Erika Vitulskienė apie motinystę, šeimą ir iššūkius
Erika Vitulskienė apie motinystę, šeimą ir iššūkius
Dainininko Merūno Vitulskio ir jo žmonos Erikos Vitulskienės šeima neseniai pasipildė antruoju sūnumi. Erika atvirai pasakoja apie savo patirtis, iššūkius ir džiaugsmus, susijusius su motinyste.
Baimės ir patirtys
„Pirmojo gimdymo be galo bijojau, nes nežinojau, kas manęs laukia. Antrojo bijojau ne ką mažiau, nes žinojau, ko tikėtis”, - pokalbių laidoje „Valanda su Rūta” prisipažino Erika Vitulskienė. Ji pridūrė, kad po šių patirčių niekada gyvenime nerizikuotų vaikų gyvybėmis, nes ne visada sklandžiai prasidėjęs gimdymo procesas sklandžiai ir pasibaigia. „Nežinau, jei ne medikų pagalba, kaip būtų pasibaigęs antrojo sūnaus atėjimas į pasaulį.”
Marius Jampolskis taip pat su įvairiomis emocijomis prisimena neseniai pasaulį išvydusios dukros Viltės atėjimą į pasaulį. „Neslėpsiu, turėjome šiokių tokių nesklandumų, bet žinote, kuo vyras gali padėti savo moteriai ligoninėje - nebent už rankos palaikyti. Gydytojai, matydami, kaip nesmagiai jaučiausi, vis duodavo man kokią užduotėlę”, - prisimena Marius.
Gimdymo namuose rizika
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, akušerė ginekologė Vida Marija Čigriejienė įsitikinusi - gimdymas namuose XXI amžiuje yra nusikaltimas prieš gyvybę. Jis negali būti leistinas, o tuo labiau finansuojamas, nes kiekvieną gimdymą lydi rizika.
Alternatyvios šeimos kūrimo formos
Lietuvoje vis populiarėja gimdymas namuose. Vis daugiau moterų savo mažylių susilaukia ne steriliose ligoninės palatose, o artimųjų rate, be medikų pagalbos. Taip pat sparčiai populiarėja dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tik deja, kol jos nėra valstybės finansuojamos, ne visi lietuviai išgali už jas susimokėti. Tautiečiams ne visada priimtina alternatyva ir įsivaikinimas.
Verslininkė Erika Purauskytė per 35 savo gyvenimo metus nė karto nepagalvojo, kad norėtų turėti vaikų. Dėl jos nenoro susilaukti palikuonių netgi iširo jos santuoka. Vaikų gimdymą ir namų židinio kurstymą į karjerą iškeitusi Erika sako niekada dėl to nesigailėjusi. Priešingai - ji sako šiandien gyvenanti pilnavertį, įdomų gyvenimą, o savo kūdikiu vadina savo renginių organizavimo verslą.
Šeimos kasdienybė ir vaikai
Erika Vitulskienė pasakoja, kad sprendimas dėl šeimos augimo buvo nelengvas ir pilnas praeities skaudulių. Šeima jau turėjo mylimą keturkojį, tačiau teko su juo atsisveikinti. Net dešimt metų po to Merūnas ir Erika negalėjo pagalvoti apie kitą šunį.
„Vaikai du metus norėjo šuniuko, bet netikėjau, kad galime jį prižiūrėti, kad jau laikas. Viską supratome tada, kai pažįstama dviem savaitėms paprašė prižiūrėti du jos šunis. Sakiau, kad tai egzaminas vaikams - sugebės, ar ne. Vaikai tą egzaminą išlaikė puikiai”, - laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kalbėjo Erika Vitulskienė.
Prieš didžiąsias praėjusių metų šventes atsirado šeima, kuri vežė į prieglaudą šuniuką. Jis ir tapo naujuoju Vitulskių namų sargu bei džiaugsmu. Paklausta, kokia Lorio veislė, E. Vitulskienė juokėsi. „Tai nuostabusis unikalusis lietuviškas šuo! Jis linksmas, judrus, labai protingas. Jam tik 5-6 mėnesiai. Reikalus jau daro lauke, nebe ant palutės. Įdomu, kad jis nelabai mėgsta vyrus, bet moteris ir vaikus - labai”, - sakė moteris.
Erika džiaugiasi, kad sūnūs aktyviai prisideda prie Lorio priežiūros ir šunelis tikrai nėra vien tėvų atsakomybė. „Turime grafiką. Tas, kuris tądien eina į treniruotę, neveda šuns. Kuris neturi treniruotės, veda šunį į lauką. Visi šuniški reikalai sutvarkyti, valgyti paduota, vandens įpilta”, - džiaugėsi E. Vitulskienė.
Ji skatino šeimos papildymo ieškančius žmones nepirkti šunų, o geriausią draugą rasti prieglaudose. „Kokie jie unikalūs, kokie jie nuostabūs, kokie jų charakteriai, bruožai. Jaučiu jiems tokią didelę meilę. Jie tokie protingi, tik reikia užsiimti, skirti jiems meilės”, - kvietė E. Vitulskienė.
Anot jos, besąlyginę žmogaus meilę jaučiantis gyvūnas, tikrai atsidėkos tuo pačiu. „Visą pasaulį gali išgelbėti meilė. Nesvarbu, ar tai būtų vaikai ar šunys. Meilė gydo visas žaizdas, meilė viską sutvarko. Tikrai nebijokite, turėkite daug meilės ir, aišku, galvokite apie atsakomybę. Šis draugas - iki gyvenimo galo”, - sakė Erika.
Paukščių sutiktuvės
Kalbant apie vaikus, Erika pasakoja, kad vyresnysis sūnus Ajus jau lanko darželį. „Darželio adaptacija sunkiausia buvo man pačiai. Man buvo sunkiau išleisti, negu vaikui priprasti. Jis ir dabar pažadintas šoka iš lovos ir bėga rengtis. Matau tik vieną darželio minusą - iš jo parsineša ligų. Tada jau tenka slaugyti abudu.”
Mažasis, likęs namuose, labai ilgisi brolio. „Turime vaizdo įrašų, kaip pasitinka prie durų sugrįžtantį Ajų, bučiuoja, net krenta ant kelių tarsi prieš kokį šventąjį. Pavakary išgirdęs, kad brolis pareina, pats pirmas puola atidaryti durų. Labai didelė jų meilė, kunkuliuojanti aistromis, - būdami kartu pešasi, o atskirai būti negali.”
„Mažasis labai mėgsta vartyti knygeles su raidelėmis, dėlioti skaičiukus, puzles. Herkus gali ilgai sutelkti dėmesį, užsiimti viena veikla, tik turi būti šalia jo ir žiūrėti, ką jis daro. Labai mėgsta šokti - kartais rengiame diskotekas dviese. Kasdien stengiuosi eiti į lauką, turime savo pamėgtas žaidimų ir pasivaikščiojimų vietas.”
Erika pastebi didelius skirtumus tarp berniukų. „Mažiukas kur kas atsargesnis už brolį, užlipęs ant čiuožyklos, atsargiai nučiuožia. Jeigu mato, kad baisu, geriau iš viso nelips. O mūsų vyresnysis - be stabdžių, jokio baimės jausmo nei aukščiui, nei greičiui, nei vandeniui, nei svetimiems šunims.”
„Sunkiausia Herkų perkalbėti, išsiderėti, sunku jį ir nubausti. Esu prieš fizines bausmes, mes aiškinamės kalbėdami. Kiek tai reikalauja kantrybės, kartais net giliau pakvėpuoti turiu, kad nepasiduočiau pykčiui. Herkus pagal Zodiaką Ožiaragis, ir tikrai kartais išlenda ragiukai.”
„Abu sūnūs jau kalba? Mažasis kalba dar geriau už vyresnėlį! Ajus pradeda vardinti spalvas lietuviškai ir angliškai, ir mažasis - iš paskos. O šiaip jie vienodo ūgio, vienodo svorio. Tas pusantrų metų skirtumas atsispindi gudraujant - vyresnėlis jau supranta, kad galima manipuliuoti broliuku. Tad Ajus ten uždaro Herkų, o tada jau pats eina neva gelbėti.”
„Kai pasikalbu su mergaičių mamomis, matau, kad auginti mergaites visiškai kas kita. Anksčiau nebūčiau patikėjusi, kad gali būti toks didelis skirtumas.”
Tėvystės iššūkiai ir patarimai
„Mūsų režimas labai griežtas nuo pat gimimo. Visur laikomės taisyklių, taip buvo ir auginant pirmą vaiką, o gimus antrajam dar griežčiau pradėjome laikytis, „neišlipti“ iš grafikų, nes tik taip galiu turėti truputį laiko sau. Jei nesusidėliojame, viskas byra tarsi kortų namelis.”
„Pietų miegelio vaikai miega kaip laikrodukai, nuo 13 iki 15.30, ir valgo jie kaip laikrodukai. Jei būname svečiuose, pradeda prašyti maisto tą valandą, kada esame įpratę. Ajus dar moka pakentėti, o Herkus krenta ant žemės ir rėkia, kad nori valgyti. Pietų miego gal ir nenorėtų, bet vaikų nuomonės mes neklausiame. Jei nepamiega, būna pikti, pavargę. Žmogui miegas didelis turtas.”
„Maisto gaminimas man yra pareiga, nesu mėgėja gaminti, anksčiau žiūrėdavau į tai kaip į kančią, o dabar pakeičiau požiūrį. Turiu draugę, kuri mėgsta eksperimentuoti, dalinasi savo receptais, atsiunčia savo patiekalų nuotraukų. Tai įkvepia ir mane išbandyti.”
„Man labai pasisekė, kad vaikai valgūs, Herkus yra daržovinis, labai mėgsta žiedinius kopūstus, brokolius, kopūstų sriubą, o burokai jam kaip šokoladas. Ajus nėra toks sveikuolis, labiau miltinis, saldaininis, labai mėgsta granatus ir vynuoges, nuo kurių jam energijos padvigubėja. Net šokoladas duoda mažiau energijos negu vynuogės.”
„Vaikams neperkame kokakolų ar kitokių saldžių gėrimų, įprato gerti vandenį. Sekmadienis mūsų namuose - blynų diena, kepu arba blynus, arba varškės keksiukus. Varškės keksiukai išgaruoja labai greitai, vaikai ypač juos mėgsta.”
„Vis bandome tartis su močiute, kad neneštų saldainių, saldžių sūrelių. Tai mūsų pagrindinė konfliktų priežastis… O vaikai, žinoma, labai laukia močiutės, nes šiaip saldumynų ribojame. Dėl to jiems didžiausia šventė važiuoti į vaikų gimtadienius, kur bus torto. Man smagu, kad jie turi ko laukti ir džiaugtis, nes jei būtų pertekę, nebesuprastų torto vertės.”
„Mėgstame kiaušinius. Ryte dažnai kepame kiaušinienę, kartais verdu košes. Labai mėgstame batutų parkus, kamuoliukų jūras ir baseiną. Tokių pramogų prasimanome ir Lietuvoje, ir užsienyje. Arba einame į gamtą, nuo kalnų čiuožinėti. Prisiterlioja ir būna laimingi. Namuose jų išlaikyti neįmanoma, čia ne tie vyrukai, kurie ramiai žaistų.”
„Kai Merūnas dirba užsienyje, jam liūdna be mūsų. Skrendame aplankyti, tik tas išsiruošimas būna siaubingas. Pilni lagaminai, du vaikai, kurie ramiai nepabūna nė minutės. Oro uostuose visos šiukšlių dėžės būna apžiūrėtos, visi varžteliai, kurie tik gali atsisukti, atsukami, visi mygtukai paspaudžiami. Iki Londono tik 2 valandos, bet po skrydžio išlipu šlapia.”
„Aš viską gyvenime arba darau, arba visai nedarau. Jei darau, nuosekliai nuo A iki Z. Esu perskaičiusi visas knygas apie gimdymą, kokias tik buvo galima rasti, nuo fiziologinio iki dvasinių aspektų, labiausiai patiko R.Šemetos knyga „Gimdymas su šypsena“. Ji padėjo man nusiraminti. Paskui perėjau prie psichologinės literatūros, auklėjimo knygų. Ieškojau patarimų, kaip auginti pametinukus. Konsultavausi ir su vaikų psichologais, einu į visas įmanomas paskaitas ta tema.”
„Mūsų vaikai nėra paprasto charakterio, abu skirtingai reaguoja į bausmes, reikalavimus, pagyrimus. Kai sako, kad vieną vaiką užauginęs jau viską žinai apie vaikų auginimą, tai tikrai netiesa.”
Šiandien E. Vitulskienė savo feisbuko paskyroje gerbėjus pradžiugino šarmingomis nuotraukomis, kuriose moteris nutaisiusi įvairias veido mimikas. Negalima paneigti fakto, jog E. Vitulskienė po gimdymo atrodo dar gražesnė ir gyvybingesnė. Beje, atrodo, jog Erikai be problemų pavyksta susigrąžinti formas.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog žinią, kad Erika laukiasi antro kūdikio, vasaros pabaigoje paskelbė pats Merūnas. Tuomet garsus dainininkas atskleidė ir kūdikio lytį. 2011 metais vestuves atšokę Erika ir Merūnas pirmagimio susilaukė 2014-ųjų spalį. Pirmąjį sūnų sutuoktiniai pavadino Ajumi. Antrojo sūnaus pora susilaukė šių metų sausio aštuntąją.
tags: #erika #vitulskiene #nestumas