Kūdikio miegas ir maitinimas yra glaudžiai susiję, todėl svarbu rasti tinkamą balansą. Kūdikio miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Tikimės, kad šis straipsnis padės sureguliuoti padriką kūdikio ritmą.

Maitinimo ritmo paieškos: nuo valandinio maitinimo iki individualaus poreikio

Prieš kelerius metus iš vakarų Europos šalių atsklido žinia, kad ten vėl grįžtama prie valandinio maitinimo ritmo. Pasak natūralumo šalininkų, ritmas reikalingas tik tėvams, kad mažiau reikėtų su kūdikiu vargti. Pagal gamtos dėsnius, kūdikis turėtų susikurti savo valgymo-miegojimo ritmą per 8 savaites. Deja, daugybė vyresnių kūdikių „nepagauna“ ritmo ir valgo daugybę kartų naktimis ar daro didžiules pauzes tarp maitinimų dieną.

Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė sako, kad paskaitos apie kūdikių ritmą šiuo metu vienos populiariausių. Tvarka, pagal kurią augome mes, dabartinių kūdikių mamos, buvo per griežta. Tačiau tai, kas vyksta dabar, mano akimis, yra anarchija. Viską leidžiama spręsti vaikams, o jie, neturėdami jokių gyvenimiškų žinių, negali susidėlioti organizmui palankios dienotvarkės. Mamos sako, kad patenka į užburtą ratą - kūdikis nei pavalgęs, nei pamiegojęs. Šie sunkumai kvieste kviečia grįžti prie ritmo.

Juk mes, suaugusieji, žinome ir sau taikome taisyklę, kad tvarkingas gyvenimo būdas yra stabilios sveikatos pagrindas. Kodėl tai negalėtų tikti ir kūdikiams? Juk mums, kai norime būti sveiki, sulieknėti, išsigydyti skrandį, gydytojai liepia laikytis tvarkos ir dar kartą tvarkos - valgyti tuo pačiu laiku, tarp valgymų daryti vienodo ilgio pertraukas, tuo pačiu metu eiti miegoti ir prabusti, išmiegoti pakankamai valandų. Bandykime įsivaizduoti savo savijautą po tokios sujauktos savaitės, kai kramsnojome kas pusvalandį, tiek dieną, tiek naktį, miegojome po keliolika minučių, nuolatos prabudinėdami.

Kaip sureguliuoti kūdikio ritmą?

Pirmas 4-6 savaites iš tiesų nereikėtų kištis į natūralius naujagimio ritmus. Pasižiūrėti į dienotvarkių pavyzdžius, rekomenduojamą miego valandų ir maitinimų skaičių, nes tokios informacijos rasti nesunku, ji yra tiksli ir nusistovėjusi, naudojama visame pasaulyje, palaiminta PSO ir nesikeičia jau daugybę metų. Turint gaires - kiek tokio amžiaus kūdikis turi miegoti ir valgyti, kiek miego valandų patariama naktį, o kiek dieną, - reikia susidėlioti savąją dienotvarkę. Tam labai padeda bioritmų lentelės, be kurių savo darbo neįsivaizduoja joks miego specialistas. Susidarius preliminarią dienotvarkę, jau galima kūdikį lenkti prie jos. Tada labai praverčia ir antrasis patarimas - nepamesti galvos dėl tos dienotvarkės. Pastebėjau, kad jaunos mamos viską nori padaryti idealiai, o su mažais vaikučiais ne visada pavyksta - gali susiplanuoti, kad kūdikis atsibus valgyti, o jis tuo metu miegos. Apsisprendusi mama pirmiausia turėtų kontroliuoti rytinį kūdikio atsikėlimo laiką, kad nebūtų 2 valandų svyravimų, kai vieną rytą keliasi 7, o kitą - jau 9 valandą. Rytinis kėlimosi laikas yra tarsi dienos startas. Į lovytę vaiką reikėtų paguldyti tada, kai jis pavargęs, bet ne pervargęs.

Mamos sako, kad vaikas parodo, kai nori miego, - trina akutes, žiovauja. Nesutinku, nes vaikas gali be galo norėti miego, o atrodyti žvalus, ir atvirkščiai. Gana dažnai mamos klausia: kūdikis dienos metu pramiega 5-6 valandas, ypač vėsiu oru, kai išnešame į terasą ar balkoną. Vienareikšmiškai - žadinti, nes toks kūdikis, kuris pramiega didžiąją dalį dienos, būdraus naktį, ir gausite patį blogiausią rezultatą - dienos ir nakties supainiojimą. Reikėtų negailėti miegančio kūdikėlio, pažadinti, kad pavalgytų, pabūdrautų, o kada vėl migdyti.

Krūtis - tik pamaitinti, ne užmigdyti

Savo auksinį patarimą kartoju per visas paskaitas - krūtis yra skirta pamaitinti. Koncepcija, kad kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, turi būti suprasta teisingai. Mamos pienas suvirškinamas trumpiausiai per 1,5 valandos, todėl aišku, kad, jei pavalgęs kūdikėlis po pusvalandžio suverkšleno, jis tikrai nėra alkanas. Gal jis nori dėmesio, rankų ir mamos artumo, bet tikrai ne maisto. Reikėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir pajusti, ar kūdikis tikrai alkanas, ar ne.

Be abejo, kūdikiai nėra robotukai ir standartinis 3 valandų intervalas ne visiems tinka. Vieni bus iš prigimties užkandžiautojai, jie suvalgys po mažiau, bet dažniau. Mamoms patariu rasti būdų, kaip kūdikį nuraminti ne krūtimi, o supimu, nešiojimu, glostymu, masažu, maudymu ir begale kitų dalykų. Jei vaikas išmoks nusiraminti ir užmigti tik prie krūties, tėvai turės kentėti neramias naktis mėnesius ar net metus. Kūdikio fiziologija tokia, kad jis naktį būtinai prabunda, kai baigiasi vienas miego ciklas ir turi prasidėti kitas. Jei vaikas bus išmokytas užmigti be krūties, jis paniurzgės, bet tuoj vėl įmigs, jei mama paglostys rankytę ar apklostys. Ir atvirkščiai - jei kūdikis bus įpratęs vos prabudęs gauti krūtį, jis kitaip nebeužmigs ir, pasibaigus vienam miego ciklui, verks, kol gaus žįsti. Deja, mūsų kūdikiai įpratinti prabudę tuoj pat gauti krūtį, todėl problema jau tapusi nacionaline. Neseniai telefonu konsultavosi tėtis, kuris klausė, ką daryti dėl naktimis vis dar maitinamo 3,5 metų vaiko. Tad jei jau naktinis kūdikio būdravimas pabodo, ir norite ramių naktų, verčiau neatidėlioti. Visada lengviau išmoks be krūties užmigti 6 mėnesių kūdikis nei 1,5 metų vaikas.

Kada atpratinti nuo naktinių maitinimų?

Dar gimdymo namuose mamoms pasakoma, kad jeigu naujagimis neprabunda 3 valandas, reikia žadinti tiek dieną, tiek naktį. O jeigu prabunda, kad ir kokiu paros metu, reikia duoti krūtį. Kai mamos klausia, kaip nuo naktinių maitinimų atpratinti 6-7 mėnesių vaiką, pirmiausias paklausiu, kiek kartų jis keldavosi naktį, kai buvo 1 ar 2 mėnesių. Nuostabu, bet dažniausiai atsakymas būna toks: vaikutis keldavosi 1 ar 2 kartus per 10-11 valandų. Tai ideali norma. Mamos turi savo teoriją, jos sako, kad taip yra dėl augimo šuolio arba dygstančių dantų. Deja, noriu nuvilti, priežastis ne ta. Pagalvokite, jeigu visai mažas kūdikėlis kėlėsi per visą naktį 2 kartus, tai kodėl dabar, jau gaudamas papildomo maisto, priaugęs svorio, jis turi valgyti kas 2 valandas, kaip neišnešiotas naujagimis? Tai nelogiška. Vaikas keliasi, nes gal jam skauda dygstančius dantukus, gal nugulėjo šoną ar baigėsi miego fazė, bet tikrai ne dėl to, kad yra alkanas. Ydingą įprotį galima „perlaužti“ per keletą dienų, tačiau turi dirbti abu - tėtis ir mama, nes nebus lengva. Juk krūtį reikės pakeisti kitu migdymo būdu - dainavimu, glostymu, laikymu ant rankų. Tačiau jei mama ir tėtis bus apsisprendę, nesinervins, ramiai priims vaiko protestą, tai gali pakakti ir 4-5 naktų, kad įvyktų lūžis.

Mes per parą turime gauti tam tikrą kalorijų kiekį. Jei didžiąją kalorijų dalį vaikas gauna naktį, visiškai natūralu, kad jis nenorės valgyti dieną. Kai tik vaikutis naktį pradeda valgyti 1 kartą, kaip ir priklauso, jo apetitas dieną akivaizdžiai pagerėja. Nereikia persistengti ir laikyti vaiko naktį alkano, jei tarpas tarp maitinimų didelis, ir jaučiate, kad mažylis verkia iš alkio. Tačiau čia kalbame apie mažus kūdikiėlius iki 6-7 mėnesių. Vyresniam visiškai pakanka vieno naktinio maitinimo, nebent mama pati labai nori pamaitinti dar vieną papildomą kartą, kaip „bonusą“. Vienas naktinis valgymas turėtų būti paryčiais, apie 4-5 valandą, kitaip vaikas gali nebeužmigti, o kas norės keltis žiemą 4 ryto kartu su vaiku?

Senose pediatrijos knygose rastumėte parašyta, kad naktinius maitinimus reikia keisti duodant vandens ar arbatėlės. Iš tikrųjų vanduo ar čiulptukas atpratins nuo krūties, tačiau… pripratins prie raminimosi vandeniu ar raminimosi čiulptuku. Buvo atlikti tyrimai dėl diabeto, net dėl inkstų nepakankamumo, niekas nesuprato, kodėl vaikas nori tiek gerti. Patariau išmesti buteliuką ir vandenį duoti iš puodelio su snapeliu. Kitą dieną mergytė išgėrė 300 ml vandens, kiek ir priklauso pagal amžių.

Užsienio patirtis: prancūziškas požiūris į vaikų miegą

Knygoje, kurią dažnai cituoju, - Pamelos Druckerman „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“ („Bringing Up Bébé“) - yra skyrelis apie naktinį vaikų miegą. Žaidimų aikštelėje kalbasi mamos, kada jų vaikai pradėjo išmiegoti visą naktį. Viena prancūzė sako:„Mano visą naktį miega nuo mėnesio“, kita sako: „Mano - nuo dviejų“, o trečia pasiguodžia: „Mano vaikas buvo labai probleminis, 12 valandų neatsibusdamas jis pradėjo išmiegoti tik 4,5 mėnesio“. Nuostabu? Man irgi, o dar didesnė nuostaba apima skaitant užsienietiškus mamų forumus. Ispanijos, Italijos, juo labiau Prancūzijos mamos apie tokį dalyką kaip naktinis maitinimas išvis nekalba.

Kūdikiai ten nuo gimimo miega kitame kambaryje, turi labai griežtą dienotvarkę, maitinimo valandas. Tai paradoksas, nes mes esame įsitikinę, kad pietiečiai be galo myli savo vaikus, juos lepina, vaikai ten geidžiami kavinėse, viešose vietose. Užtat ir geidžiami, kad išauklėti, paklusnūs. Mūsų vaikai, deja, išlepinti, o taip didžiąja dalimi yra dėl kūdikystės chaoso, kai vaikui leidžiama rinktis, kada valgyti, kada miegoti. Kūdikiai užlipa tėvams ant galvos. Psichologai kalba apie tai, kad nėra nesaugių vaikų, yra tik per mažai ritualų ir rutinos jų gyvenime.

Kada kūdikis pradeda miegoti visą naktį?

Kiekvienas kūdikis skirtingai pradeda miegoti visą naktį. Vaikams nebereikia maisto naktį maždaug nuo 6 mėnesio. Dažniausiai šiuo laikotarpiu sveiko vaiko alkio ir sotumo ritmas nusikelia į dienos metą. Dar būna trumpų prabudimo epizodų naktį, tačiau tai yra normalu. Gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių kūdikis naktį prabunda, verkia. Jis gali jaustis alkanas, ištroškęs, o gal jam nepatogumus kelia šlapios sauskelnės ar kitos priežastys, pavyzdžiui, dantų dygimas, infekcija ar nuovargis, kurį sukėlė nauji įspūdžiai dienos metu.

Dėl visų šių priežasčių kūdikio elgesys naktį gali pasikeisti: pabudęs jis gali pradėti klegėti, prašyti mamos pieno ar pieno mišinuko. Kai kurie kūdikiai verkia ir tokiu būdu prašo švelnumo bei dėmesio, o kiti tiesiog išlieja susikaupusią įtampą. Deja, nėra stebuklingo būdo, kuris leistų kiekvienam kūdikiui ramiai išmiegoti visą naktį. Būna ir taip, kad kūdikiai, kurie naktį gerai miegodavo, vieną kartą gali pakeisti savo elgesį. Kūdikio gyvenime svarbu palaikyti dienos rutiną tiek valgant pagrindinius patiekalus, tiek einant miegoti ar pasivaikščioti. Nepraraskite kantrybės, jeigu Jūsų kūdikio miego įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi. Tam nėra jokių stebuklingų triukų. Jūs kūdikiui tik galite padėti išsiugdyti sveikus miego ir dienos režimo įgūdžius.

Nepergyvenkite, jeigu kiti tėvai sakys, kad jų vaikai gerai miega nakties metu. Miego per naktį apibrėžimas yra santykinis, nes jis naudojamas ir naujagimiams, kurie miega naktį nuo vidurnakčio iki 5-6 val. ryto.

Kaip perkelti vaiką į jo lovytę?

Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.

Tinkamai paruoškite vaiko kambarį.

Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis.

Dienos miego guldykite į vaiko lovytę.

Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje.

Suraskite miego „partnerį“.

Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas.

Nupirkite lovytę žaisliukui.

Pažaiskite vaidmenų žaidimą, paskatindama vaiką migdyti žaisliuką žaislinėje lovytėje - tai gali padėti vaikui suprasti, kad kiekvienas turi miegoti savoje lovytėje.

Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėtas ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti.

Jei vaikas serga arba susapnavo naktinį košmarą, priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.

Asmeninė patirtis: Vėjo istorija

Štai istorija apie 11 mėnesių Vėją, kuris niekada nebuvo „ramus miegotojas“. Pirmus 3-4 mėnesius norėjo miegoti tik prisiglaudęs, užmigti tik žįsdamas, o lovelę laikėme kaip dekoraciją. Mūsų Vėjas nėra iš tų vaikų, kurie užmiega patys. Pirmus mėnesius, iki kol ėmė vartytis, nakčiai migdydavome Vėją suvystę į specialų vystyklą-kokoną (swaddle-me), kad moro refleksas (kai kūdikėlis skėsčioja rankytėmis) jo neišbudintų. Sunkiausia buvo migdyti dieną: vežime nemiega, lovelėje nemiega…

Pamenu, kai sūnui buvo pustrečio mėnesio, išvykome į vestuves Belgijoje. Dieną Vėjas miegodavo dažniausiai po 20-40 minučių, t.y. 1-2 miego fazes, o ne „dvi valandas“, kaip rekomendavo kūdikių miego žinovai. Kai nubudęs verkdavo, mums neatrodė, jog tai ženklas, kad jis nori miegoti toliau, tik nemoka, ir jam reikia pagalbos. Kartą Vėjo tėtis Liudas išbandė tokį eksperimentą: sūpavo vežimą, o jame fiziškai užmerkė Vėjui akis.

Bet štai, artėjant metų sukakčiai, nutarėme pabandyti išmokyti sūnų miegoti lovelėje ir nežindant. Kad ir atrodėme pasiruošę (jau net ir planą mane iš kambario arba namų transportuoti buvome sukurpę), aš vis atidėliojau, nes labai bijojau, kad nepadarytume ko nors netinkamo. Kad nepalūžtume, girdėdami verksmą, jam bandant užmigti kitaip, nei yra pratęs. Kad nepratintume ne laiku, per kokį nors svarbų raidos etapą. Be to, nors docento Algimanto Vingro knygose parašyta, jog naktinį žindymą reikėtų nutraukti pirmiausia, praktika ir miego knygos to nesakė visai: kaip tik dauguma draugių naktinį žindymą pasilikdavo paskutinį.

Dar šis tas: nuo devinto mėnesio Vėjas labai nori stotis, lipti, kabintis, laikytis, todėl jei, tarkime, dieną migdome lovelėje, jis labai priešinasi. Šioje sumaišties akivaizdoje labai nudžiugome suvokę apie specialisto galimybę. Ji išsamiai išklausinėjo apie dienos grafiką (užpildėme anketėlę, o po to ilgai kalbėjomės per Skype). Vėjas pastaruoju metu, užmigęs nakčiai, po 34 minučių pabunda, t.y. neįminga, nepereina į gilesnę fazę. Dovilė patarė, kad tai gali būti susiję su per ilgais arba per trumpais dienos būdravimo intervalais. Mūsų atveju - greičiausiai per ilgais.

Giedrės Veličkienės požiūris į kūdikio dienotvarkę ir miego svarbą

Kiekviena moteris, nešiojanti savo įsčiose vaisių, nori nenori, susikuria to vaikelio vaizdą - koks gražutis jis gims, kaip iš paveiksliukų: rubuilis, su garbanėlių debesiu aplink baltą veidelį… Tikrovė, deja, būna kitokia.

Rasūlės laiškas:„Prisiminusi tai, kai gimė mano duktė, ką aš apie ją pagalvojau vos išvydusi, nors praėjo jau beveik septyneri metai, vis dar jaučiu savitą kaltę ir gėdą. Kaip aš taip galėjau? Pirmagimė gimė labai mažo svorio, vos 2,7 kg, ilga, net 52 cm, su ilgiausiais juodais plaukais.

Vaizdelis tą akimirką, kai ją išvydau, man pasirodė baisus, pagalvojau, kad man gimė beždžioniukas… Tikrai nuoširdžiai išsigandau, nes žmonių kūdikius įsivaizdavau visai kitaip. Sukau galvą, ką man reikės su ja daryti ir kaip auginti. Gal šiek tiek juokingai skamba, gal buvau ganėtinai per jauna, išsikankinusi po gimdymo, „sukarpyta”, bet tada atrodė, kad man gimė… beždžionėlė.

Kai jau savo galvoje nusipiešiau baisiausius vaizdus, kaip viskas bus, kokios mudvi būsime nelaimingos, labai užsimaniau miego. Ir vėl man buvo tokia gėda, galvojau, negana, kad nepajutau knygose aprašytų nuostabių motinystės jausmų, dar kaip kokia tinginė ir miego užsimaniau. Supratingas medicinos personalas leido tai, o kai atnešė nupraustą ir suvystytą mergytę, pailsėjusi jau kitomis akimis į ją žvelgiau, atrodė, koks gražus ir tobulas kūrinys mudviem su vyru išėjo.

Tuo tarpu mano palatos kaimynė rėkė savo vyrui, koks negražus, raudonas ir „didžianosis” gimė jų Robertukas… Kaltės jausmas, kad aš bloga mama, nurimo gerokai vėliau, pabendravus su kitomis mamomis, kai supratau, kad aš ne vienintelė pirmakartė, kuri nepatyrė meilės iš pirmo žvilgsnio savo tik ką pagimdytam kūdikėliui. Vienai jų vaikas atrodė lyg „varliagyvis, nes buvo matyti tik didžiulė burna”, kitai - „kaip ateivis iš filmo „Svetimas”, trečiai - „kaip šimtametis senolis, susiraukšlėjęs, susisukęs ir violetinis.” Dabar mes visos labai mylime savo vaikus ir tą pirmą akimirką jau galime prisiminti su šypsena.”

Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė:„Sunku pasakyti, kaip kiekviena mama, pamačiusi tą, kuris gyveno jos pilvelyje, jaučiasi, emocijos labai skirtingos, tačiau nepaprastai didžiulės, tiesiog sprogdinančios iš vidaus. Pirmą kartą pamačiusi savo naujagimį mama gali pagalvoti, kad jis kažkoks ateivis. Nieko baisaus, tas vaikelis - iš tiesų savitas ateivis, jis atėjo iš kažkur į šitą pasaulį, yra visiškai nepažįstamas, kad ir žinai teoriškai, iš kur atsirado, susivokti iš karto, ką tik pamačius tą žmogutį, sunkoka.

Nereikia išsigąsti savo jausmų, tiesiog atsiminkite, kad pirmieji trys naujagimio mėnesiai gali būti vadinami ir ketvirtuoju nėštumo trimestru. Per tuos tris mėnesius vaikiukas tarsi „išsipildo” - pasidaro gražus, panašus į žmogiuką, kuris vaizduojamas visokiose reklamose ir gražiuose paveiksliukuose.

Mamai po gimdymo tikrai šiek tiek aptemsta protas, vaizdžiai tariant, kai susikuri didelių lūkesčių, prisižiūrėjusi žurnalų paveiksliukų. Na, nebūna taip, kad gims baltutis ir gražutis, lyg iš pieno plaukęs. Tik gimę vaikiukai niekada nebūna labai jau tobuli, jie it kariai po sunkaus mūšio - ir nubrozdinti, ir su mėlynėmis, ir susiraukšlėję, ir deformuotomis galvutėmis, ir raudoni, ir melsvi, užburkusiomis akutėmis…”

Nebijokite savo jausmų

„Mano patarimas - besilaukdamos nepuoselėkite jokių didelių lūkesčių, savo svajonėse nepieškite reklamos paveikslėlių, mažiau nusivilsite. Tiesiog tvirtai žinokite, kad savo vaikelį tikrai mylėsite, nors ir kaip atrodys gimęs. Meilės jausmas tikrai užgims, kai tik su juo susipažinsite, kitaip nebūna, nes tai - jūsų kūnas ir kraujas. Gal ne pirmą akimirką, gal net ne pirmą dieną, bet tikrai pamilsite savo „ateivį”, būkite rami.

Mamos dažnai išsigąsta, kad tą pačią sekundę nepajunta dainose apdainuotų jausmų, bet tikrai tai visiškai normalu, mamoms iš viso labai būdingas kaltės jausmas - „Gal to nepadariau, ano nepasakiau, ne taip pažiūrėjau, ne taip aprengiau ir t. t.” Net ir to jausmo - kaltės nereikia bijoti, jis toks yra ir niekur nuo jo nepasislėpsi, laikui bėgant, tiesiog tapsite išmintingesnė. Kaltės jausmas paprastai lanko visą motinystę, ne tik per pačią jos pradžią, visada rasite kuo save „apkaltinti”, dažniausiai, kaip aš sakau, dėl įvairiausių niekų. Būkite tam pasiruošusi.”

Nutylėkite tą akimirką

„Atsiminkite, kad „leliukas”, kuris gimė kaip tik iš mūsų, mylės mus besąlygine meile, jam visiškai nesvarbu, graži jūs ar ne, stora ar plona, raukšlėta ar ne… Ir jūs jam atsakykite tuo pačiu, nes, kad ir kaip būtų, motinos meilė yra besąlyginė, nors ir kokios buvo tos kelios pirmos pažinties akimirkos, kai tiesiog nežinai, kaip reaguoti.

Manyčiau, kad jau paaugusiam vaikui taip pat nereikėtų pasakoti, kaip jūs jautėtės, kai jis gimė, kad jus buvo ištikusi savita silpnumo akimirka, kai jums jūsų vaikelis atrodė „beždžioniukas” ar „varliukas”. Net ir ūgtelėjęs jūs myli besąlygiškai, o jūsų dvejonės tą buvusią akimirką gali jį išmušti iš vėžių, kodėl jūs taip galvojote, gal jis iš tiesų „kažkoks ne toks”.

Jeigu jau taip knieti papasakoti savo atžalai, palaukite to laiko, kai ji (jis) pati (pats) lauksis (lauks), kai jai (jam) gims vaikutis. Tuomet tokia jūsų patirtis gali būti visai vertinga, bet tikrai ne anksčiau.”

Jokių išankstinių planų ir lūkesčių

„Pirma diena su nauju šeimos nariu turėtų būti ne tik be lūkesčių, bet ir be jokio plano. Prisigalvoti planų, kurių paprastai nepavyksta įgyvendinti, tikrai nereikėtų.

Taip pat žr

Tiesiog džiaukitės, kad pagimdėte, nieko per daug neanalizuokite, pabūkite drauge ramiai, jei yra sąlygos, su artimiausiais žmonėmis, su kuriais norite pabūti tą svarbią - pažinties dieną. Priimkite tai kaip didžiausią dovaną net jei ir ne viskas klostosi labai sklandžiai, galbūt jūs tikėjotės, kad bus kažkaip kitaip. Naudokitės proga, kad jūsų galva neapkrauta jokiais kitais rūpesčiais, o tik tuo nauju žmogučiu, jums tikrai nerūpės nei darbo projektai, nei neiškeptas pyragas, todėl mėgaukitės akimirka, susipažinkite, stebėkite.

Jeigu po gimdymo jaučiatės labai pavargusi, pailsėkite, pamiegokite, jums tikrai medicinos personalas ar artimieji sudarys tokias sąlygas, būkite tikra, per kelias valandas jūsų „leliukui” nieko nenutiks, jam taip pat reikia poilsio po tokios sunkios kelionės.”

Vyrui - it žemės drebėjimas

„Jeigu mamai, kuri pati nešiojo kūdikį savo įsčiose, yra sunku suvokti, iš kur jis atkeliavo, tai įsivaizduokite, kaip tai neišpasakytai sunku vyrui, jam tai gali būti tikras „kosmosas”. Žinoma, tai priklauso nuo vyro, kaip jis ruošėsi, kiek jis dalyvavo savo besilaukiančios moters gyvenime, kokias problemas kartu sprendė. Labai svarbu, ar dalyvavo gimdyme, mano galva, tuomet vyrui daug lengviau suprasti, kaip TAI įvyko.

Šiais laikais vyrui leidžiama drauge būti ir atliekant cezario pjūvį. Aišku, jis būna už specialios širmos, nemato jokių ne itin malonių fiziologinių dalykų, tačiau išvysta ištrauktą „leliuką”, išgirsta jo pirmą verksmą, tai su niekuo nepalyginama. Bent jau mano vyras taip pasakojo, mano abu vaikai gimė atliekant cezario pjūvį, tačiau tik antrajame gimdyme jam buvo leista dalyvauti.

Reikia pripažinti, kad gimus vaikui įvyksta savitas žemės drebėjimas, kuris pakeičia ir tavo, mamos, ir tavo vyro, tėčio, gyvenimus. Jau niekada nebebus taip, kaip buvo, tokios mamos ir tėčiai, beje, kurie tikisi, kad niekas nepasikeis, tik atsiras dar vienas šeimos narys, jam gimus labai dažnai nesusitvarko su savo emocijomis, juos gali ištikti net depresija.”

Mus valdo vien tik meilė

Ir pati moteris, pagimdžiusi kūdikį, tarsi gimsta iš naujo, jei tai pirmas kartas. Jei ne, tuomet vis tiek aplanko naujas jausmas, nes to, kas nutinka, dar nėra taip buvę. Galbūt jūs tampate antro, trečio vaiko mama, bet tai - taip pat nauja ir neišbandyta patirtis. Pasitaiko tokių moterų, kurios jaudinasi dar net negimus kitam vaikeliui, mačiau net diskusiją feisbuke, kaip reikės pamilti antrą, nes girdi, pirmam tai jautė jausmus dar prieš jam gimstant, o šitam nieko nejaučia. Tikrai nereikėtų taip galvoti. Kai gims tas kitas vaikas, kai paimsi jį, pajausi, prisiglausi ir pajausi meilę. Kiekvieną kartą tas jausmas gali būti kitoks, bet jo pavadinimas vis tiek - meilė.

Gimus vis kitam vaikui toji pirma bendra diena gali labai skirtis. Sprendžiu pagal save, aš taip džiūgavau, kai gimė antrasis sūnus, jaučiausi tokiame laimės ir meilės burbule, kad net pradėjau įtarti, jog mane kažkaip ypatingai veikia vaistai. Susilaukusi pirmagimio to nepatyriau, buvau jaunesnė, nežinojau, kas manęs laukia, labai bijojau, buvau įsitempusi ir nervinga. Bijojau dėl savo pirmagimio, sukau galvą, kaip jį reikės auginti. Manau, kad dabar tapau tiesiog labiau patyrusi ir atsipalaidavusi, tačiau sugebanti labiau vertinti gyvybės stebuklą, tarp mano abiejų sūnų - beveik septynerių metų skirtumas. Mums kalbantis pagalvoju, jog Giedrė šiek tiek primena klasikinę auklę „Merę Popins“, tik vienoje jos rankoje eterinio aliejaus buteliukas, o kitoje - mažas knygų prigrūstas lagaminėlis. Per penkerius metus ši „Merė Popins“ apkeliavo Lietuvą kelis kartus. Giedrės įkurta Sąmoningų mamų bendruomenė išlieka fenomenaliu reiškiniu, gimusiu socialiniame tinkle ir gyvuojančiu ne vienerius metus. „Iš pradžių savame rate dalijausi informacija ir dariau tą gana mėgėjiškai, bet mačiau didelį susidomėjimą, ypač daug klausimų kildavo dėl vaikų miego. Tai buvo ir yra visų laikų didžiausia problema, rūpinti jaunoms mamoms ir tėčiams. Vienos moters dukra užmigdavo tik liesdama jos plaukus, jeigu vaiką migdydavo tėtis, jis dėdavosi... Per metus ji pabendrauja su 500-600 šeimų: tą ji daro ir individualiose konsultacijose, ir paskaitose, ir žmonėms lankantis aromaterapinėje parduotuvėje. „Dešimt metų gyvenu su aromaterapija. Naudoju ją savo, savo šeimos sveikatos gerinimui, ligų profilaktikai. Važinėju po miestus, miestelius, kaimus, šviečiu žmones, kaip naudoti eterinius aliejus, kas tai yra. Alytuje vyko paskaita mamoms ir aš jų klausiu: „Kokius apsisaugojimo nuo peršalimo būdus naudojate vaikams?“ Ir jos man vardija visus tuos būdus, kuriuos aš aprašiau internete! Man buvo toks „balzamas“ sielai - reiškia ta žinutė pasiekė tikslą, nors ten buvo žmonės, kurių aš niekada nemačiau. Pernai moteris žengė naują žingsnį - pasirašė sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistine. Pagal Giedrės receptus ten gaminami aromaterapiniai produktai, žinomi daugeliui jaunų mamų. „Pati gaminti negaliu, nes reikia turėti gamybines patalpas, itin moderniai įrengtą laboratoriją. Tai reikalauja didelių investicijų, tad nusprendžiau rinktis bendradarbiavimo su vaistine kelią. Yra sukurta „Sąmoningos mamos“ aromaterapijos linija, skirta puoselėti vaikų, mamų sveikatą, naudojama ligų profilaktikai. Giedrės vedamos paskaitos apie miegą, atpratinimą nuo sauskelnių, grūdinimą, sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, ypač peršalimą, adaptaciją darželyje vyksta visuose Lietuvos miestuose. Net kelis kartus per savaitę ji kur nors išsiruošia. „Noriu, kad visos mamos Lietuvoje žinotų, jog yra pagalba, kad jos nesijaustų nuskriaustos, nes naudingos paskaitos vyksta tik didmiesčiuose. Peržvelgusi penkerius intensyvios veiklos metus, bendruomenės įkūrėja sako matanti pasikeitusį tėvų mąstymą, didesnį apsiskaitymą, kintantį požiūrį. „Aš, dirbusi su tokia gausybe žmonių, pasidariau lankstesnė, labiau gebanti prisitaikyti prie kiekvienos šeimos pažiūrų, gyvenimo būdo. Atsimenu, kad dėl miegojimo su vaiku vienoje lovoje buvau griežta ir sakiau, kad negalima to daryti, nes tai priveda prie blogų įpročių. Nors paskaita apie miegą skaityta beveik kiekviename šalies kampelyje, ji tebeišlieka populiariausia. Ir Giedrei ši tema įdomiausia. Labai smalsu, ar pašnekovei savo dėstomą teoriją pavyksta pritaikyti namie? „Arvydas turi nuo vaikystės gerai suformuotus miego įpročius. Nėra tokių dalykų, kuriuos pasakoja kiti tėvai, pavyzdžiui, kad „niekaip nenuvarau vaiko miegoti iki vidurnakčio“. Mūsų sūnaus nereikia varyti, jis žino, kodėl reikia eiti miegoti. Jam įkalta, kad jeigu nenueis miegoti iki vėlų vėliausiai pusės dešimtos, tai jam gali „susirgti galvytė“, jis negalės žaisti, bendrauti su kitais vaikais, nes norės miego, be to, gali susirgti ir tada negalės eiti į darželį. Darželis vaiko miego įpročiuose, pasak Giedrės, atlieka nemažą vaidmenį. Jos manymu, kai nėra priverstinio miegojimo, tai labai pozityvus dalykas. Pašnekovė savo sūnų veda į vadinamąjį lauko darželį. Jame nėra prievartos eiti „dienos miegelio“ ir jai tas principas labai patinka. „Mano Arvydui šiemet jau nėra poreikio miegoti per pietus, jis anksti guldomas vakare, turi galimybę ryte išsimiegoti kiek nori, nes mums nereikia ryte jo atvežti nustatytu laiku. Todėl jis nenori miegoti dieną ir jo niekas nebaudžia, kad jis nemiega. Pasak Giedrės, vaikas privalo turėti aiškią dienotvarkę. „Dienotvarkės esmė - tolygūs būdravimo tarpai tarp miego, svarbu, kad jie visada būtų panašūs. Kad vaikas į lovytę būtų guldomas pavargęs, bet ne pervargęs. Dažna mama galvoja: „Aš vaiką nuvarginsiu, gerai miegos.“ O iš tikrųjų yra atvirkščiai, jeigu yra įspūdžių, emocijų, informacijos perteklius, vaikui naktį būna „disneilendas“: jis blaškosi, verkia ir t.t. Todėl reikia išlaikyti vienodus tarpus, o jie nustatomi pagal amžių. Naujagimis būdrauja ilgiausiai 1 val. 20 min., 6 mėn. kūdikis - 2,5 val. Išlaikant vienodus būdravimo tarpus, vaikas užmigs be pasipriešinimo, be didelių sunkumų. 1. Jeigu norime auginti sveikus, laimingus vaikus, nakčiai juos turime migdyti „vaikišku laiku“, t.y. 2. 3. Vaikas turi mokėti užmigti pats arba su nedidele pagalba. Tėvai dažnai klausia, ar galima palikti vaiką išsiverkti. Ne ir dar kartą ne! Miegoti ir užmigti reikia išmokti. Mažas vaikas neturi jokių kompetencijų, jokių įgūdžių. Tėvų pareiga yra padėti vaikui užmigti ir išmokyti tą padaryti teisingai. 4. Dabar dauguma kūdikių Lietuvoje migdomi stipriai padedant tėvams - jie supa, vežioja, migdo čiulptuku, krūtimi. Krūtis tampa ne tik maitinimo objektu, bet ir migdymo, raminimo priemone, tai nėra gerai, vėliau gali kilti įvairių problemų. Jeigu kūdikis tik suniurzga, o mama jam iškart duoda krūtį - formuojami blogi įpročiai. 5. Vaikas gali miegoti ramiai, kai jis yra fiziškai ir emociškai sveikas. Ligos, augimo šuolio atveju vaikas nebus toks ramus, kaip įprastai. Kūdikių iki metų tėvams visada patariu neturėti nerealių lūkesčių. Pirmais metais miegas iš principo yra neramus, nes tie metai kupini iššūkių: augimo šuoliai, dantų dygimas, vyksta intensyvi raida - vaikas per metus savarankiškai atsistoja ant kojų, jo masė patrigubėja. Nervų sistema taip pat išgyvena didelius sukrėtimus. Kūdikio nervų sistema yra nebrandi, ji tiek neatlaiko, kaip suaugusio žmogaus. Atšalus orams ne viena mama suka galvą: ar pavyks šiais metais išvengti peršalimo ligų? Giedrė Veličkienė 2015 lapkričio mėn. Tikriausiai nesuklysiu pasakiusi, jog sloga yra pats dažniausias vaikiškas „susirgimas“. Sveikas vaikas sloga serga 6-8 kartus per metus ir tai visame pasaulyje yra laikoma norma. Kai kurie medikai ir tėvai slogos net nelaiko liga, esą ji tik parodo, kad vaiko imuninė sistema veikia puikiai! Pateko virusas į mano žmogučio organizmą, imuninė sistema sureagavo ir stengiasi tą virusą nedorėlį iš organizmo pašalinti… Štai kokia logika! 2015 m. Nr. 10 „Mamos žurnale“ baigiamasis Giedrės Veličkienės grūdinimo ciklo straipsnis. Pradžią rasite rugpjūčio ir rugsėjo mėn. žurnaluose arba mūsų skyrelyje GRŪDINIMAS. Linkime geros sveikatos! 2015 m. Nr. Apie jį pasakoja Giedrė Veličkienė 2015 m. Giedrės Veličkienės straipsnis 2015 m. Nr. 4 „Mamos žurnale“ apie tai, ką daryti, kad kūdikėlio migdymas netaptų kovos lauku. 2014 m. gruodžio mėnesio žurnale „Tavo vaikas“ publikuojamas straipsnis apie „kitokį“ darželį, kuriame taikoma intuityvioji pedagogika. Sudominome? Beje, šį darželį lanko ir Giedrės sūnelis Arvydas.

tags: #giedre #velickiene #6 #men #kudikis

• Vadovas: dokumentai alergiško vaiko darželiui
• Vaikų pasakojimai YouTube
• Pirmas skalbimas naujagimiui
• Žąsies kiaušinio reikšmės
• Kaip STEAM skatina sveikos gyvensenos įgūdžius