikas negali visiškai ištuštinti šlapimo pūslės. Tai gali būti ūminis arba lėtinis.

Priežastys: Šlapimo susilaikymo priežastys gali būti įvairios, įskaitant:

• Šlapimo takų obstrukcija (pvz., akmenligė, padidėjusi prostata)
• Nervų sistemos sutrikimai
• Kai kurie vaistai
• Infekcijos
• Augliai
• Susilpnėję šlapimo pūslės raumenys
• Vidurių užkietėjimas
• Neseniai atlikta dubens, prostatos ar pilvo operacija
• Diabetas, išsėtinė sklerozė
• Šlapimo takų traumos

Simptomai: Šlapimo susilaikymo simptomai gali būti:

• Retas šlapinimasis
• Sunku pradėti šlapintis
• Silpna šlapimo srovė
• Jausti, kad pūslė po šlapinimosi neištuštėjo
• Pilvo skausmas
• Šlapimo nelaikymas

Ką daryti: Jei įtariate, kad jūsų vaikas susiduria su šlapimo susilaikymu, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, kad nustatytų priežastį, ir paskirs tinkamą gydymą.

Kitos priežastys

Be jau minėtų priežasčių, yra ir kitų galimų priežasčių, kodėl vaikas gali šlapintis rečiau nei įprastai:

• Vaistai: Kai kurie vaistai, pvz., antihistamininiai vaistai, gali sumažinti šlapimo gamybą.
• Psichologinės priežastys: Stresas, nerimas ar depresija gali paveikti šlapinimosi įpročius.
• Mitybos įpročiai: Didelis druskos kiekis maiste gali sumažinti šlapimo gamybą.

Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas šlapinasi rečiau nei įprastai, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir įvertinti situaciją. Kreiptis į gydytoją būtina šiais atvejais:

• Vaikas šlapinasi rečiau nei 4 kartus per parą.
• Šlapimas yra tamsus arba drumstas.
• Vaikas jaučia skausmą šlapinantis.
• Vaikui pakyla aukšta temperatūra.
• Vaikas patiria patinimus.
• Vaikas jaučiasi silpnas ar galvos svaigimas.
• Jums neramu dėl vaiko būklės.

Ką gydytojas gali nustatyti iš šlapimo tyrimo?

Šlapimo tyrimas yra svarbus diagnostinis įrankis, padedantis nustatyti įvairias sveikatos problemas. Analizuodamas šlapimo tyrimo atsakymą, gydytojas paprastai atkreipia dėmesį į šiuos dalykus:

• Baltymas: Jo visai neturėtų būti.
• Gliukozė: Jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai.
• Nitritinė reakcija: Ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
• Eritrocitai: Priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai.
• Leukocitai: Įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.

ŠLAPIMO TYRIMO ATSAKYMAS: Jį analizuodamas gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus: BALTYMAS - jo visai neturėtų būti. GLIUKOZĖ - jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai, t. y. gebėjimui koncentruoti (tirštinti) šlapimą. NITRITINĖ REAKCIJA - ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją. ERITROCITAI - priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės. LEUKOCITAI - įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.

Kaip formuoti sveikus šlapinimosi įpročius?

Nuo pat mažens būtina formuoti vaiko šlapinimosi įpročius bei mokinti šlapinimosi higienos. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau.

Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs.

Šlapimo nelaikymas (enurezė)

Vaikų šlapimo nelaikymas dažnai tėvams kelia daug rūpesčių ir nuogąstavimų. Tėvams svarbu žinoti, kad mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Todėl jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis.

Įvairių tyrimų duomenimis, nevalingas vaiko šlapinimasis tėvams turėtų pradėti kelti nerimą, kai vaikui sueina penkeri. Nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine. Taip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė.

Inkstų ligos vaikams: Radvilės istorija

Kauno klinikų Vaikų nefrologijos sektoriaus vadovė dr. Jūratė Masalskienė pasakojo apie retą ligą - atipinį hemolizinį ureminį sindromą, su kuriuo susidūrė mergaitė Radvilė. Sergant šia liga, smulkiosiose kraujagyslėse formuojasi trombai, kurie užkemša kraujagysles ir sutrikdo organų aprūpinimą krauju. Šis sindromas pirmiausia pažeidžia inkstus. Vaikams visiškai arba dalinai nustoja veikti inkstai. Radvilei iš pradžių net prireikė daryti dializę, kol inkstų funkcijos neatsistatė.

Ar inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos linkusios kartotis?

Deja, taip. Šias ligas, pavyzdžiui, šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų. Ir nereikėtų tikėtis, kad tas ligas mažylis išaugs.

Mamos linkusios pasiguosti ar, priešingai, pasidžiaugti, kad jų vaikų šlapimo pūslė silpna (dažnai šlapinasi, keliasi net naktį) arba stipri. Ar įmanoma šlapimo pūslę ištreniruoti, sustiprinti?

Taip. Patartina daug važinėtis dviračiu, stiprinti pilvo presą, tarpvietės raumenis. Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl. Aišku, tai atima daug laiko, pokyčiai pastebimi ne iš karto, bet jie tikrai pasiekiami.

Vaikų būna visokių. Kai kurie net atsikėlę po nakties miego nesišlapina, pirma papusryčiauja, pažaidžia. Jei taip nutinka kartą, kitą - nieko tokio, tačiau itin retai besišlapinantys mažyliai rizikuoja ištampyti savo pūslę, be to, dėl užsistovėjusio sukaupto šlapimo sudaro sąlygas kilti įvairiems uždegimams.

Tėvai taip pat nelabai kreipia dėmesį, kai vaikai dieną skundžiasi nespėję į tualetą, - kelnaites būna sudrėkinę tik keli šlapimo lašiukai. Tai gali būti ženklas, kad vaikas turi lėtinę šlapimo organų infekciją. Tokiais atvejais vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes negydomi simptomai pavirsta į komplikuotą ligą.

Taip pat žr.

Kalbant apie naktinį šlapinimąsi, t. y. kėlimąsi naktį šlapintis, darželinukas jau nebeturėtų taip daryti. Jei keliamasi kasnakt, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Į lovą naktimis iki 5 metų šlapinasi maždaug 15 proc. visų vaikų. Dalis šią problemą išauga, bet daugeliui vis dėlto prireikia gydytojo pagalbos. Siūlyčiau ilgai nedelsti ir iki pradedant lankyti mokyklą atvesti vaiką pas gydytoją.

tags: #drumzlinas #vaiko #slapimas

• Asmeninis talismanas pagal gimimo datą
• Aktyvūs žaislai
• Greitas pieno šildymas su Philips Avent
• Apvalios lovytės kūdikiams: patarimai
• Funkcionalumas ir saugumas vaikų kambaryje