Kaip paskatinti vaiką klausyti ir bendrauti
Kaip paskatinti vaiką klausyti ir bendrauti
Vaikų kalbos lavinimas namuose yra kasdienis procesas, turintis milžinišką reikšmę vaiko kalbos įgūdžių raidai. Būtent šiuo laikotarpiu vaikai pradeda įsisavinti savo gimtosios kalbos garsus, ritmą ir kitus niuansus. Pagrindinį vaidmenį, ugdant vaiko kalbėjimo įgūdžius, atlieka tėvai ir globėjai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip lavinti vaikų kalbos įgūdžius namuose nuo pat kūdikystės.
Bendravimas akis į akį
Bendraukite su mažyliu akis į akį, užmegzkite akių kontaktą. Kalbėdami su vaiku stenkitės, kiek įmanoma, būti vaiko akių lygyje. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, naudodami paprastus sakinius. Tai padės vaikui tiksliau išgirsti ir geriau suvokti kalbos garsus. Vaikui augant vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius, nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą. Kalbėkite aiškiai ir laikydamiesi gramatikos taisyklių.
Kalbėkite apie viską, ką darote
Kuo daugiau kalbėkite su vaiku ir jo klausinėkite. Keisdami sauskelnes sakykite: "dabar pakeisiu tau sauskelnes", o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: "dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės". Įvardinkite matomus daiktus: "štai - parkas", "čia auga gėlės", "plaukia antis".
Vaikų kalbiniai įgūdžiai efektyviausiai lavinami jiems klausantis ir tiesiogiai bendraujant. Vaikui guguojant reaguokite entuziastingai, atsakykite jam. Būkite kantrūs ir palaikantys. Suteikite savo vaikui laiko išreikšti save ir mokytis.
Dainavimas ir skaitymas
Dainavimas padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos raidai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių.
Pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Vienas iš knygų skaitymo jaunesnio amžiaus vaikams rezultatų - greitesnis kalbos vystymasis. Skaitykite ne mažiau kaip 10 minučių kiekvieną dieną, netgi daugiau, jeigu įmanoma. Parinkite knygas su trumpais tekstais ir ryškiais paveiksliukais. Užduokite klausimus apie tai, ką perskaitėte. Džiaukitės, jeigu vaikas pats atneša jums knygelę ir stenkitės iš karto perskaityti jam porą puslapių, kad išlaikytumėte jo susidomėjimą literatūra. Nesusierzinkite, jei vaikas prašo skaityti jam vienus ir tuos pačius tekstus. Teisingas kartojimas - svarbiausias dalykas ugdant kalbą. Kai vaikas girdi vienus ir tuos pačius žodžius ir paaiškinimus, visa tai greičiau pateks į jo žodžių atsargą.
Motorikos lavinimas ir sensoriniai žaidimai
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirkite išskirtinį dėmesį jo smulkiajai motorikai lavinti. Ugdykite vaiko sensorines funkcijas, leisdami jam liesti, jausti ir tyrinėti objektus. Apibūdinkite tekstūras, spalvas ir formas. Sensoriniai žaidimai - naudingi kalbos įgūdžiams. Kalbos raidą ypač skatina kelių pojūčių lavinimas vienu metu.
Apie ryšį tarp kalbos ir rankų judesių žino tikriausiai kiekviena mama. Taip kad duokite savo vaikui dažų, plastilino, saugias žirkles karpymui, suverkite stambius karoliukus, sagas, pirkite žaidimus, kurie reikalauja pirštų miklumo. Ypač naudinga pirštų gimnastika. Smulkiajai motorikai reikėtų skirti daug dėmesio - svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Su vyresniais vaikais pieškite, spalvinkite, karpykite, lipdykite iš plastilino, minkykite tešlą, varstykite virvutes į skylutes, dėliokite dėliones, konstruokite iš lego konstruktorių, dėliokite sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verkite karoliukus ant virvutės, rūšiuokite pupeles, makaronus (dėkite į atskiras dėžutes), užsekite sagas, užtraukite užtrauktukus, riškite batraiščius.
Ekranų laiko ribojimas
Kontroliuokite laiko, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, trukmę. Sumažinkite šį laiką iki minimumo, nes bendravimas ,,akis į akį“ yra labai svarbus kalbos raidai. Elektroninę kalbą vaikams sunkiau suprasti nei „gyvą“, nes vaizdo ir garso įrašai neprisitaiko prie vaiko, kalbėjimo tonas nekinta arba kinta per dažnai, o klausant ilgiau dažnai susilieja su foniniais garsais, tad tampa visai „negirdima ir tiesiog praleidžiama pro ausis“. Greitai besikeičiantys vaizdai ekrane apsunkina dėmesio sutelkimą, o matomi vaizdai nepalieka vietos vaizduotei. Raidos specialistai dažnai mažylių laiką, praleistą prie išmaniųjų ekranų, prilygina veltui praleistam laikui.
Natūrali patirtis ir žaidimai
Sukurkite vaikams natūralios patirties miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje. Skatinkite vaiko žaidimus su žaislais, tokiais kaip lėlės, figūrėlės, konstruktoriai, meniniai ir kitų tipų žaidimų rinkiniai.
Palaikymas ir pagyrimas
Pagirkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą. Jei turite galimybę, supažindinkite vaiką su įvairiomis kalbomis. Neretai užsienio kalbos mokymasis vaikams kur kas paprastesnis procesas nei suaugusiems. Vaikų iki 7 metų smegenys yra ypač plastiškos, todėl jie labai greitai mokosi ir tobulėja.
Ką daryti, jei vaikas dar nekalba?
Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie, sulaukę 3 metų ir vyresnio amžiaus, dar negeba laisvai kalbėti. Manoma, kad taip nutinka dėl galimai lėtesnio sakytinės kalbos mokymosi proceso. Tokiu atveju būtų prasminga pabandyti atpažinti, kokiame sakytinės kalbos etape šiuo metu yra mažylis.
Kalbos lavinimas per kasdienes veiklas
Jovita Starkutė, edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja, dalijasi būdais bei technikomis, kaip nesudėtingai galime lavinti vaiko kalbinius įgūdžius kiekvieną dieną:
Išradingai panaudokite pasivaikščiojimo laiką lauke
Lauke vyksta intensyvus pažinimo procesas, todėl šį laiką būtų naudinga išnaudoti ir kalbinei raidai aktyvinti. Pasivaikščiojimo metu vardinkite augalus, statinius ir kitus matomus daiktus, sustokite, palieskite, pauostykite ir garsiai keletu vardų įvardinkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan., įvardinkite kilusias emocijas.
Įvardinkite, nuolat kartokite ir skatinkite kartoti
Mažas vaikas neįsimena žodžių ilgam, todėl pavadinimą reikia nuolat įvardinti, pakartoti, kai jis ir vėl pamato tą daiktą. Tai galima daryti nuolat kasdienėse situacijoje, atliekant kasdienius buities darbus vaikui girdint - rengiant, valgant ir kitose situacijose ir tą daiktą parodant, įvardijant jį ir paskatinant pakartoti. Apibūdindami visuomet įvardinkite ir spalvą. Jei kalba nėra aiški ir įvardintas daiktas visiškai neskamba taip, kaip jis iš tiesų įvardijamas, įvardinkite daiktą taisyklingai pasitikslinant. Taip parodote, kad suprantate, ką vaikas pasakė, ir suteikiate jam galimybę plėsti žodyną atsiremiant į tai, ką jis jau moka.
Žaiskite
Kalbinei raidai skatinti pasitelkite sensomotorinius žaidimus, kai pradedama domėtis pasauliu per daiktus, kai visi daiktai tyrinėjami, liečiami, čiupinėjami, numetami ir kartojami veiksmai ne po vieną kartą, su jais eksperimentuojama, daiktai išbandomi ne pagal paskirtį ir taip kaupiama asmeninė patirtis. Pats metas klasifikuoti ir rūšiuoti objektus pagal spalvą, formą, dydį, juos įvardinti ir išbandyti, tyrinėti įvairius buityje esančius daiktus, atidaryti ir uždaryti, dėti ir išimti, supilti ir išpilti. Antrųjų vaiko gyvenimo metų pradžioje šie žaidimai pereina į vaizduotės, siužetinius, vaidmeninius žaidimus.
Skaitykite, dainuokite, pasakokite istorijas
Vaikams patinka daug kartų klausytis to paties pasakojimo, vartyti tas pačias knygeles ir girdėti tuos pačius pasakojimus. Kiekvieną dieną sekite pasakas, dainas, skaičiuotes, žaiskite pirštukų žaidimus, deklamuokite eilėraščius. Įvardinkite knygelėje matomus daiktus, juos palieskite, paprašykite ir vaiko juos įvardinti, pridėkite įvairiausių garsinių intarpų (gyvūnų, paukščių ir pan.). Lavinkite vaiko gebėjimą sieti vaizdinį su žodžiu, vaikai ypač mėgsta knygas su daugybe paveikslėlių ir jiems pažįstamais daiktais. Dainuokite daineles įtraukdami muzikos instrumentus, rankų gestus, keiskite muzikos stilių ir tempą, sukurkite daineles su mėgstamais žaislais, įtraukite vaiką į dainelės kūrimą (pavyzdžiui: mama važiuoja traukiniu. Kas dar važiuoja traukiniu? Raginkite vaiką įvardinti, kas dar važiuoja kartu).
NLP metodai, kaip pagerinti bendravimą su vaikais
Dažnai konsultuoju tėvus, kaip efektyviai susikalbėti su vaikais, kuriems nuo 2 iki 10 metų. Ne tik susikalbėti, tačiau ir išgirsti vaikus ir su jais bendrauti taip, kad geriausiu visiems būdu būtų pasiektas susitarimas. Ir ne vienkartinis susitarimas, o įsigaliotų taisyklės, kurių norėtųsi savarankiškai laikytis abiems pusėms: tiek tėvams, tiek vaikams. 2-10 metų amžiaus vaikai yra gana imlūs naujovėms ir bendraujant su jais galima pritaikyti daug metodų. Tik svarbu tėvams įgauti praktinių tokių metodų taikymo įgūdžių, kuriuos vėliau galima toliau naudoti kūrybiškai, atsižvelgiant į individualaus vaiko savybes, charakterį, jau susiformavusius įpročius, tradicijas ir t.t. Keletas NLP (neurolingvistinio programavimo) metodų, kuriuos turėtų žinoti tėvai, siekiantys gerinti komunikaciją su savo vaikais:
Užmegzkite akių kontaktą
Šią taisyklę reiktų ypatingai atsiminti, kai rengiatės vaiko prašyti ką nors padaryti. Jei jūsų akys nesusitiks su vaiko, labai tikėtina, kad vaikas jūsų prašymo neišgirs ar tiesiog ignoruos tiek prašymą, tiek jus. Ir tada vėl teks prašyti 3,5 ar net 7 kartus, kol jus išgirs arba tiesiog pamatys, atsisukęs į tą pusę, iš kur sklinda garsas. O juk norėtųsi iš pirmo karto, tiesa?
Būkite viename lygyje
Bendraujant su vaikais ir siekiant, jog vaikai jus suprastų, išklausytų ir, galiausiai, imtųsi daryti tai, ko iš jų norite, būtina nusileisti iki vaikų lygio. Tai patarimas „nusileisti“ fiziškai, t.y. atsidurti viename lygyje. Jei vaikas žaidžia, atsisėskite šalia, jei verkia, atsitūpkite, jei migdote- prigulkite šalia. Taip vaikui parodomas noras draugauti ir sukuriama pasitikėjimo atmosfera. Ir tik būnant viename lygyje su vaiku, vaikas jums atsivers, o jūs, kaip tėvai, pasieksite norimo rezultato.
Kalbėkite viena kalba
Vaikų mąstymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikai bendrauja trumpesniais sakiniais ir vartoja mažiau sudėtingus žodžius. Jei norite, kad jus vaikas suprastų taip, kaip jūs norite ir iš pirmo karto, pasistenkite savo mintį perdėlioti pagal vaiką. Pavyzdžiui, jei jūs norite, kad vaikas susitvarkytų žaislus, tai patartina savo norą, prašymą perteikti aiškiai: „Kaladėles sudėk į raudoną dėžutę. Tada meškiuką ir lėlytes sudėk į lentynas. O mėlyną kamuoliuką padėk į krepšį.“ Kiek vyresniems vaikams, tarkim, pradinukams, galima duoti ir sudėtingesnes užduotis, tačiau aiškiai išskaidytas į atskirus veiksmus. Pavyzdžiui, ne „Susitvarkyk savo kambarį“, kas vaikui atrodo neįveikiamas darbas, o „Surink žaislus nuo grindų ir juos sudėk į savo vietas. Sutvarkęs žaislus, taip pat susitvarkyk stalo paviršių ir ant jo palik tik tau reikalingus mokyklai daiktus“.
Pirmiau - rezultatas, prašymas - vėliau
Ši taisyklė veikia beveik 100 proc. Net ir suaugusiems. Tipinė situacija: žinant, kad namuose yra ledų, pietums valgyti sriubą ir dar antrąjį patiekalą, ir dar su daržovėmis, vaikui visiškai nesinori. Nereta mama teisinasi: „Aš su vaiku susitariau, kad suvalgys puse ledų porcijos ir bent dalį sriubos ar antro patiekalo“. Tačiau juk norisi kitaip? Kad ledai ar saldainis ar šokoladas, ar sausainis liktų desertu, o vaikai valgytų sveiką maistą, kurį jiems ruošiame? Panaudokite „Rezultato pateikimo“ taisyklę: „Gausi ledų tada, kai suvalgysi sriubą ir antrą patiekalą“. Ir jei dar padarysite visiškai nuoširdžiai, susirūpinusia intonacija bei atitinkama veido mimika: „Aš labai labai noriu tau duoti ledų, bet negaliu, nes laukiu kol suvalgysi pietus. Ir ledai labai skanūs, jei jau laukia tavęs“. Dar nemačiau vaiko, kurio toks prašymas nepaveiktų.
Menamas pasirinkimas
Labai dažnai tėvai praranda pasitikėjimą savimi, kai paklausus vaikų: „Ar valgysi burokėlių sriubą?“, vaikai atsako „Nenoriu“. Arba, tiesiog į teiginį: „Ateik valgyti burokėlių sriubos“, atsakoma taip pat: „Nenoriu, nevalgysiu ir t.t.“. Ką sako NLP? Pasiūlyti tokį pasirinkimą, kad vaikas pats priimtų sprendimą: „Su kokiu šaukštu valgysi? Geltonu ar raudonu?“; „Prie skanios sriubos, ko norėsi: grietinės ar duonos?“; „Ką veiksime pavalgę: žaisime ar žiūrėsime filmukus?“. Jei pastebėjote, visais atvejais apie sriubos valgymą net nediskutuojame! Tačiau vaikas jaučiasi įvertintas, nes pats gali daryti tam tikrus pasirinkimus.
Formuokite rutiną
Gana dažna aktyvių ir jaunų tėvelių problema - kaip greitai užmigdyti vaiką? Pagal planą gyvenantys tėvai, idealiu atveju, vaiko migdymui norėtų skirti 15 min. ar, maksimum, pusvalandį. Ir jei nesiseka, ir tenka „pasikankinti“ valandą ar daugiau. Taip sugriūva vakaro planai pabūti romantiškai tik su antrąja puse, taip pat tėvai jaučiasi nusivylę ir aukojantys save vaikams. Ką daryti, kad tokių kasdienių aukų būtų vis mažiau? Atsakymas: kartu su vaikais formuokite rutiną: vakarienė- pižama-dantų valymasis- pasaka. Veiksmų seka turi būti nuosekli, o tai reiškia, kad privalo kartotis kasdien. Taip reikiami prieš miegą atlikti etapai užsifiksuojami vaikų galvose ir ilgainiui migdymo problemos sumažėja.
Kurkite palankias istorijas
Niekas nedrįs prieštarauti, kad vaikams augti padeda pasakos. Pasakas ir visokias istorijas galite kurti ir patys. Netgi pasakysiu daugiau, kurti savas, originalias istorijas - nepalyginti smagiau ir veiksmingiau. Istorijos praktiškai gali viską! Jei prieš miegą sekate pasaką apie ropę, tai pabaigoje nepamirškite pridėti, kad sėkmingai ropę išrovę, ją parsivežę, išvirę skanios geltonos sriubos (jau kuriate vaizdą, kad geltona sriuba skani), visi pavargo ir nuėjo valytis dantų: valėsi senelis, išsivalė močiutė, anūkėlis, šuniukas... O išsivalę jautėsi taip pavargę, kad visi nuėjo miegoti: miegoti nuėjo senelis, po to močiutė, tada į savo lovą atsigulė anūkėlis, tada galva pavargo šuniukui ir t.t. Vaikai labai tapatinasi su herojais, todėl tikėtina, kad mažasis pradės šnopuoti jau ties „šuniuku“. Tai tik keletas patarimų, kuriuos galima pradėti naudoti greitai, be didesnio pasiruošimo ir tapti šiek tiek mažiau pavargusiais ir turinčiais daugiau laiko tėvais, kuriems sekasi be didesnių kantrybės praradimų bendrauti su savo nuostabiausiomis atžalomis. O NLP mokslas ir menas turi dar neišsemiamą aruodą technikų ir metodų, kuriuos pažinus galima jei ne daryti stebuklus, tai bent nuversti kalnus. Kad ir patarimai, kaip elgtis tėvams situacijose, kai vaikas patiria nesėkmę ar kaip auginti vaikų pasitikėjimą savimi. Bet apie tai - skaitykite vėliau.
Auginti vaikus vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų. Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.
12 strategijų, kaip užauginti laimingą vaiką
Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegel ir dr. Vaikų ir paauglių psichoterapijos srityje besispecializuojantys mokslininkai akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai. Darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes. 12 revoliucinių strategijų, pateikiamų knygoje „Protingas vaikas“, sukurtos remiantis mokslinėmis žiniomis ir asmenine autorių praktika, ilgus metus dirbant psichoteraupeutais.
- Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
- Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
- Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
- Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
- Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
- Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus.
- Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo.
- Leiskite emocijų debesims praplaukti.
- Stebėkite, kas vyksta viduje.
- Lavinkite refleksyvųjį mąstymą.
- Džiuginkite vieni kitus.
- Užmegzkite ryšį per konfliktą.
Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks. Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes - tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys. Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems.
Ekuana genties auklėjimo principai
Ekuana gentis neturi rašto ir, žinoma, knygų apie vaikų auklėjimą. Tačiau jie puikiai žino, kaip reikia elgtis su vaikais. Visų pirma, ekuana mergaitės nuo mažumės mokosi iš savo tėvų (ir kitų genties žmonių) prižiūrėti vaikus. Mokosi be jokių suaugusiųjų pamokslų ir aiškinimų - tiesiog stebdamos motiną ir kūdikį. Antra, ekuana genties žmonės moka klausytis savęs. Juk bet kuris gyvūnas žino, kaip elgtis su savo palikuoniu. Juo labiau žmogus. Mes galime įsiklausyti į savo pačių motiniškus bei tėviškus instinktus ir vadovautis jais. Ką reiškia "išgirsti save?" Stebėti savo mažylį. Iš pradžių tai gana sudėtinga, nes mes įpratę ne jausti, o galvoti. Pavyzdžiui, verksmas - tai vaiko signalas, kad kažkas ne taip. Vaikas gali būti sotus, sausas, sveikas, išsimiegojęs - ir vis tiek verkti. Netgi tie tėvai, kurie išoriškai stengiasi išlikti ramūs, viduje iš tikrųjų virte verda ir savo susierzinimą išlieja ant nekaltų šeimos narių. Jie daro dėl vaiko "kas tik įmanoma", o jis nepatenkintas! Kodėl?
Žmogui būdinga daugybė ne tokių matomų, tačiau ne mažiau svarbių poreikių. Vienas iš fundamentalių įgimtų kūdikio poreikių yra poreikis būti nešiojamam ant rankų pirmuosius kelis mėnesius. Vaikai mokosi visų pirma iš pavyzdžių, stebėdami tėvus, perimdami jų gyvenimo būdą. Tačiau kalba - tai vienas iš vaiko savimokos aspektų. Tačiau kas atsitinka, jeigu vaikas atitrauktas nuo kasdienio tėvų gyvenimo, jeigu jis negali stebėti, kaip dirba suaugusieji? Vyksta vaiko dezorientacija. Vaikas geriausiai mokosi, kai turi galimybę dalyvauti (iš pradžių pasyviai, vėliau aktyviai) tikrame tėvų darbe. Vaikas nesitiki, kad suaugusieji skirs jam daugiau dėmesio, nei būtina. Taip, vaikas stengiasi perimti tėvų gyvenimo būdą. Jis taip pat turi ir tam tikrų lūkesčių, koks tas gyvenimo būdas turėtų būti. . Vaikas tikisi, kad jo tėvai gyvens būtent šitaip. Vaikai iš prigimties yra socialūs ir daro tai, ko iš jų tikimasi.
Pamąstykime, ką slepia šie žodžiai: "Atsargiai! Nesudaužyk puodelio!" Išeitų, jog iš vaiko laukiama, kad jis tą puodelį sudaužys. Pavyzdžiui: "Nevalgyk saldainių iki pietų" reiškia "Aš tikiuosi, kad tu valgysi saldainius iki pietų"; "paruošk pamokas!" reiškia "aš tikiuosi, kad tu neparuoši pamokų", o "žiūrėk - nenusidegink!" reiškia, jog iš vaiko tikimasi tokios nelaimės. Ypač svarbu nepamiršti šio principo, kai kalbama apie vaiko saugumą. Gamta vaiką apdovanojo labai geru savisaugos instinktu. Maža to - tik pradėję ropoti žmogeliukai paliekami žaisti prie skardžio. Priešingai: jeigu tėvai imasi rūpintis vaikų saugumu - mažyliai patys liaujasi tai darę. Tuomet menkiausias žingsnis į šalį nuo vaiko baigiasi nelaime. Štai tik keletas dalykų, kuriuos tėvai ima matyti, jeigu dėmesingai stebi save ir savo vaiką. Tokie santykiai su vaikais daugumai iš mūsų nepriimtini, nes mus augino visiškai kitaip.