Dviguba pilietybė - tai situacija, kai asmuo vienu metu yra pripažįstamas piliečiu dviejų ar daugiau valstybių. Lietuvoje šis klausimas yra itin aktualus, ypač kalbant apie tremtinių palikuonis, kurių gyvenimo aplinkybės dažnai susiklostė taip, kad jie įgijo ir kitos valstybės pilietybę. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime dvigubos pilietybės tremtinių vaikams galimybes ir sąlygas Lietuvoje, apžvelgsime teisinį reglamentavimą, praktinius aspektus ir galimus iššūkius.

Tremtis ir pilietybės įgijimas: istorinis kontekstas

Lietuvos istorija yra glaudžiai susijusi su tremtimi. Sovietų Sąjungos okupacijos metais tūkstančiai Lietuvos piliečių buvo ištremti į Sibirą ir kitas atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Tremtyje gimę vaikai dažnai automatiškai įgydavo Sovietų Sąjungos pilietybę, o vėliau, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kilo klausimas dėl jų teisės į Lietuvos pilietybę. Svarbu suprasti, kad tremtis ne tik atėmė iš žmonių galimybę gyventi savo tėvynėje, bet ir sukūrė sudėtingas teisines situacijas. Tremtinių vaikai, augę svetimoje aplinkoje, dažnai neturėjo galimybės išsaugoti ryšio su Lietuva, o jų pilietybės klausimas tapo politinių ir moralinių diskusijų objektu.

Lietuvos pilietybės įstatymas: pagrindinės nuostatos

Lietuvos pilietybės įstatymas reglamentuoja pilietybės įgijimo, išsaugojimo ir praradimo sąlygas. Pagrindinis principas yra tai, kad Lietuvos pilietybė įgyjama gimimu, jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis. Tačiau įstatyme numatytos ir išimtys, leidžiančios įgyti pilietybę natūralizacijos būdu arba išsaugoti dvigubą pilietybę tam tikrais atvejais. Iki pastarojo meto, dviguba pilietybė Lietuvoje buvo ribojama. Pagal ankstesnę įstatymo redakciją, asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, turėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės, nebent jam būtų taikomos išimtys.

Dviguba pilietybė tremtinių vaikams: teisinės galimybės

Tremtinių vaikams, kaip ir kitiems Lietuvos piliečiams, taikomos tos pačios pilietybės įgijimo sąlygos. Tačiau dėl specifinių istorinių aplinkybių jiems gali būti taikomos tam tikros išimtys, leidžiančios išsaugoti dvigubą pilietybę. Pagrindiniai atvejai, kai tremtinių vaikai gali turėti dvigubą pilietybę:

• Pilietybės įgijimas gimimu: Jei tremtinio vaikas gimė užsienyje ir gimdamas įgijo tos šalies pilietybę bei Lietuvos pilietybę (nes bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos pilietis), jis gali turėti dvigubą pilietybę.
• Pilietybės atkūrimas: Asmenys, kurie buvo ištremti iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, net jei jie yra kitos valstybės piliečiai. Ši nuostata yra ypač svarbi tremtinių vaikams, kurie nori susigrąžinti ryšį su savo tėvyne.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Taip pat asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus teisinio įvertinimo. Norint nustatyti, ar tremtinio vaikas turi teisę į dvigubą pilietybę, būtina išanalizuoti konkrečias jo gimimo, pilietybės įgijimo ir tremties aplinkybes.

Pilietybės įstatymo pataisos ir jų įtaka tremtinių vaikams

Pastaraisiais metais Lietuvos pilietybės įstatymas buvo kelis kartus keičiamas, siekiant supaprastinti pilietybės įgijimo procedūras ir leisti daugiau žmonių išsaugoti dvigubą pilietybę. Šios pataisos turėjo teigiamos įtakos ir tremtinių vaikams, suteikdamos jiems daugiau galimybių susigrąžinti arba išsaugoti Lietuvos pilietybę. Pavyzdžiui, naujausios pataisos numato, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, kai asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Tai reiškia, kad jei tremtinio vaikas gimė užsienyje ir gimdamas įgijo tos šalies pilietybę bei Lietuvos pilietybę, o vėliau, iki 18 metų, įgijo dar vieną pilietybę ne gimdamas (pavyzdžiui, natūralizacijos būdu), jis gali turėti dvigubą pilietybę.

Nuo 2021 m. Seimas žengė svarbų žingsnį, panaikinantį diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų. Kelias iki šios pataisos nebuvo trumpas. Gruodį Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiai. Dviguba pilietybė vaikams išplėsta Seimo narių Stasio Tumėno ir Antano Vinkaus pasiūlymu. Vienbalsis palaikymas rodo, kad suprantama, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus valstybei ir reikia ieškoti būdų, kad kuo daugiau tautiečių išlaikytų pilietybės ryšį su Lietuva.

Praktiniai aspektai: kaip gauti dvigubą pilietybę?

Norint gauti dvigubą pilietybę tremtinių vaikams, reikia kreiptis į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos arba į Lietuvos ambasadą ar konsulatą užsienyje. Reikės pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su tremtiniu, gimimo faktą, pilietybės įgijimo aplinkybes ir kitus svarbius duomenis.

Būtini dokumentai:

• Prašymas dėl pilietybės atkūrimo arba išsaugojimo (pateikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS)).
• Gimimo liudijimas.
• Dokumentai, įrodantys giminystės ryšį su tremtiniu (pvz., tėvų ar senelių gimimo liudijimai, santuokos liudijimai).
• Dokumentai, įrodantys tremties faktą (pvz., archyviniai dokumentai, tremties pažymėjimai).
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Kitos valstybės pilietybės įrodymas (pvz., pasas arba pilietybės pažymėjimas).
• Dokumentai, patvirtinantys, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate asmens, iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.
• Dokumentai, patvirtinantys, kad nesate kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.

Užpildžius prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, privalote per 4 mėnesius nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos, asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjote, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, originalus. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Galimi iššūkiai ir problemos

Nepaisant to, kad Lietuvos pilietybės įstatymas yra palankesnis tremtinių vaikams, susigrąžinti arba išsaugoti dvigubą pilietybę gali būti sudėtinga. Dažnai susiduriama su dokumentų trūkumu, archyvinių duomenų paieška, teisinių procedūrų painumu ir kitais iššūkiais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienos valstybės pilietybės įstatymai yra skirtingi. Todėl, įgyjant Lietuvos pilietybę, būtina išsiaiškinti, ar tai neturės įtakos kitos valstybės pilietybei. Kai kurios valstybės gali reikalauti atsisakyti savo pilietybės, jei asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę.

LR piliečiai, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai informuoti LR Migracijos departamentą arba LR diplomatinę atstovybę ar konsulininę įstaigą per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR.

Dviguba pilietybė: privalumai ir trūkumai

Dviguba pilietybė turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Privalumai apima galimybę gyventi, dirbti ir mokytis abiejose valstybėse, naudotis socialinėmis garantijomis, dalyvauti rinkimuose ir kt. Trūkumai gali būti susiję su mokesčių mokėjimu, karine prievole, konsulinės apsaugos ribojimais ir kitais klausimais. Tremtinių vaikams dviguba pilietybė gali būti ypač svarbi, nes ji leidžia išsaugoti ryšį su savo tėvyne, puoselėti kultūrines tradicijas ir dalyvauti Lietuvos gyvenime. Tačiau svarbu atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir priimti informuotą sprendimą, atsižvelgiant į savo asmeninius poreikius ir interesus.

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.

Atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvoje galima:

1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis).
2. Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis).
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu.
4. Įvaikinimo atvejai.
5. Santuokos atvejai.
6. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.).
7. Asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 - iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykęs iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
8. Asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

tags: #dviguba #pilietybe #tremtiniu #vaikams

• Rūpestis senjorams Čiužiakampyje
• Matavimas kūdikio galvos apimčiai
• Medela pientraukiai
• Placentos svarba nėštumo metu
• Drenažo būdai šlapimo takams