Ilgas žindymas: nauda, mitai ir tiesa
Ilgas žindymas: nauda, mitai ir tiesa
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
Žindymo nauda vaikui
Mityba: Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką. Antraisiais gyvenimo metais vaikutis, išgerdamas 440 ml mamos pieno, gauna 30 proc. energinės dienos vertės, baltymų - apie 43 proc. paros normos, vitamino A - 75 proc., folio rūgšties - 75 proc., vitamino B12 - 94 proc., vitamino C - 60 proc. Palyginti su kitu maistu, iš mamos pieno medžiagos yra lengviausiai organizmo paimamos. Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.
Sveikata: Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc. ligų“. Vaikai, kurie ilgiau žindomi, yra sveikesni, bet tai nerodo, kad visai nesirgs. Mamos pienas nėra koks nors supermaistas, dėl kurio vaikai stebuklingai neserga. Galima sakyti, kad mamos pienu žindomi vaikai serga kaip tik tiek, kiek ir turėtų sirgti. Yra pastebėta, kad išleidžiami į darželį vaikai, kurie vis dar žindomi, serga mažiau negu jau nujunkyti - vaikas iš mamos pieno gauna imuninių medžiagų. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties.
Intelektinis vystymasis: Daugumai jau yra žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Gauti aukštesni žindytų vaikų I.Q. Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių abstu mamos piene. Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, kas pagerina kalbos raidą.
Psichinė ir socialinė raida: Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai neтик juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki. Vaikas pratęs paskirstyti dienos ir nakties maistą ir nors naktį jis žįsdavo galbūt daugiau norėdamas nusiraminti, gaudavo ir dalį kalorijų. Todėl jeigu nustosime žindyti naktį staiga, vaikas naktį bus alkanas. Jei yra toks noras, reikėtų po truputį ilginti tarpus tarp naktinių maitinimų, kitaip vaiką nuraminti, jeigu leidžiasi, arba trumpinti maitinimo trukmę - duoti krūtį trumpai, neleisti, kad žįstų, iki kol giliai įmigs, atitraukti ir padėti užmigti kitu būdu. Reguliuojant labai svarbu atsižvelgti ir į paties vaiko temperamentą.“
Ilgalaikis žindymas: normalu ir naudinga
Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.
Nauda mamai: Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt. rizika. Žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika susirgti krūties vėžiu mažėja 11-24 proc. Žindant 31 mėnesį ir ilgiau, rizika mažėja net 91 proc. Taip pat svarbu paminėti, kad žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi. Kūdikio žindymas turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesne rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Normalu ir natūralu: Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų. Tarp 3-4 m. daugelis vaikų savo iniciatyva atsisako pieno, bet dalis vaikų tai tęstų ir 5-6 m., labai maža dalis - ir 7 m. Tuo metu tik labai nedaugelis nusijunko tarp pirmų ir antrų metų, o iki vienų metų vaikai patys savo iniciatyva nenusijunko, nebent susiduria su kokiais nors dalykais, kai pačiam vaikui žįsti pasidaro nemalonu, tarkime, sergant ausies uždegimu, vaikui gali tapti skausminga žįsti. Yra toks etapas, maždaug iki pusantrų metų, kai gali būti lengviau nujunkyti vaiką dėl to, kad gali būti lengviau išblaškomas ir jo dėmesys lengviau nukreipiamas į kitus dalykus. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo lengviau galime susitarti, įvesti ribojimų ir po truputį žindyti mažiau (tarkime, susitariame, kad dabar žįs tik ryte ir tik vakare). Nujunkant galima kalbėti su vaiku, kad ateis tokia diena, kai „tu pienuko nebežįsi, nes būsi didelis vaikas, o dideli vaikai nežinda“, galima tartis, kad kai jau bus toks didelis, galės daryti tai, ko iki šiol nedarė. Ilgalaikis žindymas yra natūrali žmogaus prigimtis. Tą patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais..
Dažni mitai ir praktiniai patarimai
"Pienas nuo vienų metų - jau tik vandenėlis": Tai klaidingas įsitikinimas. Mamos pienas 12-39 žindymo mėnesį yra net kaloringesnis negu 2-6 mėnesį. Taip pat neteisinga būtų teigti, kad žindoma, kai vaikui daugiau kaip 2-3 m., yra tik dėl jo įpročio, prisirišimo. PSO sako, kad iki 2 m. mamos pienas yra svarbiausias vaiko maistas, o ar dvimetį žindyti, turėtų priklausyti nuo mamos ir vaiko.
"Ar dar turi pieno?": Dažni klausimai iš aplinkinių, jei mama nusiteikusi žindyti, yra ne itin korektiški ir atspindi klausiančiųjų nesupratimą, kaip tas pienas gaminasi. Antra vertus, pieno gali sumažėti, kai moteris pastoja arba kai žindo rečiau - vaikas nebeprašo, mama nepasiūlo. Taip yra daroma, norint nujunkyti: maitinama vis rečiau, tarpai tarp maitinimų ilginami, kol galiausiai pienas pasibaigia. Labai dažnai tenka girdėti mamas sakant, kad, pvz., jos 13-14 mėnesių amžiaus vaikučiui žindymas pasidarė tik nusiraminimas, jis tik čiulpia, beveik nieko neryja, mama mano, kad jau nebeturi pieno, ir nusprendžia staiga nustoti žindyti. Tokį sprendimą priėmusios mamos dažnai man skambina po dviejų-trijų dienų ir klausia, ką daryti, nes krūtys pasidarė trigubai didesnės - pasirodo, to pieno buvo dar labai daug. Aš niekada nerekomenduoju nustoti žindyti staiga.
Nujunkymo būdai: Geriausias būdas vaikui atsipalaiduoti ir nurimti. Neretai mamos mano, kad neįmanoma susikurti ramių naktų, žindant vaikutį, nes jis vis prabunda, ieškodamas maisto, o kai kurios mano, kad tiesiog nusiraminimo, bet tai ne visai tiesa. Kiekvienas išmoktas stambiosios motorikos judesys (kai išmoksta atsisėsti, atsistoti) vaikų miegą gali sutrikdyti laikotarpiui iki 2 mėnesių (nes jis ir naktį gali bandyti tai atkartoti miegodamas). Žindomas vaikas, tikėtina, to naktį nedarys, nes tuo metu jį tiesiog pamaitinsite ir jis vėl užmigs, taigi, ir jūs galėsite pamiegoti. Vaikutis žįsdamas nusiramina, atsipalaiduoja ir gali daugiau pamiegoti. Tai vienas geriausių būdų padėti jam atsipalaiduoti ir užmigti. Jeigu yra toks noras, reikėtų po truputį ilginti tarpus tarp naktinių maitinimų, kitaip vaiką nuraminti, jeigu leidžiasi, arba trumpinti maitinimo trukmę - duoti krūtį trumpai, neleisti, kad žįstų, iki kol giliai įmigs, atitraukti ir padėti užmigti kitu būdu. Reguliuojant labai svarbu atsižvelgti ir į paties vaiko temperamentą.
Nesusiformavusi žindymo kultūra: Vis dar vyrauja keistoki įsivaizdavimai apie vyresnio vaiko žindymą. Daugeliui aplinkinių turbūt iškart prieš akis šmėsteli vaizdas, kaip tas vaikas plėšia nuo mamos drabužius, kad gautų pažįsti. Taip nutinka dėl to, kad Lietuvoje neturime nusistovėjusios ilgalaikio žindymo kultūros, todėl ilgai žindančios mamos paprastai improvizuoja, kaip reikėtų elgtis maitinant, ir kartais padaro klaidų. Pvz., tėvai prie vaiko krūtį vadina „papu“, nes tai lengvai ištariamas trumpas žodis, bet taip pat mes žinome, kad šis žodis yra toks, kurio viešai nesakytume, o vaikas juk to nežino. Ir jeigu autobuse pradės garsiai šaukti: „Mama, noriu papo!“, greičiausiai nepatogiai pasijaus ne tik mama, bet ir aplinkiniai. Todėl krūtį geriau vadinti tokiu žodžiu, kuris būtų žinomas tik man ir mano vaikui, kuris nekeltų asociacijų aplinkiniams. Taip pat jei namuose mama vaikui leidžia bet kada atidengti krūtį (ypač tai patogu naktį), pažįsti, kada jis nori, tikėtina, kad ir būdamas mieste viešoje vietoje bandys daryti tai, kas yra įprasta namuose. Todėl antrąjį pusmetį būtų prasminga į žindymo procesą įvesti tam tikrų auklėjimo taisyklių, ribojimų, pvz., rasti sutartinį ženklą ar gestą, kaip paprašyti pieno, taip pat nebereikėtų leisti bent jau dieną pačiam krūties atidengti - ne tik viešoje vietoje, bet ir namuose. Žinoma, reikia atsižvelgti į amžių ir į konkrečias aplinkybes: riboti žindymą galima, jeigu vaikui yra daugiau kaip vieni ir aš žinau, kad iš tos viešos vietos galiu grįžti namo per 10 min., o ne prašyti vaiko, kad palauktų, kol, tarkime, grįšime iš Klaipėdos į Vilnių. Gaila, bet daug kam tai vis dar atrodo tiesiog nepadoru, nors iš tiesų normalu ir natūralu. Mamos pieno per televiziją nereklamuoja ir nesako, kad vaikai turi būti šitaip maitinami, todėl vienintelis būdas yra rodyti tai viešai. Antra vertus, jeigu pati mama jaučiasi blogai, žindydama viešoje vietoje, nebus jokios naudos nei vaikui, nei mamai, nei aplinkiniams. Svarbu, kaip pati mama jaučiasi, žindydama viešoje vietoje. Jeigu ji jaučiasi gerai, patogiai, jai nebaisu atidengti krūtį tiek, kad vaikas galėtų žįsti, manau, kad žindyti viešai būtų naudinga visuomenei, nes tai, su kuo susiduriama dažnai, tampa norma. Jeigu mes, mamos, esame už žindymą, tai neturėtume to drovėtis daryti ir viešai, taip perduodamos žinią, kad tai visiškai normalu. O jeigu dangstomės kiekvieną kartą, slepiamės, einame žindyti į tualetą, tai nesudaromos sąlygos visuomenei pamatyti, kad vaikai yra žindomi. Tada visuomenė darosi mažiau tolerantiška, nes tai, ko mes nematome, atrodo neįprasta ir nenormalu.
Kūdikio žindymo padėtys
Kada jau gana? Tarp 3-4 m. daugelis vaikų savo iniciatyva atsisako pieno, bet dalis vaikų tai tęstų ir 5-6 m., labai maža dalis - ir 7 m. Taip pat žrSkaičiaiKRŪTŲ VĖŽYS. SAM išleistuose dokumentuose informuojama apie žindymo naudą moters sveikatai: žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika susirgti krūties vėžio mažėja 11-24 proc. Žindant 31 mėnesį ir ilgiau, rizika mažėja net 91 proc. Yra mamų, kurios renkasi žindyti ilgiau dėl to, kad šeimoje jau yra buvę krūties vėžio atvejų.IMUNITETAS. Vaikai, kurie ilgiau žindomi, yra sveikesni, bet tai nerodo, kad visai nesirgs. Mamos pienas nėra koks nors supermaistas, dėl kurio vaikai stebuklingai neserga. Galima sakyti, kad mamos pienu žindomi vaikai serga kaip tik tiek, kiek ir turėtų sirgti. Yra pastebėta, kad išleidžiami į darželį vaikai, kurie vis dar žindomi, serga mažiau negu jau nujunkyti - vaikas iš mamos pieno gauna imuninių medžiagų. Gaila, mūsų švietimo įstaigose vyrauja gana skeptiškas požiūris į ilgalaikį žindymą ir jeigu auklėtojos sužino, kad vaikas žindomas, gali būti daromas spaudimas nujunkyti arba vaiko tam tikros problemos gali būti nurašomos tam, kad yra žindomas (adaptacijos, pietų miego sunkumai ir pan.). Tam mama turėtų būti pasiruošusi.
Žindymo metu vartojami vaistai ir ligos: Jeigu mama serga aktyvia plaučių tuberkulioze, kūdikis neturėtų būti šalia jos, nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Pavojingas yra būtent respiracinis kontaktas, t.y., galimybė užsikrėsti per ligonio iškvepiamą (ypač čiaudint, kosint) orą.Į motinos pieną tuberkuliozės bacilos nepatenka, taigi ir kūdikiui maitinti jis (steriliai ištrauktas pientraukiu) puikiausiai tinka. Aišku, mamos gydymui reikėtų parinkti tokius vaistus, kurie, patekę ir į jos pieną, nebūtų kenksmingi kūdikiui. Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai jau net dar anksčiau negu pati mama pasijunta serganti. Jam reikia padėti ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, nešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar, kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto. Mamos apsinuodijimas maistu, sukeliantis virškinimo sutrikimą, pasireiškiantį vėmimu ar viduriavimu, paprastai nėra priežastis nežindyti. Net jeigu į mamos žarnyną su nešvariu ar sugedusiu maistu patenka ir dauginasi kenksmingos, ligą sukeliančios bakterijos, tai dar nereiškia, kad jos lengvai prasiskverbs į kraują ir tuo labiau į krūtyse gaminamą pieną. Žindyti laikinai negalima, kai vėžiu serganti motina gydoma radioaktyviomis ir ląstelių vystymąsi stabdančiomis medžiagomis. Kai kurie epilepsijai ir psichinėms ligoms gydyti vartojami vaistai, patekę į motinos pieną, gali slopinti ir apsvaiginti žindomą kūdikį. Jeigu vis dėlto tektų vartoti kūdikiui kenksmingą vaistą, perspėkite gydytoją, kad po gydymo norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol mama turėtų pieną iš krūtų ištraukinėti rankomis arba pientraukiu ir išpilti.
Alkoholis ir rūkymas: Kiekviena besiruošianti motinystei ar kūdikį jau auginanti mama turėtų rimtai pagalvoti, kas jai svarbiau - svaigalas ar vaiko sveikata. Alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną, didžiausią koncentraciją pasiekdamas praėjus maždaug 1-1,5 valandos po išgėrimo. Dingstant alkoholiui iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš pieno. Trim pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais kepenims labai sunku alkoholį nukenksminti - geriau neimti nei lašo. Rūkyti irgi nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Į motinos pieną šis nuodas patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo kraują - tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog, surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, motina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus. Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters piene neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo koncentracija sumažėja pusiau. Tačiau… Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė, negu per žindančios motinos pieną, kūdikį pasiekia per orą - su cigaretės dūmais. Nikotino įsisavinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir didesnis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose. Kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklausomai nuo to, ar jis yra žindomas ar ne. Jeigu mama kūdikį žindo, tada jis bent gauna visas žindymo ir motinos pieno teikiamas naudas, kurių neturi joks mišinys. Nuostabiausia, jog žindymas gali moteriai padėti atsikratyti rūkymo. Hormonas prolaktinas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, bei endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausėja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir tuo sušvelnintų nikotino vartojimo nutraukimo simptomus.
Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti? Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.