Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) grupių išskyrimas

Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.

Kas nustato specialiuosius ugdymosi poreikius?

Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą.

Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.

Negalios ir jų ugdymas

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).

Kurčneregystė

Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.

Intelekto sutrikimas

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Ugdymas: Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Regos sutrikimas

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.

Ugdymas: Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz. informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.

Klausos sutrikimai

Klausos sutrikimai, kai vaikas negali girdėti ir suvokti sakytinės kalbos, mokytis ir bendrauti. Klausos sutrikimai gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymocentro (LKNUC) specialistais.

Ugdymas: Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.

Kochlearinių implantų naudotojai

Kochleariniai implantai - tai klausos protezai, kurie perduoda tiesiai į klausos nervą. Ugdymas: šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Įvairiapusiai raidos sutrikimai pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger’io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Ugdymas: Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.

Ugdymas: Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.

Sutrikimai ir jų ugdymas

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.

Mokymosi sutrikimai

Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina, reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.

Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.

Kaip padėti?

• Skaidykite informaciją.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

Kaip padėti?

• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
• Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Kaip padėti?

• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

Vaikas gali būti pasyvus ir lėtas. Aplinkiniams gali pasirodyti, kad šis vaikas stokoja jėgų ir energijos. Nors ADS turintys vaikai motoriškai greiti, tačiau jų dėmesys yra sulėtintas, pvz. jie sureaguoja į nurodymus arba atsako į klausimus po pauzės. Dėl dėmesio sutrikimų ir sulėtinto mąstymo tempo vaikui gali būti sunku įsigilinti į žaidimą, todėl tokie vaikai arba per greitai įeina į žaidimą, arba ką nors praleidžia bendrame žaidime, ir tai neigiamai veikia jų bendravimą su kitais.

Mokyklinio amžiaus vaikams dėl patiriamų sunkumų sudėtinga atlikti rytmečio rutininę veiklą namuose, tėvams to nepaprašius. Pastebi, jog šiems vaikams sunku savarankiškai įsiminti kasdieninės rutinos seką: „apsirenk, išsivalyk dantis ir susidėk kuprinę“. Mokykloje šie vaikai, tikėtina, svajoja, kai sakomi nurodymai ir išsiblaško dėl menkiausio triukšmo klasėje, jiems sunkiau, lyginant su bendraamžiais, nukreipti tuoj pat savo dėmesį į užduotį.

Minėti sunkumai gali trukdyti suprasti socialinius ženklus ir žaidimo taisykles, pvz., tinkamu metu sustabdyti pokalbį būnant su bendraamžiais. Daugelis vaikų su ADS turi problemų dėl impulsų kontrolės. Tai reiškia, vaiko nesugebėjimą reguliuoti emocijas ir elgesį. Vaikas veikia greitai, nepakankamai numatydamas savo elgesio pasekmes. Socialinis impulsyvumas veda link draugysčių su bendraamžiais praradimo, nes vaiko, turinčio ADS elgesys gali erzinti, atrodyti, kad toks vaikas nesupranta, kada jau yra pasiektos elgesio ribos.

Vaikas nuolat juda, kruta, lekia, nenustygsta vietoje (taip pat ir tose situacijose, kai reikia ramiai sėdėti). ADS turinčio vaiko elgesiui būdinga reaguoti impulsyviai, pasireiškia dideli nuotaikos svyravimai, situacijos nejautimas, nekantrumas. Vaikas reaguoja tiesiogiai nuo impulso į veiksmą, visiškai nepasinaudodamas savo ankstesne patirtimi, elgiasi be svarstymų. Aplinkiniams toks elgesys gali būti suvokiamas kaip blogas ir piktadariškas. Paskui vaikas suvokia ir supranta, kad elgėsi blogai, gali papasakoti, ką reiškia elgtis gerai.

Hiperaktyvumo /impulsyvumo simptomai pasireiškia sunkumais ramiai sėdėti klasėje ar namuose prie pietų stalo. Vaikai bėgs ir lis prie įvairių daiktų parduotuvėje, kai tuo tarpu kiti vaikai to nedaro. Jie atsakinės į klausimus, klausiančiajam dar nebaigus suformuluoti klausimo, kartais atsakinės neteisingai, nes nebus išgirdę pilnai nurodymų. Įprasta, kad jie pertraukinėja vykstančius pokalbius, kas gali nutraukti bendraamžių draugystę.

Kaip jau buvo minėta, vaikui sunku matyti situaciją iš kito žmogaus perspektyvos, pvz., vaikas įsivaizduoja, kaip turi vykti žaidimas ir mano, kad visi kiti žaidimo dalyviai mano tą patį.

Vaikų, turinčių ADS, socialiniai ir emociniai sunkumai ateityje didina gyventojų, turinčių funkcinių sutrikimų skaičių, pvz., vaikai, turintys ADS labiau linkę nelankyti mokyklos bei gali turėti reikalų su sveikatos priežiūros paslaugų įstaigomis.

Neatidumas, hiperaktyvumas, impulsyvumas negali pilnai paaiškinti visų sunkumų, kuriuos patiria vaikai, turintys ADS. Žvilgsnis į vykdomąsias funkcijas suteikia platesnį sunkumų suvokimą. Procesų rinkinys, kurį žmonės naudoja problemai spręsti ir reaguoti tikslingai ir tikslą nukreiptu būdu yra susijęs su vykdomosiomis funkcijomis, kurios leidžia asmeniui inicijuoti elgesį, slopinti konkuruojančius veiksmus ar dirgiklius, pasirinkti atitinkamus užduočių tikslus, planą ir organizuoti priemones, siekiant išspręsti sudėtingas problemas, lanksčiai, kai būtina, keisti problemų sprendimo strategijas, stebėti ir vertinti elgesį ir naudoti darbinę atmintį, aktyviai saugoti naudingą informaciją ir naudoti ją spręsti problemas.

Normaliam vykdomųjų funkcijų vystymuisi įtaką gali turėti tam tikri veiksniai, pvz., kaktos srities galvos traumos, infekcijos, apsinuodijimas švinu arba poveikis kitų toksinių medžiagų, nepakankamumas neuromediatorinių chemikalų, kurie gali sulėtinti arba pabloginti vykdomosios funkcijos veikimą ir sukelti ADHD simptomus.

Planavimas ir veiksmų eiga - dar vienas sunkumas, iškylantis ADS turintiems vaikams. Vaikas dažnai sutelkia dėmesį ties detalėmis ir dėl to, negali suvokti viso veiksmo visumos.

Siekiant padėti vaikams, įveikti sunkumus turi drauge darbuotis tėvai, mokytojai, soc. specialistai.

Strategijos ugdant vaikus su ADS Lietuvoje:

1. Identifikuoti unikalius vaiko poreikius. Mokytojas nustato kaip, kada ir kodėl vaikas yra neatidus, impulsyvus, ir hiperaktyvus.
2. Vadovaudamasis pastebėjimais, mokytojas parenka skirtingus mokymo metodus, susijusias su akademiniu dėstymu, elgesio intervencija, ir klasės aplinka, atitinkančia vaiko poreikius.
3. Įvertinti vaiko individualius poreikius ir stiprybes.
4. Integruoti atitinkamus metodus į specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų individualią ugdymo programą.

Nėra dviejų vaikų su panašiais ADS požymiais, todėl svarbu prisiminti, kad nei viena edukacinė programa, praktika, ar nustatyta tvarka nebus tinkama visiems ADS turintiems vaikams.

ADS turintys vaikai stokoja socialinių įgūdžių, sunkiai supranta socialinės taisykles, yra impulsyvūs, dėl to, jie dažnai pasako ką nors ne tą ir ne vietoje. Dėl to gali kilti nesusipratimų, nes kiti suaugę tai gali suprasti, kaip neišauklėjimo ir nemandagumo apraišką.

ADS turintis vaikas negali būti lyginamas su kitais vaikais, o labiau kreipiamas dėmesys į šio vaiko asmeninį vystymąsi ir asmeninę pažangą. Kiekvienas vaikas turi skirtingas galimybes, o vaikai su neuropsichiatriniais sutrikimais funkcionuoja kitaip negu kiti. Vaiko „palenkimas“ suaugusio valiai dažnai nėra efektyvus, atvirkščiai, rezultatas gali būti priešingas - vaikas, kuris arba nesupranta, ko iš jo tikimąsi, arba negali atitikti suaugusiųjų lūkesčių reaguoja frustracija ir agresija.

Kiekvienas vaikas norėtų būti pagiriamas už gerą elgesį, gerus rezultatus. Ne visi vaikai turi tokias galimybes, todėl suaugusiems asmenims, svarbu prisiminti, jog „kiekvienas vaikas elgiasi tinkamai, jei tik jis gali“.

Klasėje daugeliu atveju labai svarbus pirminis neformalus vaikų stebėjimas, tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, būtinas labiau sistemingas tiesioginis stebėjimas, padedantis tirti ir kiekybiškai nustatyti, ar besimokančiųjų elgesys turi ADS požymių ar ne. Naudojant sistemingo stebėjimo metodą, išvengiama vertinimo šališkumo ir pedagogas turi galimybę neformaliai įvertinti moksleivio elgesį. Nustatant konkretų ADS atvejį remiamasi išsamia tėvų, mokytojų, mokyklos psichologų ir kitų specialistų, informacija, turint formalią gydytojo nustatytą medicininę diagnozę. Vaiko vartojami vaistai, jų teigiamas ar neigiamas poveikis, pasak jos, taip pat yra ADS valdymo dalis. Sistema, kurioje veikia įvairių sričių specialistai, privalo užtikrinti rezultatyvų darbą, todėl specialistai turi susitarti dėl bendrų prielaidų rinkinio, nors tai sudėtinga, kai atskiras sritis reguliuoja vis kiti teisės aktai.

Pedagogai vaikų su ADS ugdymo procese turėtų tinkamai naudoti strategiją, susijusią su ADS požymiais, skirtą ne slopinti, o panaudoti, kai kurias vaiko savybes, pvz., gebėjimą giliai susitelkti ties pasirinktomis temomis, skirtingą mąstymo būdą, lakią vaizduotę, novatoriškumą ir smalsumą; jautrumą; kūrybiškumą; didžiulę energija; norą rizikuoti; entuziazmą; smalsumą; humoro jausmą.

Mokslinėje literatūroje, kaip pažymi R. Mandel - Blasio ir kt. (2009), yra paplitusi pagrįsta tyrimais nuostata, jog ADS turintys asmenys pasižymi socialinių įgūdžių stokos rizika ir iššaukiančiu elgesiu. Vaikai, turintys ADS, pasižymi didesne socialinių įgūdžių stoka, nei asmenys, turintys mokymosi sutrikimų/mokymosi problemų. Tarp vaikų, kuriems diagnozuotas hiperaktyvumas, impulsyvumas, nedėmesingumo simptomas, pastebima iššaukiančio elgesio tendencija suaugusiame amžiuje ir tai dažnai veda prie asocialios veiklos.

Mokslininkai ir praktikai naudoja įvairius metodus įvertinti vaiko socialinius įgūdžius. Tradicinis, vienas labiausiai paplitusių būdų, - kitų vertinimas, kurį vykdo bendraamžiai, mokytojai, tėvai, teikdami įvertinimus, pranešimus. Tačiau tradiciškai vertinant socialinius įgūdžius, išryškėjo trūkumas, jog informacija susijusi tik su tuo, ką vaikas gali ir ko negali, tuo tarpu nėra aplinkos atsako į vaiko elgesį.

ADS turintiems vaikams būdingos bendravimo problemos, jie dažniausiai gali kalbėti tik apie asmeninius poreikius. Jų kūno kalba yra mažiau išraiškinga, jie mažiau naudoja gestų, mimikos, akių kontakto. Jiems gali stokoti situacijos pajutimo, jie stokoja gebėjimų pradėti ir/ar palaikyti pokalbį. Vaikas gali kalbėti tik jį dominančia tema. Dėl to vaikas gali atrodyti egoistiškai nesugebantis kitų užjausti bei išklausyti. Tačiau dažniausiai taip būna ne dėl egoizmo, o dėl dėmesio sutrikimo ir impulsyvumo.

Intervencijos, skirtos kurti vaikų, turinčių ADS draugystės ryšius su bendraamžiais, tai - daug žadanti galimybė patobulinti šių vaikų socialinius įgūdžius. Tokios išvados kol kas remiasi tik tėvų ir mokytojų pastebėjimais, todėl būtini tolimesni tyrimai.

Vaikams, turintiems ADS, plėtoti socialinius įgūdžius mokyklose gali sėkmingai padėti bendradarbiaujantis mokymasis, kuris būtų įgyvendinamas kaip mokyklos strategija, kai vaikai klasėse turi dirbti drauge, kad pasiektų bendrų tikslų.

Grupės pagrindinis bruožas yra tas, jog grupei deleguojama užduotis, kurią ji diskutuoja, aptarinėja tarpusavyje, o, kad užduotis būtų įvykdyta, moksleiviams reikalinga vienas kito pagalba. Mokymasis plačiai panaudojant įgūdžius ir gebėjimus, įgalina kiekvieną moksleivį įnešti svarbų indėlį į bendrą rezultatą.

Mokytojams išmokti deleguoti savo vadovavimą klasėje nėra lengva užduotis, nes jie negali prarasti kontrolės klasėje. Tuo atveju, kai moksleiviams yra deleguotas vadovavimas, jie gali akivaizdžiai įsitikinti. kad žmonės gali gauti reikiamą pagalbą, ir kad kiekvienas grupės dalyvis supranta, ką jie daro.

Vaikų, turinčių ADS, susodinimas klasėje - toks vaikas turėtų sėdėti netoli mokytojo, klasės priekyje, nugara į kitus vaikus, toliau nuo durų, langų ar triukšmingų vietų. Geriausia, kai vaikas turi 2 vietas - vienoje gali pasėdėti, kai jam reikia ramybės susikaupti, antroje - kai reikia bendrauti, plėtoti socialinius kontaktus ir paskatinti bendradarbiaujantį mokymąsi ir bendraamžių kuravimą.

Specialistai ir tėvai, ugdantys vaikus su ADS turi žinoti, jog ADS turintys vaikai taip pat gali turėti jautresnius jutimus. Jie gali kitaip (pvz., per daug jautriai) suvokti garsinius, vizualinius, taktilinius dirgiklius. Vaikas gali jautriai reaguoti į dideles patalpas, arba jeigu patalpoje yra daug žmonių.

Kai ADS turintis vaikas bendrauja, jis ne visuomet supranta neverbalinius signalus, ir tai gali trikdyti bendravimo abipusiškumą. Vaikas gali kartais netinkamai elgtis tiek su pažįstamais tiek su nepažįstamais žmonėmis. Vaikas gali nejausti distancijos ir būti per familiarus arba būti per daug uždaras, bendraujant su svetimais žmonėmis. Tokiam vaikui gali būti sunku surasti savo vietą bendraujant su kitais.

Siekiant aktyvinti vaiko komunikavimą, būtina pamokyti vaiką pagrindinių bendravimo įgūdžių - paskatinti jį kalbant žvelgti į asmenį ir jo akis bei paaiškinti, kad, jei jis to nedarytų, kitas asmuo gali pamanyti, jog jam neskiriamas dėmesys ir pokalbis nebus sėkmingas. Jei toks vaikas dalyvauja pokalbyje ir, užuot įsijungęs į pokalbį, perdaug kalba apie save, dominuoja, verta jam priminti - “tavo eilė”.

Ugdytojai privalo įsidėmėti, jog ADS turintiems vaikams būdingas konkretus mastymas ir konkretus situacijos supratimas. Todėl bendraujant su jais reikėtų vengti išsireiškimų, turinčių perkeltinę prasmę (pvz., „mirsiu iš juoko“, „nevalgyk daug, nes sprogsi“).

Tėvystė, turint vaiką su ADS problemomis, yra emociškai ir fiziškai nelengva, tampanti lyg „sunkiu darbu“. Tačiau tėvai, siekdami pokyčių vaiko gyvenime, turėtų keisti savo tėvystės supratimą ir veikti labiau orientuotai į ADS simptomų įveikimą, tapdami vaiko gidais ir treneriais, nukreipiančiais vaiką link rezultatyvaus elgesio. Negalima tikėtis rezultatų per vieną dieną, tačiau, kai tik tėvai patikės galimybe pozityviai veikti, siekiant pokyčių, tie pokyčiai vaikų elgesyje taps matomi kasdien.

Ugdytojai turi atrasti teigiamus vaiko bruožus, pagirti vaiką dėl gerų darbų. Rekomenduojama pagirti vaiką, pasakant už ką tas pagyrimas. Pagyrimas gali būti vėliau naudojamas, siekiant pageidaujamo ilgalaikio elgesio ateityje.

Svarbu ugdyti vaiko klausymosi įgūdžius bei su vaiku kalbant naudoti entuziastingą, draugišką balso toną, socialiai priimtiną kalbos manierą. Mokslininkai patarė tėvams ginti vaiko savivertę, o dėl vaiko elgesio iškilus problemai, stengtis ją „apvilkti namų taisyklių rūbu“, „nespausti“ vaiko.

Laikas yra svarbi dalis planuojant vaiko dieną. ADS turintis vaikas neturi laiko pojūčio, laiko sąvokos jam taip pat nesuprantamos. Bendraujant su vaiku reikia vengti tokių frazių „neužilgo“, „palauk minutę“, „tuoj padarysime“. Kadangi vaikui sunku pereiti nuo vieno aktyvumo prie kito, tokį vaiką reikia iš anksto informuoti apie numatomus pokyčius.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.

Mokymosi sunkumai

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas. Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.

tags: #elgesio #turintiems #problemu #vaiku #tramdymas

• Sveikinimai Patricijai Gimus Kotrynai
• Priežastys ir sprendimai dažnam šlapinimuisi nėštumo metu
• Vaikų kelionės Estijoje: nuo Talino iki Saremos
• Šiaurės Airijos darželių galimybės
• Kepalas ant jūsų stalo