Kazimieras Steponas Šaulys: Nepriklausomybės Akto signataras ir visuomenės veikėjas
Kazimieras Steponas Šaulys: Nepriklausomybės Akto signataras ir visuomenės veikėjas
Kazimieras Steponas Šaulys (1872-1964) - tai viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, kurios gyvenimas ir veikla neatsiejamai susiję su tautos siekiu atkurti valstybingumą ir stiprinti jos nepriklausomybę. Jis buvo ne tik Nepriklausomybės Akto signataras, bet ir aktyvus visuomenės bei politinis veikėjas, kunigas, profesorius, kurio indėlis į Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą yra neįkainojamas.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Stemplių kaime, Šilutės rajone, valstiečių šeimoje. Jau nuo vaikystės jis pasižymėjo dideliu susidomėjimu knygomis, ypač Motiejaus Valančiaus kūryba. Mokslus pradėjo Švėkšnos pradinėje mokykloje, vėliau tęsė Palangos progimnazijoje. Nuo 1891 m. studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, o po jos baigimo išvyko į Peterburgo dvasinę akademiją, kur 1897 m. įgijo teologijos kandidato, o 1899 m. - magistro laipsnį.
Kunigystės ir pedagoginė veikla
Po kunigo šventimų Kazimieras Steponas Šaulys buvo paskirtas vikaru į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Vėliau jis tapo Panevėžio realinės gimnazijos ir mergaičių progimnazijos kapelionu. Nuo 1906 m. grįžo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, kur iki 1922 m. dėstė bažnytinės kanonų teisės, moralinės teologijos, visuomenės mokslo ir sociologijos kursus. Vėliau dėstė Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas) ir Vytauto Didžiojo universitete.
Kazimieras Steponas Šaulys parengė ir išleido nemažai svarbių knygų, tarp kurių: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906), „Socialistai ir mūsų socialieji reikalai“ (1907), „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907), „Sociologija“ (1920), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927).
Dalyvavimas politinėje veikloje
Kazimieras Steponas Šaulys aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Jis buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) dalyvių ir vienas iš Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų. 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, o 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Jis dirbo Lietuvos Tarybos įvairiose komisijose, prisidėjo prie konstitucijų straipsnių, susijusių su tikėjimo išpažinimu, formuluojant. Iki 1922 m. buvo Steigiamojo Seimo narys.
Bažnytinė ir visuomeninė veikla
Kazimieras Steponas Šaulys aktyviai reiškėsi ir bažnytinėje veikloje. Jis ėjo bažnytinio santuokos ryšio gynėjo pareigas, buvo Žemaičių vyskupijos kancleris, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras. Tapo popiežiaus rūmų, o vėliau ir Kauno arkivyskupijos kapitulos prelatu.
Visuomeninėje plotmėje jis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų ir veiklus narys. Priklausė Raudonojo Kryžiaus draugijos vyriausiajai valdybai, dirbo Valstybinėje archeologinėje komisijoje. Panevėžyje jis buvo vienas iš Labdarių draugijos steigėjų, rūpinosi prieglauda stokojantiems.
Dvasininkas buvo katalikiškų socialinės rūpybos ir švietimo draugijų „Saulė“ ir „Motinėlė“ steigėjas ir narys. Bendradarbiavo su įvairiais lietuvių ir lenkų leidiniais.
Emigracija ir gyvenimas Šveicarijoje
1944 m. Kazimieras Steponas Šaulys emigravo iš Lietuvos. Po trumpo apsistojimo Austrijoje ir Vokietijoje, 1945 m. atvyko į Šveicariją, Luganą. Čia, globojamas bičiulio, jis rado pastogę Šv. Brigitos seserų vienuolyne.
Dėl korupcijos nuteistas Eligijus Masiulis: apie pamestą sėkmę, pinigus ir gyvenimą kalėjime
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pabrėžia, kad su Panevėžiu susiję trys signatarai, tarp jų ir kunigas Kazimieras Steponas Šaulys, kurio pirmoji kunigavimo paskyrimo vieta buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Žinia apie rastą Nepriklausomybės Aktą labai pradžiugino Juozo Balčikonio gimnazijos bendruomenę, nes su šia gimnazija susiję net trys Akto signatarai.
Raimondas Dambrauskas, gimnazijos direktorius, pasakoja, kad pats jauniausias signataras K. Bizauskas buvo vienas lietuviškos gimnazijos steigėjų kartu su Marija Giedraitiene-Putramantiene ir kunigu Juozu Stakausku. Visi jie priklausė „Saulės“ - katalikiškai švietimo - draugijai. Pasak jo, atradimas yra „šventė ir džiugesys“, nes „Ten pirmas sakinys ir yra: „Kreipiamės į Rusijos ir Vokietijos vyriausybes su prašymu pripažinti… Net aiškiai nurodyta, kur ieškoti“.
Pasak direktoriaus, miesto Savivaldybės prašyta pinigų atminimo lentai ant mokyklos fasado įrengti. Be to, kitais metais ketinama įamžinti K. S. Šaulio atminimą. „Kazimieras Steponas Šaulys labai nusipelnė. Buvo ambasadorius įvairiose valstybėse, mokyklos tikybos mokytojas. Šimtmečio proga kitais metais per Paskutinio skambučio šventę, jei tėvai sutiks ir finansuos, atidengtume bareljefą“, - kalbėjo R. Dambrauskas.
V. Staugaičio teigimu, vyskupas buvo jo prosenelio brolis. Medžiagą apie giminaitį rinko ne tik istorikai, bet ir pati šeima. „Pagaliau baigėsi ta mistika ir paslaptis. Reikėjo ieškoti ne aviliuose ir partizanų žeminėse, o ten, kur dokumentai turėtų būti, - archyvuose. Va ir atsirado. Šiaip juokinga,“ - pasakojo jis.
Vokietijos diplomatiniame archyve VDU prof. Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Nepriklausomybės Aktą. Greta vokiškosios versijos buvo įrištas ir lietuviškas nutarimo variantas su 20 Tarybos narių parašų. Bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios Nepriklausomybės Aktas su 19 signatarų parašais.