Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš pagrindinių nėštumo požymių - mėnesinių nebuvimas. Vis dėlto, kai kurios moterys susiduria su situacija, kai, jau būdamos nėščios, patiria kraujavimą, kurį klaidingai palaiko mėnesinėmis. Trumpas atsakymas į šį klausimą yra „Ne“. Tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna.

Mėnesinės - tai cikliškas kraujavimas, trunkantis kelias dienas per mėnesį, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ apvaisintą kiaušialąstę. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, prasideda mėnesinės, kurių metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina. Mėnesinių ciklo metu vykstančius procesus valdo hormonai, kurių koncentracija nėštumo metu pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų.

Nors tikros mėnesinės nėštumo metu negalimos, moteris gali palaikyti įvairios kilmės kraujavimą iš makšties mėnesinėmis. Ypač tai tikėtina, jei moters mėnesinių kraujavimas įprastai yra negausus, o ciklas - nereguliarus. Todėl, jei kraujavimo pobūdis lyginant su ankstesniais ciklais yra pakitęs, jei kraujavimas pasireiškia ne „pagal grafiką“, būtina apsilankyti pas ginekologą ar bent jau atlikti nėštumo testą, ypač jei pastaruoju metu turėjote lytinių santykių, kurių metu buvo tikimybė pastoti.

Kraujavimo nėštumo metu priežastys

Kraujavimas nėštumo metu gali būti įvairios kilmės. Štai keletas galimų priežasčių:

• Implantacinis kraujavimas. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusioje gimdos gleivinėje, ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to, jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
• Persileidimas. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
• Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
• Subchorioninė hematoma. Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika.
• Gestacinė trofoblastinė liga. Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
• Infekcija. Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
• Gimdos kaklelio polipas. Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
• Gimdos kaklelio vėžys. Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
• Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga. Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau gali tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
• Placentos atšoka. Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
• Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga. Tai reta patalogija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
• Gimdos plyšimas. Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas.
• Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.

Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių.

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Planuojant vaikelį, moteris tampa atidesnė savo kūnui. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Vienas iš pagrindinių nėštumo požymių - mėnesinių nebuvimas. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės.

Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti:

• "Keista" krūtinė. Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių, krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni. Krūtinės pokyčiai susiję su darbu, kurį krūtims teks nudirbti po devynių mėnesių - žindyti kūdikį.
• Pykinimas. Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais. Kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu. Tai, kad nėščiąsias pykina, „kaltas“ yra nėštumo hormonas choriogonadotropinas (HCG), kurio gamintis pradeda iš karto pastojus.
• Nuovargis. Kaip vieną iš nėštumo požymių, jį nurodo daug moterų. Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso. Kai kurios moterys jaučiasi labiau nedarbingos, negu įprastai ir prieš mėnesines.
• Svyruojanti nuotaika. Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, ir to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme.
• Tempimas pilvo apačioje. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.
• Padidėjęs apetitas. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų“ patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui. Taip irgi gali būti, ypač, jei šalia šio, ji jaučia ir kitus aukščiau išvardintus simptomus.

Svarbu paminėti, kad kiekviena moteris yra individuali, todėl nėštumo simptomai gali skirtis. Netgi tai pačiai moteriai simptomai per skirtingus nėštumus gali būti skirtingi. Be to, ankstyvieji nėštumo simptomai dažnai panašūs į savijautą prieš menstruacijas ar jų metu, todėl ne visada lengva juos atpažinti.

Kaip patvirtinti arba paneigti nėštumą?

Yra keletas būdų, kaip patvirtinti ar paneigti nėštumą:

• Nėštumo testas. Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.
• Kraujo tyrimas. Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono padidėjimą kraujyje.
• Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas. Gydytojas apžiūros metu gali nustatyti požymius, kurie leidžia įtarti nėštumą.

Implantacija dažniausiai įvyksta 8-9 dieną po ovuliacijos. Teigiamas nėštumo testas (ypač ankstyvasis) gali pasirodyti nuo 11 dienos po ovuliacijos. Jei implantacija įvyko vėliau, testas gali būti neigiamas net esant nėštumui.

Genetiniai tyrimai nėštumo metu

Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga.

Moters amžius virš 35 metų yra vienas iš veiksnių, dėl kurių gali būti rekomenduojami genetiniai tyrimai. Genetinių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, yra labai daug. Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika.

Gali būti atliekama anksčiau nei amniocentezė - dažniausiai tarp 11-13 savaitės. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per gimdos kaklelį arba pilvo sieną paimamas placentos audinio mėginys. Tai invazinis tyrimas, kuris yra atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys.

Paveldimos genetinės ligos, pvz., cistinė fibrozė, spinalinė raumenų atrofija ir kt. Svarbu paminėti, kad kartais ir „normalūs“ tyrimų rezultatai negarantuoja, kad kūdikis gims visiškai sveikas. Genetiniai tyrimai nėštumo metu turi aiškių privalumų, tačiau kartu jie kelia ir tam tikrų iššūkių. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų. Toks išankstinis žinojimas leidžia atsakingai planuoti nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui ar net organizuoti specializuotą pagalbą naujagimiui, jeigu prireiktų medicininės intervencijos iškart po gimimo. Vis dėlto, nepaisant pažangios technologijos, svarbu suprasti ir genetinių tyrimų ribotumus. Kai kurie iš jų tik įvertina riziką, bet nepatvirtina galutinės diagnozės. Tai reiškia, kad gautas teigiamas rezultatas gali reikšti padidėjusią tikimybę, bet dar nebūtinai rodo, jog vaisius serga. Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus net nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.), būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą. Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus.

Mėnesinių ciklo sutrikimai ir jų priežastys

12 gyvenimo metų mergaitėms atsiranda pirmosios mėnesinės (menarchė), tačiau pradžia gali kisti ir svyruoti nuo 10-15 m. Kad menarchė artėja galima spręsti iš atsirandančių II lytinio brendimo požymių, pvz. Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d.

Galimos mėnesinių ciklo sutrikimų priežastys:

• Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
• Ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
• Amžius. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.
• Medikamentų vartojimas.

tags: #ar #jai #buvo #menesines #nescia #negali

• Kaip išsirinkti roges
• Sveikatos priežiūra vaikams
• Kaip lavinti keturmečių kūrybiškumą naudojant trafareto techniką
• Pianinas su mikrofonu ir kedute
• Higienos įpročiai ikimokyklinukams