Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra lėtinė virškinimo sistemos būklė, kuriai būdingi pasikartojantys pilvo skausmai, spazmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Tai viena dažniausių virškinimo trakto ligų, kuria serga apie 10-15 % suaugusiųjų visame pasaulyje. DŽS nėra anatominis ar struktūrinis žarnyno pažeidimas - atliekant tyrimus dažnai nenustatoma jokių aiškių pakitimų, tačiau pacientai jaučia ryškius simptomus, kurie gali labai paveikti gyvenimo kokybę. Šis sindromas glaudžiai susijęs su žarnyno ir smegenų ryšiu, todėl jo atsiradimą gali lemti tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai. Nors DŽS nėra pavojinga liga ir nesukelia žarnyno uždegimo ar struktūrinių pakitimų, simptomai gali būti itin varginantys.

Nėštumas sukelia reikšmingų fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti virškinimo sistemą. Hormonų svyravimai, ypač padidėjęs progesterono kiekis, gali sulėtinti žarnyno judrumą, sukelti vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą. Auganti gimda taip pat gali spausti žarnyną, prisidėdama prie diskomforto. Nors DŽS neturi tiesioginio poveikio vaisingumui ar nėštumo rezultatams, kai kurie susiję veiksniai gali daryti įtaką reprodukcinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad sergančiųjų IBS grupėje gali būti stebimas mažesnis gimstamumas, tačiau ryšio su pačiu sindromu nenustatyta. Su IBS susijęs uždegimas ir oksidacinis stresas gali paveikti lytinių ląstelių funkciją. Nėštumo metu simptomų valdymas išlieka svarbus - geriausi rezultatai pasiekiami taikant daugiadalykę priežiūrą, kurioje dalyvauja gastroenterologai ir akušeriai-ginekologai.

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys

Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirgliosios žarnos sindromas, nėra žinoma. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos DŽS vystymuisi:

• Raumenų sutrikimai žarnyne: Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksniais, kurie susitraukia maistui keliaujant per virškinimo traktą. Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Silpnesni susitraukimai gali sulėtinti maisto judėjimą, sukeldami vidurių užkietėjimą.
• Nervų sistema: Virškinimo sistemos nervų sutrikimai gali sukelti didesnį nei įprastai diskomfortą. Suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu.
• Sunki infekcija: Dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito), kurį sukelia bakterijos ir virusai.
• Anksti patirtas stresas: Žmonės, patyrę stresą ankstyvoje vaikystėje, gali būti labiau linkę į DŽS.
• Žarnyno mikrobų pokyčiai: Bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne, yra labai svarbūs žmogaus sveikatai. Žarnyno mikrobų pokyčiai gali turėti įtakos DŽS vystymuisi.
• Genetinis polinkis: Polinkis sirgti dirgliosios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas.

Kitos galimos DŽS priežastys: genetinis polinkis, infekcijos, psichologiniai veiksniai ir gyvenimo būdas. Šių priežasčių sąveika lemia žarnyno disfunkciją, tačiau tikslūs mechanizmai vis dar tiriami.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai

DŽS simptomai gali skirtis priklausomai nuo potipio ir individualių veiksnių, tačiau dažniausiai yra lėtiniai arba pasikartojantys. Dažniausi simptomai apima:

• Pilvo skausmą arba mėšlungį: Skausmas gali būti spazminis, aštrus arba maudžiantis. Jo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. Skausmas paprastai sumažėja pasituštinus.
• Pilvo pūtimą: Dažnai sukelia dujų kaupimasis žarnyne arba skysčių susilaikymas.
• Pakitusį tuštinimosi dažnį: Gali pasireikšti viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu pakaitomis. Užkietėjus viduriams, išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant, jos būna skystos, vandeningos.
• Skubų poreikį tuštintis.
• Jausmą, kad nepavyksta pilnai išsituštinti.
• Gleivingas išskyras iš tiesiosios žarnos.
• Dažną vidurių pūtimą.
• Pykinimą.
• Nugaros skausmą.
• Nuolatinį nuovargį.

Be pagrindinių žarnyno sutrikimų, kai kuriais atvejais atsiranda papildomi virškinimo simptomai. Tuštinimosi sutrikimai gali būti susiję ir su šlapinimosi pokyčiais - dažniu, nepilnu ištuštinimu ar šlapimo nelaikymu. Simptomus dažnai išprovokuoja tam tikri maisto produktai - pieno produktai, kofeinas, alkoholis, aštrūs prieskoniai. Šiuos veiksnius gali sustiprinti stresas ar antibiotikų vartojimas, kurie taip pat gali lemti mikrobiotos pokyčius.

Dirgliosios žarnos sindromo diagnostika

Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS, nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui, celiakiją.

Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą, gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Pagrindinis DŽS požymis - pasikartojantis pilvo skausmas, pasireiškiantis bent vieną kartą per savaitę per pastaruosius tris mėnesius, kartu su bent dviem iš šių požymių: skausmo susijimu su tuštinimosi, išmatų konsistencijos pokyčiais (viduriavimu ar vidurių užkietėjimu) ir pasikeitusiu tuštinimosi dažniu.

Kartu, taikomi keli metodai, leidžiantys nustatyti DŽS diagnozę ir sindromo tipą:

• Romos kriterijai: Diskomfortas ir pilvo skausmas trunka bent tris mėnesius, vidutiniškai bent vieną kartą per savaitę. Būtina sąlyga - jie susiję su bent dviem veiksniais: pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pakitusi išmatų konsistencija, skausmas, diskomfortas tuštinantis.
• Dirgliosios žarnos sindromo tipas: Priklausomai nuo to, kuris simptomas yra vyraujantis, nustatomas vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.
• Kalprotektino tyrimas, laktoferino tyrimas arba bendrai - išmatų tyrimai: Kai pasireiškia tokie simptomai, kaip vandeningas ar su krauju viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai su galimu karščiavimu, kalprotektinas ištiriamas siekiant nustatyti uždegimą organizme.

Gydymo galimybės nėštumo metu

Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti saugius ir veiksmingus DŽS gydymo būdus. Mitybos pokyčiai, tokie kaip skaidulų vartojimas ir mažai FODMAP turinti dieta, paprastai yra pirmoji gydymo linija. Tačiau prieš darant bet kokius reikšmingus mitybos pokyčius, būtina pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Kai kuriuos vaistus nuo DŽS galima vartoti nėštumo metu, tačiau visada reikia pasitarti su gydytoju. Loperamidas, naudojamas viduriavimui gydyti, paprastai laikomas saugiu nėštumo metu, tačiau jį reikia vartoti tik prižiūrint gydytojui. Osmotinius vidurius laisvinančius vaistus, tokius kaip polietilenglikolis, taip pat galima vartoti vidurių užkietėjimui gydyti.

Psichologinė terapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT), gali būti naudinga nėščioms moterims, sergančioms DŽS. CBT gali padėti moterims įveikti stresą ir nerimą, kurie gali pabloginti DŽS simptomus.

Nėštumo metu svarbu vengti bet kokių vaistų ar gydymo būdų, kurie gali būti kenksmingi kūdikiui. Prieš vartojant bet kokius vaistus ar papildus, visada reikia pasitarti su gydytoju.

Kaip valdyti DŽS nėštumo metu

Be medicininio gydymo, yra keletas dalykų, kuriuos nėščios moterys gali padaryti, kad valdytų DŽS simptomus:

• Laikykitės sveikos mitybos: valgykite daug skaidulų, vaisių ir daržovių. Venkite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
• Gerkite daug skysčių: dehidratacija gali pabloginti vidurių užkietėjimą.
• Reguliariai mankštinkitės: mankšta gali padėti pagerinti žarnyno funkciją ir sumažinti stresą.
• Išsimiegokite: miego trūkumas gali pabloginti DŽS simptomus.
• Valdykite stresą: stresas gali pabloginti DŽS simptomus. Raskite būdų, kaip valdyti stresą, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar praleisti laiką gamtoje.

Dirgliosios žarnos sindromo komplikacijos

Negydomas dirgliosios žarnos sindromas, kaip ir visi kiti sveikatos negalavimai, progresuoja ir ilgainiui randasi ne tik skausmingos ir sunkios, bet apskritai gyvenimo kokybę stipriai suprastinančios DŽS komplikacijos:

• Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, atsirandantis dėl DŽS, gali lemti hemorojaus atsiradimą.
• Dirgliosios žarnos sindromo simptomai ir požymiai kai kuriems gali sukelti depresiją ir nerimą.
• Daugelis žmonių, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkiu DŽS, skundžiasi prasta gyvenimo kokybe.

Panašios būklės

Kai kurie simptomai, būdingi dirgliosios žarnos sindromui, gali sutapti su kitų žarnyno ligų požymiais. Norint tiksliai nustatyti diagnozę, būtina atlikti išsamią diagnostiką:

• Uždegiminės žarnyno ligos - Krono liga ir opinis kolitas: pasižymi gleivinės pažeidimu, kraujavimu, padidėjusiais uždegimo rodikliais, kurių DŽS atveju nebūna. Šios ligos taip pat susijusios su sisteminiais požymiais ir audinių pažeidimu.
• Celiakija: gali sukelti virškinimo sutrikimus, bet jai būdingas glitimo netoleravimas, malabsorbcija ir geležies stokos anemija.
• Divertikulitas: pasireiškia lokalizuotu pilvo skausmu, dažniausiai kairėje apatinėje dalyje, karščiavimu ir aiškiais pakitimais žarnyne.
• Laktozės netoleravimas: dažnai išprovokuoja pieno produktai, o simptomai gali atsirasti per kelias valandas nuo jų suvartojimo. Jie dažniausiai palengvėja pavartojus laktazės fermentų.
• Kitos būklės: tokios kaip giardiazė, mikroskopinis kolitas, storosios žarnos vėžys ar endometriozė, taip pat gali imituoti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Skirtingai nei šios ligos, DŽS nėra susijęs su uždegimu, audinių pažeidimu ar objektyviais laboratoriniais pakitimais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:

• Kraujas išmatose.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas.
• Pilvo skausmas, kuris kankina naktį.
• Karščiavimas.
• Vėmimas.

Jei pastaruosius tris mėnesius bent tris kartus per mėnesį vis kamavo pilvo skausmas ir sutrikęs tuštinimas, taip pat galėjote jausti pilvo pūtimą, skausmą tuštinantis, būtina kreiptis į gydytoją. Pas gydytoją atvykę pacientai dažniausiai pamini nuolat jaustą diskomfortą virškinamajame trakte.

Dirgliosios žarnos sindromo poveikis kasdieniam gyvenimui

Dirgliosios žarnos sindromas gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę, sukeldamas diskomfortą darbe, socialiniuose renginiuose ar kelionėse dėl dažno tuštinimosi, pilvo skausmo ar pūtimo. Emocinis stresas dėl simptomų gali sustiprinti nerimą ar depresiją. DŽS turi didelį emocinį ir socialinį poveikį. Daugelis pacientų patiria stresą, baimę būti toli nuo tualeto ar gėdą dėl simptomų, o tai riboja jų dalyvavimą socialinėje veikloje, darbinėje aplinkoje ar net šeimos gyvenime. Pacientai dažnai jaučia izoliaciją dėl savo būklės, nes simptomai yra ne tik fiziškai nemalonūs, bet ir emociškai alinantys. Ypač sunkiais atvejais DŽS gali lemti depresijos ar nerimo vystymąsi, o tai dar labiau apsunkina simptomų valdymą.

tags: #dirgliosios #zarnos #sindromas #ir #nestumas

• Dinozaurų kiaušinių dydžio tyrimai
• Kaip vaikystės aplinka formuoja
• Kaip Clostilbegyt veikia ovuliaciją
• Vaikų vitaminai ir mineralai
• Nuotykiai ir magija Barbės Ponių pasaulyje