Įvairių specialybių gydytojai praktikoje neretai sutinka ligonius, turinčius ilgalaikį šlapimo takų drenažą. Jiems dažnai iškyla klausimų, kokios yra indikacijos ilgalaikiam šlapimo takų drenavimui, kokios galimos komplikacijos, kaip tokius ligonius prižiūrėti, į ką atkreipti dėmesį? Šlapimo pūslės drenažas gali būti trumpalaikis (iki 14 dienų) ir ilgalaikis (daugiau nei 14 dienų) [1]. Šlapimo pūslė drenuojama tik esant aiškiems rodmenims, o kateteris laikomas ne ilgiau, nei būtina. Prieš kateterio įvedimą svarbu apsvarstyti kitus alternatyvius šlapimo takų drenavimo būdus, tokius kaip išorinis vyrų kateteris ar protarpinė kateterizacija.

Šlapimo takų drenažo metodai apima kelis pagrindinius būdus, kiekvienas jų turi savų ypatumų ir indikacijų.

Peršlaplinis kateterizavimas

Peršlaplinis kateterizavimas - tai kateterio įvedimas į šlapimo pūslę per šlaplę. Šis metodas dažniausiai naudojamas trumpalaikiam šlapimo nutekėjimui užtikrinti.

Viršgaktinė kateterizacija (Epicistostomija)

Viršgaktinė kateterizacija, arba epicistostomija, yra kateterio įvedimas į šlapimo pūslę per priekinę pilvo sieną.

Šis būdas turi keletą privalumų: išvengiama šlaplės traumavimo, kateterio sukelto uretrito rizikos, mažesnė kateterio užteršimo rizika žarnyno mikroflora, patogu naudoti ligoniams, kurie sėdi vežimėlyje, paprastesnė kateterio priežiūra ir pakeitimas nei peršlaplinio kateterio (ŠPK). Viršgaktinei kateterizacijai teikiama pirmenybė ir tuo atveju, kai ligonis siekia išlaikyti lytinį aktyvumą. Užspaudus viršgaktinį kateterį, galima įvertinti, ar atsikūrė spontaninis šlapinimasis [6]. Tai dažniausiai pasirenkamas ilgalaikio šlapimo pūslės drenažo būdas vyrams.

Kateterių tipai ir medžiagos

Peršlaplinei ir viršgaktinei kateterizacijai naudojami panašūs kateteriai, kurie skirstomi pagal konstrukciją ir medžiagą:

• Vienkanalis kateteris: Jis yra tiesus ir neturi pripučiamo balionėlio.
• Dvikanalis kateteris: Tai kateteris, kuris turi vieną kanalą šlapimui nutekėti, o kitą - balionėliui, fiksuojančiam kateterį šlapimo pūslėje, išpūsti.

Dažniausiai naudojami iš latekso pagaminti kateteriai. Jie yra minkšti ir lankstūs, tačiau turi nemažai ir trūkumų. Lateksas gali sukelti alerginių reakcijų, todėl išsivysto uretritas ar šlaplės striktūros, net anafilaksinis šokas. Todėl juos rekomenduojama naudoti tik trumpalaikei kateterizacijai [10].

Silikoniniai kateteriai yra hipoalerginiai, lėčiau inkrustuojasi, tačiau kasdienėje praktikoje naudojami rečiau dėl didelės kainos [11].

Latekso pagrindu pagaminti kateteriai gali būti padengti tam tikromis medžiagomis, siekiant sumažinti latekso poveikį organizmui. Lateksiniai kateteriai, padengti politetrafluoretilenu, silikonu, hidrogeliu, mažiau inkrustuojasi ir yra geriau toleruojami [12]. Sidabru padengtas kateteris pasižymi antiseptinėmis savybėmis, o nitrofurazonu - antibakterinėmis. Tačiau duomenų, kad antibakteriniu preparatu padengti kateteriai mažina simptominės šlapimo takų infekcijos riziką, stinga [7].

Sudėtingesni drenažo metodai

Be įprastų kateterių, naudojami ir sudėtingesni šlapimo takų drenažo metodai, ypač kai pažeidimai yra aukščiau šlapimo pūslės.

Perkutaninė nefrostomija

Perkutaninė nefrostomija - tai kateterio įvedimas per minkštuosius audinius tiesiai į inksto kolektorinę sistemą.

Ši procedūra yra sudėtingesnė nei viršgaktinio ar šlapimo pūslės kateterio įvedimas. Nefrostoma dažniausiai įdedama atlikus vietinę nejautrą, kontroliuojant ultragarsu operacinėje arba specialioje patalpoje, kur yra galimybė paruošti sterilų operacinį lauką. Nefrostomija atliekama esant obstrukciniam pielonefritui, siekiant išvengti inkstų pažeidimo ir užtikrinti šlapimo nutekėjimą. Taip pat ji reikalinga tam tikroms intervencijoms, pavyzdžiui, antegradiniam šlapimtakio stentavimui, viršutinės šlapimtakio dalies striktūros dilatacijai. Tokiu atveju nefrostomija atliekama po skubios hemodializės [16-18]. Perkutaninės nefrostomijos metu į inksto kolektoriką įvedamas specialus kateteris užsisukančiu galiuku. Tokia kateterio forma padeda jam užsifiksuoti kolektorinėje sistemoje ir neiškristi. Kateterio laisvas galas sujungiamas su uždara šlapimo surinkimo sistema.

Kateterių priežiūra

Tinkama kateterių priežiūra yra būtina siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti efektyvų šlapimo nutekėjimą.

Bendrieji priežiūros principai

Prieš atliekant manipuliacijas su kateteriais, reikia nepamiršti elementarios rankų higienos. Vienas pagrindinių kateterių priežiūros reikalavimų yra kasdienės higienos laikymasis. Prausimuisi rekomenduojama naudoti paprastą muilą ir vandenį, antiseptinių priemonių naudojimas nėra pagrįstas ir jų nauda neįrodyta. Vyrams, turintiems ŠPK, kuriems neatlikta cirkumcizija, svarbu kasdien kruopščiai išplauti nešvarumus atitraukus apyvarpę, tai apsaugo nuo galimos šlapimo takų infekcijos ir apyvarpės uždegimo [21].

Šlapimo surinkimo sistemos priežiūra

Šlapimo surenkamąją sistemą reikia laikyti žemiau šlapimo pūslės lygio, vengti užspaudimo, užsisukimo, siekiant užtikrinti normalų šlapimo tekėjimą. Ištuštinant surenkamąją sistemą, turi būti naudojamas švarus, bet nebūtinai sterilus konteineris. Rekomenduojama vengti dažno ir nereikalingo šlapimo surenkamosios sistemos atidarinėjimo, nes didėja bakteriurijos ir šlapimo takų infekcijos rizika.

Aseptinėmis sąlygomis įvestas šlapimo pūslės arba viršgaktinis kateteris prijungiamas prie sterilaus šlapimo surinkimo maišo. Yra drenažinių sistemų su antirefliksiniu mechanizmu, kuris apsaugo nuo šlapimo sugrįžimo į šlapimo takus. Uždaro drenažinės sistemos apsaugo nuo išorinio užteršimo bei galimos infekcijos.

Galimos komplikacijos

Nors šlapimo takų drenažo procedūros yra dažnos ir daugeliu atvejų saugios, visada išlieka rizika kilti komplikacijoms.

• Su kateteriu susijusi šlapimo takų infekcija: Po 7-10 dienų po šlapimo pūslės kateterio įvedimo bakterinės kolonizacijos rizika siekia 100 proc. [14].
• Jatrogeninė trauma: Netyčinis audinių pažeidimas procedūros metu.
• Šlapimo pūslės spazmai, skausmas: Jų priežastis gali būti vidurių užkietėjimas, todėl svarbu reguliariai tuštintis.
• Granuliacijos: Tai gali pasireikšti viršgaktinės kateterizacijos atveju.

Kateterio pakeitimas

Viršgaktinį kateterį galima saugiai keisti po 10 dienų-4 savaičių, kai susiformuoja viršgaktinė fistulė. Griežto laiko intervalo, kada reikia keisti kateterį, nėra. Tai priklauso nuo klinikinės situacijos (kateterio funkcionavimo, inkrustacijos) ir kateterio gamintojo instrukcijų.

Nėštumo metu ir gimdymo ypatumai

Nors pagrindinė tema yra šlapimo takų drenažas, dokumente taip pat pateikiama informacija apie vaisiaus padėtį gimdoje ir gimdymo ypatumus, ypač sėdmenų pirmeigos atveju. Ši informacija nėra tiesiogiai susijusi su šlapimo takų drenažu, tačiau rodo, kad sudėtingos medicininės situacijos gali kilti įvairiose srityse.

Pavyzdžiui, aprašomas atvejis, kai moteris, turėjusi vaisiaus sėdmenų pirmeigą, sėkmingai pagimdė natūraliais takais, nepaisant pirminės rekomendacijos atlikti cezario pjūvį. Taip pat minima, kad vaisiaus apsukimo procedūra gali būti atliekama, nors ir ne visada sėkmingai. Šie aspektai pabrėžia individualų gydymo bei gimdymo planavimo svarbą.

Taip pat aptariami pratimai, skirti skatinti vaisiaus apsivertimą ir paruošti dubens audinius gimdymui. Nors šios temos nėra tiesiogiai susijusios su šlapimo takų drenažu, jos iliustruoja įvairius medicininius aspektus, kurie gali atsirasti nėštumo metu.

Stentavimas nėštumo metu

Nėštumo metu kartais gali prireikti šlapimo takų stentavimo, ypač esant inkstų uždegimui (pielonefritui) ar akmenims. Nors tai gali sukelti diskomfortą ir reikalauti papildomų procedūrų, gydytojai stengiasi užtikrinti saugiausią įmanomą priežiūrą.

Kaip rodo pateikti komentarai, nėštumo metu atliktas inksto stentavimas gali sukelti skausmus, dažną šlapinimąsi ir bendrą diskomfortą. Svarbu, kad procedūras atliktų patyrę specialistai, o rentgeno tyrimai nėščiosioms atliekami itin atsargiai arba visai nenaudojami, pirmenybė teikiama ultragarsui.

Kai kuriais atvejais, siekiant išvengti komplikacijų, gali būti dedami laikini stentai, kurie vėliau pakeičiami nuolatiniais. Nėštumo metu svarbu griežtai laikytis gydytojų nurodymų ir pranešti apie bet kokius neįprastus simptomus.

tags: #gimdymas #su #slapimtakio #stentu

• Profesionalaus krepšininko Aleksejaus Švedo karjera
• Kokybinis tyrimas senelių globos namuose
• Tomo Lagūnavičiaus biografija
• Kūdikių šonkaulių deformacijų diagnostika
• Socialinis gyvenimas globos namuose