Tėvystė - ir džiaugsmas, ir stresas. Natūralu, kad būdami tėvais dažnai patiriame ambivalencijas - dvilypius prieštaringus jausmus. Augindami savo vaikus dažnai patiriame prieštaringus jausmus. Kaip auginant vaikus augti ir patiems? Tėvystėje kiekvienas patiria ir džiaugsmingų akimirkų, ir streso bei iššūkių.

Sąmoningos Tėvystės Programa / Mindful Parenting (MP) - tai programa, skirta tėvų ir vaikų gerovei. Ji emociškai stiprina tėvus, gerina tėvystės įgūdžius ir skatina psichologiškai sveiką vaikų brandą. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugybė valstybinių bei privačių mokymo įstaigų Mindfulness praktikas yra įtraukusios į privalomą vaikų ugdymo programą.

Didžiausia dovana, kurią galime dovanoti savo vaikams - išmokyti juos Mindfulness. Sėkmingiausias mokymas - per asmeninį pavyzdį, t.y. šeimoje praktikuojant išmintingą, sąmoningą bendravimą (tiek kasdienėje komunikacijoje, auklėjime, tiek sudėtingų situacijų/ konfliktų valdyme). Mokytis patiems ir mokyti savo atžalas pastebėti kylančias mintis, emocijas, jausmus, kūno pojūčius, impulsus veikti…ir įsisąmoninti. Ir taip žingsnis po žingsnio išmokti valdyti savo dėmesį. Padaryti išminties pauzę. Tuomet apsispręsti kaip norime reaguoti ir elgtis, o ne būti vedami “automatinių” reakcijų. Sudėtingose situacijose gebėti viską priimti ir išbūti. Mokytis kasdienėje veikloje taupyti savo emocinius resursus, toleruoti sunkias emocijas savyje ir vaikuose, ugdyti empatiją ir atjautą.

Kas yra Mindfulness ir kodėl tai svarbu?

Mindfulness praktikos moko būti sąmoningu gyvenime ir išgyventi kiekvieną akimirką kuo labiau ją įsisąmoninant. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ugdo gebėjimą suvaldyti stresą ir išbūti sunkiose situacijose, mažinti fizinę ir emocinę įtampą. Sąmoningumo ugdymas padeda išmintingai valdyti savo reakcijas, kurti geresnius santykius su kitais.

Deja, net ir patys sveikiausi streso malšinimo metodai ne visada padeda kasdienės įtampos kamuojamam žmogui, todėl kuo toliau, tuo labiau populiarėja iš pirmo žvilgsnio gan egzotiškas būdas suvaldyti stresą - meditacija. Kai kalbame apie meditaciją, daugelis žmonių Lietuvoje vis dar būna linkę pirmiausia ją sieti su rytietiškomis religijomis. Tačiau, pasak specialistų, šis įsitikinimas ne visada teisingas. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos yra visiškai pasaulietinės, atsietos nuo bet kokios religijos, jos savyje jungia geriausias Rytų patirtis ir Vakarų mokslą ir yra naudojamos visame pasaulyje jau daugiau nei 40 metų.

Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų metu mokomasi ne vengti streso, o jį valdyti. Daug pasaulyje gerai žinomų kompanijų (tokių, kaip Google, Apple, Ford, Ebay, Intel ir daugybė kitų) aktyviai taiko šias praktikas ir vardija šio metodo naudą - taip didinamas darbo našumas, gerėja bendra darbovietės atmosfera, pasiekiama geresnių rezultatų, išsaugoma darbuotojų sveikata.

Mindfulness pirmiausia siekia gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, lengviau tvarkytis su kylančiais iššūkiais ir gauti daugiau pasitenkinimo kasdienėse veiklose. Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad tam, jog medituotum, pirmiausia turėtum sėdėti šventykloje ant pagalvėlės sukryžiuotomis kojomis, apsuptas smilkalų debesies, tačiau dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai gali būti atliekami ir be papildomų priemonių, tiesiog darbo vietoje. Šias praktikas nusprendėme įtraukti į biurų darbuotojams siūlomas treniruočių programas tam, kad žmonės galėtų pilnavertiškai rūpintis savo sveikata ir gerove, tiek fizine, tiek psichine. Pasak specialistų, stresas stipriai veikia visą kūną, todėl jo valdymas, kartu su fiziniais pratimais padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą.

Kaip taikyti Mindfulness auklėjime?

Sąmoningos tėvystės programos ir Mindfulness metodai gali būti itin naudingi ugdant vaikus. Štai keletas svarbių aspektų:

1. Mokykite vaikus rūpintis savo psichologine sveikata. Dauguma tėvų mokina vaikus rūpintis savo kūnu. Valyti dantis, praustis, kalba apie sveiką mitybą, skatina sportuoti. Tačiau dauguma tėvų pamiršta pakalbėti su vaikais apie psichologinės sveikatos svarbą. Labai svarbu mokyti vaikus rūpintis savo psichologine savijauta. Svarbiausi dalykai yra trys, tai - miegas, poilsis ir pozityvus galvojimas. Ir nėra nieko baisaus kreiptis į psichologus pagalbos.

2. Kalbekite apie jausmus. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų studentų, kurie išvyksta studijuoti iš tėvų namų, teigia buvę akademiškai pasiruošę studijoms, tačiau nepasirengę emociškai. Didžioji dauguma jaunuolių pripažįsta, kad jiems iškyla sunkumų tvarkantis su nemaloniais jausmais kaip nerimas, nusivylimas ir vienatvė. Tikrai galima stebėti viešose erdvėse, kad ir karantino sąlygomis, kad tėvai dažnai vaiko pyktį, nuobodulį, liūdesį sprendžia duodami telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Tikrai naudinga į savo kasdienius pokalbius įtraukti žodžių, nusakančių jausmus.

3. Mokykite vaikus kritinio mąstymo. Skatinkite suabejoti neigiamomis mintimis ir mokykite atpažinti mąstymo klaidas. Kai jūsų vaikas sako: ,,Aš niekada neišmoksiu matematikos”, paprasčiausia atsakyti, ,,Aišku, kad išmoksi”. Taip jūs vaiką tik nuraminate, bet nemokinate, kaip vaikui pačiam nusiraminti. Kai vaikas išsako nepasitikėjimą savimi, perdėtai kaltina save, kuria katastrofiškas ateities prognozes, kalba vien tik negatyviai, naudingiau išmokyti jį galvoti kitaip. Pirmiausia vaikus reiktų mokyti atpažinti mąstymo klaidas, o tada jau mokyti performuluoti realistiškiau. Pavyzdžiui, ,,Aš niekada neišmoksiu matematikos” naudingiau keisti ,,Aš galiu išmokti matematiką, tik reikia daugiau pasimokyti”. Arba ,,Aš niekada nesutaupysiu naujam telefonui.

4. Skatinkite vaikus imtis veiksmų, kurie pakeistų neigiamus jausmus. Jei vaikui nepasisekė mokykloje, skatinkite jį grįžus imtis veiklos, kuri padėtų geriau jaustis. Žinoma, kad naudingiau aktyvi fizinė veikla (šokis, žaidimai lauke, pokalbis), o ne kompiuteris. Geras tėvų pavyzdys labai svarbus vaikams. Pavyzdžiui, grįžę iš darbo galite įvardinti: ,,Po darbo jaučiuosi labai pavargusi ir pikta, geriau pavedžiosiu šunį, o tada aptarsime tavo namų darbus. Kitu atveju, bijau, kad turėčiau jėgų tik parėkti.

5. Raginkite vaikus spręsti savarankiškai problemas. Tikiu, kad labai norisi už vaikus išspręsti visas problemas. Tačiau taip elgdamiesi, mes nepaliekame vaikams galimybės pačiam spręsti problemas ir mokytis iš savo klaidų. Visada naudingiau skatinti vaikus patiems ieškoti problemos sprendimo variantų. Visada yra problemos sprendiniu vienu daugiau nei mes sugalvojame iš karto. Svarbiausia yra sugalvoti galimus 4-5 problemos sprendinius, po to pasitelkiant pliusus ir minusus išrinkti geriausią sprendimą. O tada jau planuotis, kaip tą sprendimą įgyvendinsime.

3 Žingsnių (Minučių) Kvėpavimo Pauzė

Ši pauzė padeda valdyti dėmesį ir sąmoningumą, visų pirma tam, kad išmintingiau ir funkcionaliau reaguotume į sunkias emocijas ar patirtis. Mes neturime laiko ilgai trunkančiam atsipalaidavimui ir meditavimui, tačiau šią mini meditaciją atliekant kelis kartus per dieną, palyginus greitai susiformuoja įgūdis suvaldyti dėmesį ir įsisąmoninimą bei su didesne išmintimi reaguoti į diskomfortą keliančią patirtį ar emociją.

Atsisėskite, jei norite, galite užmerkti akis ir kiekvienam žingsniui paskirkite po 1 minutę:

1. Įsisąmoninimas. Užduodame sau klausimą - ką aš dabar patiriu?

   • Kokios mintys ateina į galvą?
   • Kokias emocijas ar jausmus šiuo metu jaučiu?
   • Kokius kūno pojūčius šiuo metu jaučiu?

2. Susikoncentravimas. Laipsniškai susiauriname savo dėmesio lauką iki kvėpavimo stebėjimo pasirinktoje kūno vietoje (gerklėje, krūtinėje, pilve, šnervėse ar pan.) ir stebime kvėpavimo ciklo sukeltus pojūčius. Pasinaudodami kvėpavimu kaip inkaru, susikoncentruojame į dabartį, realybę - tai leidžia padaryti išminties pauzę prieš reaguojant į situaciją.

3. Išplėtimas/atsivėrimas. Išplečiam dėmesį į visą kūną, laikyseną, veido išraišką - atsiveriame pasauliui, įjungdami „naujoko protą“, tarsi pailsėję po kvėpavimo pauzės ir turėdami daugiau galimybių.

Nauda Tėvams ir Vaikams

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsti metodai sėkmingai taikomi gydant valgymo sutrikimus (impulsyvų valgymą, antsvorį, nutukimą). Šioje programoje mokomasi sąmoningo santykio su maistu, dėmesingumu grįsto valgymo.

Dalyvavimas Mindfulness grįstos kognityvinės terapijos programoje gali tapti pasirinkimu gyventi kitaip. Ji duoda suvokimą kaip gyventi, kad jausti jog gyveni, kaip stabtelėti, kai to labiausiai reikia. Tai žinojimas, kad yra būdas pamatyti savo emocijas, mintis ir kūno pojūčius, o juos pastebėjus keisti, taip keičiant save į geresnę savo versiją.

Šis kursas gali būti privalomas kiekvienam ir nėra žmogaus, kuris negalėtų pasisemti naudos. Mindfulness atveria akis ir leidžia pamatyti visiškai kitokią realybę aplink save, nei manėme. Jei nori save suprasti labiau: suprasti savo emocijas, mintis ir suvokti, kas yra būti čia ir dabar - labai rekomenduojama prisijungti prie šių mokymų, nes kiekviena pamoka gali atnešti naujus potyrius, naujas įžvalgas ir didesnį savęs pažinimą.

Sveika psichologinė atmosfera labai svarbi šeimoje. Kalbėkitės su vaikais apie įvairiausias elgesio būdus, kas jums padeda geriau jaustis psichologiškai. Prisipažinkite savo klaidas, jos bus geriausias pavyzdys, kaip jūs sprendžiate problemas ir tuo pačiu rodysite vaikams, kad galima klysti ir tobulų žmonių nėra. Drąsiai parodykite savo vaikams, kad jūs stengiatės gerinti savo psichologinę sveikatą, rūpinatės savo emocine savijauta, užsiimate saviugda. Kartais tėvams psichologo konsultacijos yra reikalingesnės tėvams nei vaikams.

tags: #isminties #pauze #auklejime

• Viskas apie išmokas nėštumo metu
• Seksualinio smurto prieš vaikus prevencija
• Naudotos vaikštynės judėjimui
• Vaikų išvežimas į užsienį: ką reikia žinoti
• Interpretacija ir reikšmė