Emilija Brajinskienė: Kraštotyrininkė, Etnografė ir Folkloro Puoselėtoja
Emilija Brajinskienė: Kraštotyrininkė, Etnografė ir Folkloro Puoselėtoja
Emilija Brajinskienė, žinoma kaip Šeduvos Baba, buvo išskirtinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jos gyvenimas ir veikla buvo neatsiejamai susiję su kraštotyra, etnografija ir liaudies kūrybos puoselėjimu. Šiandien prisimename jos ilgametį darbą ir indėlį į lietuvių kultūrinį palikimą.
Gyvenimo kelias ir veikla
Emilija Brajinskienė gimė 1930 m. Šeduvoje. Nuo 1972 m. ji aktyviai dalyvavo Šeduvos etnografinio ansamblio veikloje, o vėliau tapo jo ilgamete vadove. Ansamblis, kuriam vadovavo E. Brajinskienė, buvo nominuotas „Aukso paukšte“ už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą. Ansamblio dainos skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o daugelis jų buvo įrašytos radijuje ir kitose šalies kultūrinėse platformose.
E. Brajinskienė neapsiribojo vien tik ansamblio vadovavimu. Ji buvo aistringa kraštotyrininkė, surinkusi apie 1000 senovinių Šeduvos krašto dainų, taip pat medžiagą apie senąsias vietovių pavadinimus, padavimus ir liaudies mediciną. Jos pastangomis buvo perduota apie 500 senovinių šeduvių dainų su gaidomis ir metrika Kultūros centrui. Šie darbai atspindi jos nepaprastą atsidavimą lietuvių liaudies kultūros išsaugojimui.
Jos surinktos tarmės ir dainos buvo itin vertinamos specialistų, laikomos unikalia folkloro apraiška, atspindinčia jo grožį ir gyvybingumą. Už šiuos darbus E. Brajinskienė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomu ir premija „Už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą“. Jos straipsniai buvo publikuojami įvairiuose respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose.
2004 m. Radviliškio rajono Metų kultūros darbuotojo vardo nominacijų konkurse ji buvo nominuota Metų etnografe, o tais pačiais metais apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 2015 m. ji buvo nominuota Vyriausybės kultūros ir meno premijai.
Šeduvos etnografinis ansamblis „Šeduva“
Šeduvos etnografinis ansamblis „Šeduva“ buvo įkurtas 1972 m. Šeduvoje, Radviliškio rajone. Per daugelį metų ansamblis tapo svarbiu lietuvių liaudies dainų ir tradicijų puoselėtoju. Ansamblio veikla apėmė ne tik koncertinę veiklą, bet ir aktyvų darbą renkant ir saugant tautosaką. Ansamblis išaugino du vaikų kolektyvus - „Vieversėlius“, kurie taip pat aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose ir filmavimuose.
Ansamblio dainos, atliekamos tarme, skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Estijoje, Lenkijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Daug šeduvių dainų buvo įrašyta radijuje, Lietuvos antologijoje ir Liaudies kultūros centre. Kultūros centrui pernai buvo perduota apie 500 senovinių šeduvių dainų su gaidomis ir metrika, kas liudija apie ansamblio ilgametį ir kruopštų darbą.
Kultūros paveldo išsaugojimo svarba
Emilija Brajinskienė aktyviai reiškė savo nuomonę dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir jo tinkamo naudojimo. Ji kritikavo miesto herbo naudojimą ant šiukšlių dėžių ir trispalvės naudojimą nepagarbiais tikslais, pabrėždama tautinių simbolių svarbą ir jų deramą gerbimą.
Jos požiūris į kultūrą buvo giliai įsišaknijęs pagarboje seniesiems papročiams, tradicijoms ir liaudies išminčiai. Ji tikėjo, kad tautosaka ir tradicijos yra neatskiriama lietuvių tautos tapatybės dalis, kurią reikia saugoti ir perduoti ateities kartoms.
Nors šiemet 35-ojo Šeduvos etnografinio ansamblio šventės nebuvo, o kai kas kritikavo ansamblio amžių ir vadovės amžių, norisi priminti, kad jaunystė labai trumpa, o svarbiausia - nuveikti darbai. Emilija Brajinskienė savo darbu įrodė, kad amžius nėra kliūtis kurti ir puoselėti tautos kultūrą.
Kiti kultūros tyrinėtojai ir leidėjai
Be Emilijos Brajinskienės, Lietuvos etninės kultūros tyrinėjimuose ir populiarinime dalyvauja ir kiti žymūs asmenys bei institucijos. Tarp jų - Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Svarbu paminėti ir mokslininkus bei leidinius, skirtus etnochoreografijai ir kalendorinių švenčių folklorui, tokius kaip Dalia Urbanavičienė, Daiva Vyčinienė, Rimantas Astrauskas ir Libertas Klimka.
Leidiniuose, kuriuose minimas ansamblis „Šeduva“, akcentuojamas Aukštaitijos regiono etninės kultūros išsaugojimas ir populiarinimas. Vienas iš tokių leidinių - kompaktinė plokštelė „Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos“, kurioje dalyvauja ir kiti regiono ansambliai, tokie kaip Nibragalio etnografinis ansamblis, „Kruoja“ ir „Ievuže“.
Emilija Brajinskienė paliko neištrinamą pėdsaką lietuvių kultūros istorijoje. Jos atsidavimas, darbas ir aistra liaudies kūrybai yra puikus pavyzdys ateities kartoms.
tags: #emilija #brajinskiene #gime