Vaikų darželių edukacinės aplinkos yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, formuojanti vaikų asmenybę, skatinanti kūrybiškumą ir patirtinį mokymąsi. Šiuolaikiniai darželiai siekia kurti erdves, kurios atitiktų vaikų poreikius, skatintų jų smalsumą ir visapusišką vystymąsi. Tai apima ne tik patalpų interjerą, bet ir lauko erdves, kurios tampa natūralia mokymosi aplinka.

Lauko erdvės: gamtos terapija ir aktyvus mokymasis

Lauko erdvės darželiuose tampa vis svarbesnės, siūlydamos vaikams galimybę bendrauti su gamta, stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą. Erdvė, kuri veikia vasaros metu, skirta vaikų fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimui, organizmo grūdinimui.

Kupolas ir gamtos dirbtuvės

Lauko klasėje (kupole) vaikai rengs ir dalyvaus gamtos dirbtuvėse, parodose, knygų skaitymo, muzikavimo veiklose. Inicijuos pokalbius ir diskusijas, žais žaidimus - tam palankus sėdėjimas ratu. Lauko klasę aprūpinsime sėdmaišiais - atpalaiduojančioms veikloms; mini staleliais - kūrybinėms ir aktyvaus mąstymo reikalaujančioms veikloms.

Vasaros džiaugsmai ir kvapų palapinė

Vaikai gali mėgautis saule, maudytis, žaisti įvairius naratyvinius žaidimus (gelbėtojai, pliažo kavinė ir t.t.). Šalia įrengta atsipalaidavimui skirta erdvė - kvapų palapinė.

Močiutės darželis: tradicijos ir augalų pažinimas

Močiutės darželis tęsia įstaigos ir šeimų bendradarbiavimo tradiciją - tai erdvė, kurioje auga darželio bendruomenės dovanotos, iš jų sodybų atkeliavę, senovinės gėlės. Vaikai turi galimybes stebėti augalus, su jais susipažinti (prie augalų sukurti aprašai, pažymėta iš kokios sodybos gėlės atkeliavo), prižiūrėti.

Atnaujintas Kneipo takas: basakojystės ir sveikatinimo nauda

Vaikučius pavaikščioti basomis skirtingais paviršiais kviečia atnaujintas Kneipo takas (remiantis Sebastiano Kneipo refleksoterapiniais principais). Basų pėdučių lietimasis su įvairiomis faktūromis ir paviršiais geriausiai apsaugo nuo plokščiapėdystės bei lavina vaiko sensorinius įgūdžius, gerina sveikatą.

Kaip tai veikia? Vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, masažuojamos kojos. Pėdose yra veikiamos nervų sistemos zonos - iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Tako atnaujinimui panaudota pušies žievė, eglės ir juodosios pušies kankorėžiai, kaštonai, akmenėliai.

Sveikatingumo takas: neuronų jungčių aktyvinimas

Lauke yra įrengtas Sveikatingumo takas (parengtas pagal Kneipo metodiką). Juo eidami vaikai patiria skirtingus potyrius, kurių pagalba aktyvinamos neuronų jungtys smegenyse, o jas reikia stiprinti kasdieniais sisteminiais vaikų potyriais per skirtingas jusles. To siekiant, pasak S. Burvytės (2016) , reikia „apkrauti“ jusles (lytėjimo, garsinę, skonio, regos ir uoslės), nes tai užtikrintų vaikams malonius potyrius ir emocinį bendravimą tarpusavyje patiriant skirtingus potyrius per skirtingus receptorius. Tai leistų susidaryti jaunoms smegenų jungtis, kurios būtų reikšmingos žmogui visą gyvenimą.

Kūrybiškumo ir meninių gebėjimų ugdymas

Darželio aplinka turėtų skatinti vaikų meninius gebėjimus, kūrybiškumą ir saviraišką. Tam pasitarnauja specialiai įrengtos erdvės ir gausybė įvairių medžiagų.

Dailės studija: gamtinės ir antrinės medžiagos

Tai lauko erdvė, skirta vaikų meninių gebėjimų, kūrybiškumo ugdymui, saviraiškai, individualiam bei grupiniam darbui, iniciatyvumo raiškai, veiklų viduje tęstinumui užtikrinti. Medžiagas dailės studijai rinko visa bendruomenė. Tai įvairi gamtinė medžiaga (kankorėžiai, akmenys, gilės, kriauklės ir kt.), mediniai ritinėliai, kaladėlės ir kt. natūralios medžiagos, piešimo, rašymo įrankiai ir įvairių antrinių žaliavų rinkiniai (kamšteliai, buteliukai, sagos ir kt.). Būdami šioje erdvėje vaikai gali rinktis jiems tuo metu patinkančias ir kūrybiniam sumanymui įgyvendinti tinkančias medžiagas.

Komunikavimo kampelis ir Knygų namelis

Komunikavimo kampelyje įsikūrė Knygų namelis. Tai lauko erdvė, kuria gali naudotis visi įstaigos ugdytiniai.

Įvairiapusės edukacinės erdvės

Darželio edukacinės erdvės turėtų būti įvairios, atliepiančios skirtingus vaikų ugdymosi poreikius - nuo praktinių amatų iki gamtos pažinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo.

Amatų dirbtuvės ir inžinierių kampelis

Čia galima tapti įvairių amatų atstovais. Įvairių konstrukcinių priemonių gausa leidžia vaikams pasijusti inžinieriais, statybininkais, staliais, medžiagų tiekėjais ir pan. Daugybė įvairių indų, matavimo priemonių sudaro sąlygas įsivaizduojamiems virėjams, kepėjams, siuvėjams, skalbėjams ir t.t.

Gyvūnėlių pažinimo ir priežiūros kampelis

Šioje erdvėje vaikai mokosi pažinti ir rūpintis naminiais gyvulėliais - šerti, girdyti, perrišti, melžti.

Gamtos pažinimo kampelis: inkilai, vabzdžių nameliai ir vaistažolių lysvės

Erdvė skirta aplinkos pažinimui. Įrengta inkilų alėja, vabzdžių namelis, sliekų viešbutis, avilys, vaistažolių lysvės, pasodintas vaismedžių sodas.

Tradicijų sodelis: augalų auginimas ir puoselėjimas

Tradicijų sodelio pradžia - daugiau nei 10 atgal tėvų iniciatyva įkurta erdvė, kurioje sodinami įvairūs augalai. Kadangi tradiciškai šiuos augalus sodina išeinantieji iš darželio, taip ir atsirado sodelio pavadinimas.

Saugaus eismo aikštelė

Šioje erdvėje mažieji mokosi būti saugūs kelyje ir keliaudami į darželį, pažįsta kelio ženklus, saugiai važinėjasi dviratukais ir paspirtukais.

Sensorinė erdvė: pojūčių lavinimas ir savireguliacija

Sensorinė erdvė suteikia vaikams galimybę tyrinėti pasaulį per visus pojūčius, o taip pat padeda savireguliacijai ir emocijų valdymui.

Sensorinis kambarys: visų pojūčių ugdymas

Tai lyg naujas pasaulis, kuriame visi pojūčiai - rega, klausa, uoslė, jutimas - yra lavinami vienu metu. Visi įrenginiai, esantys erdvėje - šviečiantys burbulų vamzdžiai, šviesos pluoštai, sensorinės plytelės, šviesos-vandens stalas, išgaubti veidrodžiai, muzika ir kt. - kviečia tyrinėti, atitrūkti nuo įprastos aplinkos.

Šioje erdvėje lankosi įvairių poreikių vaikučiai, organizuojami socialinio emocinio ugdymo užsiėmimai, švietimo pagalbos teikimas. Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai, kai vaikui yra suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Mažojo mokslininko laboratorija ir sensorinis kambarys

Mažojo mokslininko laboratorijoje vaikai eksperimentuoja, o sensoriniame kambaryje turi atskirą erdvę, kurioje gali ramiai pabūti ir nurimti apimti stiprių jausmų.

Skaitymo kultūros puoselėjimas

Skaitymas yra svarbus ugdymo elementas, skatinantis vaikų kalbos raidą, vaizduotę ir pažintinius gebėjimus.

Skaitymo kampeliai ir žaismingo skaitymo metodika

,,EDU Vilnius“ paskelbtame konkurse tapome vieni iš 10 įstaigų, kur bus įrengti skaitymo kampeliai. Mūsų darželyje skleidžiame žaismingo skaitymo ir meilės knygai kultūrą. 2025 m. įstaiga dalyvavo skaitymo erdvių konkurse ir gavo Vilniaus miesto savivaldybės finansavimą. Net 12 grupių papildytos naujomis, jaukiomis skaitymo erdvėmis, o mažojoje salytėje įrengtas ypatingas kampelis tiems vaikams, kurie nori pailsėti su knygele. Įstaigoje taip pat vadovaujamasi žaismingo skaitymo metodika - Skaityti = žaisti.

Bendradarbiavimas ir patirties sklaida

Darželių bendruomenės aktyviai dalyvauja konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, dalinasi gerąja patirtimi ir semiasi naujų idėjų kūrybiškoms edukacinėms erdvėms.

Konferencija „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“

2018 m. rugsėjo 20 d. bendradarbiaujant Trakų r. savivaldybės švietimo skyriui, Trakų švietimo centrui ir Lentvario lopšeliui-darželiui „Šilas“, buvo organizuota savalaikė ir aktuali respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų konferencija tema „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“, kuri pritraukė bendrų rūpesčių kamuojamus bendražygius iš įvairių Lietuvos miestų: Trakų rajono savivaldybės (Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių), Vilniaus miesto ir rajono (Pagirių), Visagino, Marijampolės, Kauno miesto ir Kauno r. Domeikavos, Šalčininkų r. Tenka bendradarbiauti su skirtingų savivaldybių ugdymo institucijomis, kurių kiekviena yra savita, turi savo vidinę bendrąją kultūrą ir tarpusavio bendradarbiavimo ypatumus.

Visos Trakų r. savivaldybės ugdymo institucijos yra savitos, bet visas jas vienija bendras vardiklis - kūrybingas ir atsidavęs darbas dėl vaikų gerovės bendradarbiaujant tarpusavyje. Konferencijos metu buvo pateiktas atsakymas, kodėl taip yra. Gerbiamos Trakų r. savivaldybės merės Editos Rudelienės sveikinimo kalboje nuskambėjo pasitikėjimas ugdymo įstaigomis: „Visos ugdymo įstaigos dirba savitai ir siekia vaikų gerovei sukurti palankią aplinką.“

Ko šiai dienai reikia pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams? Tai - savivaldybių aukščiausios administracijos atstovų palaikymo, nes kiekvienas pedagogas daro viską, kiek leidžia jo gebėjimai, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtu gera, jie jaustųsi saugūs ir galėtų mokytis bei ugdytis gyvenimui reikiamus įgūdžius. Trakų r. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ sutelkė visus bendrų rūpesčių kamuojamus bendraminčius, ragindamas ir savo pavyzdžiu rodydamas, kaip bendruomenei bendradarbiauti tarpusavyje per kūrybines veiklas, kuriant netradicines erdves vaikams, kuriose jie galėtų mokytis per patyrimą ir kitokiais būdais įsisavinti vadovėlių žinias, t. y. parodė, kaip galima taikyti STEAM. Tik draugiška ir bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė yra pajėgi organizuoti tokį savalaikį, inovatyvų, praktine gerąja darbo patirtimi paremtą renginį. Tokios edukacinės puotos leidžia praktikams pasidalinti savo gerosiomis darbo patirtimis, rasti naujų idėjų, kurias galės taikyti savo ugdymo institucijose siekdami edukacinių tikslų.

Šioje konferencijoje dominavo mokslo bendrystė su praktika, nes VDU Švietimo akademijos prof. dr. O ŠMM ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės mintys drąsino kiekvieną praktiką nebijoti būti ugdymo tyrinio kūrėjais ir mokytis iš savo patirčių. Prelegentė pasitelkė „Banksy“ (grafičių meistro iš Anglijos) pavyzdį, kai visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis - koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir galų gale kaip jis atrodo! Pirmuosius „Banksy“ darbus kritikuodavo, sunaikindavo ir jo kūrybą traktuodavo kaip pastatų gadinimą, bet po daugelio metų jo kūryba buvo vertinama keliais šimtais tūkstančių, o sukurti darbai saugomi už stiklinių sienų, žinutės, kurios perduodamos visuomenei grafičių meno pagalba, yra vertinamos. Pranešėja ragino klausytojus nebijoti būti kūrėjais ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti kitus kūrybai, o tam dažnu atveju reikia didelio pasitikėjimo savimi, kad atlaikytum kitų kritiką ir neatsisakytum noro bei siekio realizuoti save per kūrybines veiklas.

Vien inovatyvių edukacinių erdvių nepakanka, kad būtų sudarytos harmoningos vaiko asmenybės kūrybingumui reikalingos ugdymosi sąlygos. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogui ir jo asmenybei. Taiklus sveikinimo kalboje nuskambėjęs Trakų r. Kiekvieną konferencijos dalyvį ir prelegentą ypač pagarbiu dėmesiu apgaubė Trakų r. Konferencijos moderatorių - Trakų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Alinos Jakonis ir Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorės Irenos Nižauskienės - bendrystė rodo, koks yra glaudus ir bendradarbiavimu bei pagalba vieni kitiems paremtas Trakų r.

Gražus Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ moto - padovanoti vaikams 2 dovanas visam gyvenimui, t. y. 1.) pasitikėjimą savimi ir 2) kūrybinę laisvę. Praktiniai pranešimai inscenizavo ir praktiškai pagrindė prof. dr. Onos Monkevičienės mokslinių tyrimų mintis. Klausydamiesi pranešimų keliavome per įstaigos edukacines erdves lydimi pedagogų sumanaus kūrybingumo, o tai atskleidė, kad bendra Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ įstaigos kultūra orientuota (paremta) į vaiko pažinimo smalsumo skatinimą.

Į natūralios gamtos grožį mus panardino Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ auklėtoja Irena Romanovskaja. Prelegentės pranešime atsispindėjo išpuoselėtos gamtos estetiniai vaizdai, kuriais siekiama lavinti vaikų estetinį skonį stebint ir kartu su tėvais prisidedant prie aplinkos puoselėjimo: atnešant į įstaigą savo užaugintų augalų daigelių bei kartu su tėveliais juos sodinant. Bendradarbiavimas su tėvais kuriant ir puoselėjant estetišką aplinką prisideda prie vaikų darbinio ugdymo įgūdžių ugdymosi. Ugdymo įstaigoje teikiama reikšmė laisvam vaikų žaidimui gamtoje, kur jie muzikuoja ir patys kuria muziką muzikavimui ir garsų išgavimui panaudodami skirtingus instrumentus. Tai leidžia ugdyti vaikų gebėjimą kurti muziką su tais instrumentais, kuriuos turime čia ir dabar. Z. Rinkevičiaus (2006) nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su vaiku garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarant smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą.

Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos Rūta Brusokienė ir Jūratė Tarasevičienė atskleidė kūrybingą vandens pažinimo kelį natūralioje gamtoje. Autorių pranešime atsispindėjo vandens pažinimo svarba asmenybei per pojūčius ir patyrimą. Pasak pranešėjų, pojūčiai - pasaulio pažinimo vartai. Tęsiant pažintinę kelionę su vandeniu, rekomenduojama (S. Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtojos Odeta Sakalauskienė ir Raimonda Žemaitienė pratęsė vaikų patyriminio ugdymo lauke idėjas, savo pranešime akcentuodamos tai, kad laukas kviečia vaikus žaisti ir yra tinkama erdvė laisviems kūrybiniams vaikų žaidimams. Pranešime išryškėjo, kokį svarbų ugdomąjį vaidmenį atlieka pedagogas, tinkamai orientuodamas vaikus ir sudarydamas sąlygas vaikų darbiniams įgūdžiams ugdytis, t. y. po kiekvienos veiklos ar darbo reikia susitvarkyti savo darbo vietą. Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ logopedė Vilma Budrikienė bei auklėtojos Ingrida Šukienė ir Rima Jasilionienė atskleidė bendradarbiavo komandoje įgūdžių ugdymąsi vykdant lauko pedagogikos užsiėmimus: gėlių rinkimas ir jų pažinimas; arbatėlės virimas iš surinktų arbatžolių ir jos ragavimas, t. y. Kauno r. Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilija Lauruševičienė pasidalino savo įstaigoje įrengto universalaus dizaino pavyzdžiu. Šioje įstaigoje atlikta lauko erdvės pertvarka pagal vaikų poreikius. Įstaigos lauko erdvės atitvertos, bet visiems pasiekiamos. Erdvės sukonstruotos taip, kad padeda užtikrinti vaikų saugumą ir galimybę tenkinti savo poreikius. Šios ugdymo institucijos erdvės yra daugiafunkcinės ir tarnauja kaip daugiafunkcinis centras, kuris telkia skirtingas bendruomenės grupes po savo stogu. Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Diana Šeštokienė, auklėtojos Albina Zakšauskienė ir Ingrida Karčiauskienė savo pranešimuose išskyrė esminius dalykus, kad ugdymo(si) erdvė turi tarnauti šių dienų vaikams ir jų poreikiams. Svarbiausia, kad vaikas galėtų tyrinėti ir atrasti, o šis procesas vaikams turi teikti džiaugsmą. Albinos pranešime išryškėjo pedagogų sumanumo svarba sukuriant aplinką, kuri atitinka vaiko raidos poreikius, sumani pedagogo veikla leidžia vaikams ne nuobodžiauti, bet ugdymąsi paversti smagiu tyrinėjimu ir pažinimu. Svarbus yra aplinkos turtinimas, kuris sužadina vaikų norą pažinti raides, mokytis skaityti, ugdo gebėjimą valdyti sudėtingas situacijas, rasti skirtingas ir savarankiškas išeitis iš sudėtingų situacijų. Ingrida pabrėžė kalbinio raštingumo svarbą vaikų ugdymosi procese. M. Šimelionio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Dalia Rakulevičiūtė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Agnė Požarenkova kvietė mus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomąsias veiklas organizuoti ne vartant knygutes grupėje apie gamtą, bet ragino gamtos pažinimą sieti ir su kitų disciplinų žinių įsisavinimu lauke, knygose pateiktą informaciją galima įsisavinti ir kitose netradicinėse erdvėse. Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ socialinė pedagogė Rasa Povilionienė ir auklėtoja Birutė Vaicekauskienė nukėlė mus į „spalvotą“ netradicinių erdvių pažinimą, pabrėždamos, jog „nėra spalvų - nėra įvairovės“. Jų pranešimas pulsavo pedagogų raginimu drąsiai kurti įvairias edukacines veiklas, kurios sužadintų vaikų vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją. Ugdytojos pabrėžė, kad svarbu, jog vaikas keltų klausimus ir norėtų tyrinėti jį supantį pasaulį savo ritmu, savo būdais, o ne mes primestume vaikams savo sprendimus. Prelegentės pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas, kurioms esant vaikai ugdytųsi, ir kvietė klausytojus atvirai diskutuoti, kad erdvės neturi tarnauti pedagogui, o tik vaikui, ar mes neskatiname ugdytis vartotojo, o ne kūrėjo. Jeigu ugdome vartotoją, pedagogo vaidmuo yra siekti „linksminti“ vaiką, o ugdant kūrėją - būti šalia vaiko, jį nukreipti, paskatinti ir padėti jam atrasti kūrybinį džiaugsmą. Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai pasižymi išskirtiniu etnokultūrinių tradicijų puoselėjimu šiuolaikiniais inovatyviais būdais ir prisideda prie etninio tapatumo Lietuvoje išsaugojimo. Pedagogų ir vaikų pasirodymas buvo gyvas, sumanus ir paveikus. Tik sumanūs edukatoriai turi drąsos išbandyti ir pritaikyti netradicines vizualinės komunikacijos priemones - į koncertinę programą įpinant vizualinės komunikacijos elementų - origami techniką. Didžiuojuosi savo socialinių industrijų ir komunikacijos magistrantūros studente, kuri puikiai taiko studijų metu įgytas žinias praktinėse sumaniosios edukacijos situacijose. Pagirių lopšelio-darželio direktorė Edita Gujienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danuta Gurina ir meninio ugdymo mokytoja Egidija Voverienė parengė sumaniosios edukacijos pavyzdį, kaip galima sumaniai ir šiuolaikiškai ugdyti vaikų etninį tapatumą. Pranešimo autorės pabrėžė, kad susikurti sėkmingą ateitį galima tik žvelgiant į praeitį. Popiežius Pranciškus taip pat savo kalboje siuntė vieną iš žinučių Lietuvai, t. y. ragino ieškoti savo šaknų, jas puoselėti ir saugoti bei rasti jėgų daryti gerus darbus vieni kitiems. Pranešėjos teigė, kad Lietuvoje nebeturime specialistų, kurie etninį tapatumą gebėtų vaikams perteikti profesionaliai. Ugdymas etnokultūra turi būti šiuolaikiškas, nes senųjų tradicijų ir papročių perdavimo tradiciniais metodais vaikai nebepriima, iššūkis pedagogams - keistis reaguojant į šiuolaikinių vaikų raidos ypatumus. Sumanus pedagogių technologijų pritaikymas ugdant ir sudominant vaikus etnokultūra. Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės Rasa Pakšienė, Sigita Kundrotienė, Daiva Vaitkevičienė ir Dalia Šmatavičienė konferencijoje pademonstravo lankstumą ir empatiją konferencijos dalyvių atžvilgiu, nes sugebėjo pakoreguoti savo suplanuoto pranešimo pristatymo formatą. Pedagogės sugebėjo pristatyti savo edukacines stoteles, kurios įrengtos vaikų grupių lauko pavėsinėse ir naudojamos per sumaniosios edukacijos renginius. Kiekvieno renginio metu auklėtojos sugalvoja vis skirtingas užduotis tėvams ir vaikams. Viso šio prasmingo ir savalaikio renginio nebūtų buvę, jeigu tyliai, kruopščiai ir atsidavusiai edukacinėms puotoms netalkintų Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė ir Danutė Vizmanaitė. Man teko garbė būti pakviestai pasidalinti savo įžvalgomis, kaip netradicinėse edukacinėse erdvėse ugdosi kūrybingi ir laimingi žmonės, bei apibendrinti konferencijos įžvalgas, kurias sudėjau į šį straipsnį. Kiekvienas pranešėjas buvo vaikų ugdymo turinio kūrėjas, kuris savo pavyzdžiu ugdo vaikų kūrybingumą. Mano palinkėjimas ateičiai būtų, kad ši konferencija taptų tradicinė ir pritrauktų dar daugiau edukatorių kūrėjų iš visos Lietuvos.

tags: #edukacines #aplinkos #vaiku #darzelyje

• Daugiau informacijos apie išmokas dvynukams
• Laisvės Diena vaikams
• Pilvo pūtimas nėštumo metu
• Priežastys, požymiai ir pagalba vaikui
• Partizanų kovų kelias