Jūratė Onaitytė - viena ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, pelniusi pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jos talentas, atsidavimas profesijai ir gebėjimas įkūnyti įvairius personažus pavertė ją ikona Lietuvos kultūroje. Šiame straipsnyje panagrinėsime J. Onaitytės gyvenimą, kūrybinį kelią, svarbiausius vaidmenis ir apdovanojimus, atskleisdami jos asmenybės bruožus ir požiūrį į aktorystę.

Biografijos pradžia ir studijų metai

Jūratė Onaitytė gimė 1954 m. vasario 11 d. Vilniuje. Dar vaikystėje pajutusi potraukį aktoriaus profesijai, ji atkakliai siekė savo tikslo. Baigusi aštuonias klases, vasarą, kai jos bendramoksliai linksmai leido laiką, ji sodybos verandoje konspektavo K. Stanislavskio raštus. Valios ir darbštumo būta netgi per daug: aktorė juokavo, kad tikrąjį jos darbo stažą sunku būtų apskaičiuoti, mat šis siektų bene penktą mokyklos klasę.

1976 m. J. Onaitytė baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur studijavo vaidybą. Jos profesijos mokytojai buvo Gintas Žilys, Vlada Mikštaitė, Nadiežda Ogaj, Algė Savickaitė. Studijų metai, pasak aktorės, buvo „pragariškas metas“, reikalavęs daug darbo, atsidavimo ir bemiegių naktų. J. Onaitytė prisimena, kad miegodavo vos po keturias valandas per parą, tačiau siekė išmokti visko, kas susiję su aktoryste.

Karjera teatre

Nuo 1976 m. J. Onaitytė dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuris jai tapo antraisiais namais. Per savo ilgametę karjerą teatre ji sukūrė daugiau nei pusšimtį vaidmenų, dirbo su žymiausiais Lietuvos teatro režisieriais: Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu, Jonu Jurašu, Gintaru Varnu, Oskaru Koršunovu ir kitais.

J. Onaitytės talentas atsiskleidė įvairiuose vaidmenyse, nuo klasikinių iki šiuolaikinių pjesių. Jos sukurtas Hedos Gabler vaidmuo H. Ibseno pjesėje (rež. G. Varnas) yra vienas ryškiausių jos karjeros darbų.

Svarbiausi vaidmenys teatre:

• 1976 - Anaita. Zorairas Chalapianas. Lopšinė. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1977 - Džeinė. Pamela Travers. Merė Popins. Režisierius Gintas Žilys.
• 1977 - Renskis. Alfredas Jarry. Karalius Ūbas. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1978 - Kamilė. Juozas Grušas. Unija. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1978 - Elzė. Saulius Šaltenis. Duokiškio baladės. Režisierius Eimuntas Nekrošius.
• 1978 - Vera. Maksimas Gorkis. Paskutinieji. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1980 - Eglė. Vincas Krėvė. Šarūnas. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1980 - Hildė. Henrikas Ibsenas. Statytojas Solnesas. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1981 - Agnė. Peteris Petersonas. Bastardas. Režisierius Peter Peterson.
• 1981 - Teklė. Augustas Strindbergas. Kreditoriai. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1982 - Emilė. Thorntonas Wilderis. Mūsų miestelis. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1982 - Ingė. Violeta Palčinskaitė. Kristiano Anderseno rožė. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1985 - Adolfija. Juozas Marcinkevičius. Erelnyčia. Režisierius Vytautas Balsys.
• 1985 - Kei. Johnas Boyntonas Priestley. Laikas ir Konvėjai. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1986 - Kristina. Juozas Grušas. Herkus Mantas. Režisierius Vytautas Balsys.
• 1987 - Guliumkan. Čingizas Aitmatovas. Golgota. Režisierius Jonas Vaitkus.
• 1987 - Valentina. Jelena Razumovskaja. Artimiausieji žmonės. Režisierė Neris Karpuškaitė.
• 1989 - Ragana Gendalfa. Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Bilbas Beginsas. Režisierė Neris Karpuškaitė.
• 1990 - Ana Regina, Tūta. Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai. Režisierius Jonas Jurašas.
• 1991 - Varia. Antonas Čechovas. Vyšnių sodas. Režisierius Julius Dautartas.
• 1993 - Olivija. Williame’as Shakespeare’as. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson.
• 1994 - Izė. Paulas Claudelis. Vidudienio dalybos. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1996 - Leonora. Markas Zingeris. Aplink fontaną. Režisierius Gytis Padegimas.
• 1997 - Žorž Sand. Jarosławas Iwaszkiewiczius. Vasara Noane. Režisierius Donaldas Duškinas.
• 1998 - Heda Gabler. Henrikas Ibsenas. Heda Gabler. Režisierius Gintaras Varnas.
• 1999 - Kristina. Eugene’as O`Neillas. Gedulas tinka Elektrai. Režisierius Gintaras Varnas.
• 2000 - Žozefina. Eugène’as Ionesco. Vaikštantis erdvėmis. Režisierius Saulius Varnas, Algirdas Latėnas.
• 2002 - Jokastė. Sofoklis. Oidipas Karalius. Režisierius Oskaras Koršunovas.
• 2004 - Katerina Ivanova. Fiodoras Dostojevskis. Nusikaltimas ir bausmė. Režisierius Gintaras Varnas.
• 2005 - Ponia Haberzat. Dea Loher. Nekalti. Režisierius Gintaras Varnas.
• 2006 - Motina. Raineris Werneris Fassbinderis Karčios Petros fon Kant ašaros. Režisierius Rokas Ramanauskas.
• 2006 - Birutė. Marius Macevičius. Antoškos kartoškos. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.
• 2008 - Ponia Roza. Romainas Gary. Gyvenimas dar prieš akis. Režisierė Eglė Mikulionytė.
• 2008 - Berta. Marco Camoletti. „Boeing Boeing“. Režisierius Simonas Aškelavičius.
• 2008 - Nina Sviatlovskaja. Gediminas Jankus. „Ir šviesa, ir tiesa“. Režisierius Petras Venslovas.
• 2009 - Kiki. Bernard‘as Marie Koltes‘as. Sugrįžimas į dykumą. Režisierius Artūras Areima.
• 2015 m. - Agutta. Solė ir močiutės. Rež. Agnė Dilytė, Nacionalinis Kauno dramos teatras
• 2014 m. - Motina. Romain Gary, Aušros pažadas. Rež. A. Sunklodaitė, Nacionalinis Kauno dramos teatras
• 2014 m. - Ilžė. A. Jankevičius, Gentis. Rež. A. Jankevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras
• 2012 m. - Inesa. Yasmina Reza, Trys gyvenimo versijos. Rež. Agnius Jankevičius, VDU teatras
• 2011 m. - Ponia de Montrej. Yukio Mishima, Markizė de Sad. Rež. Artūras Areima, Kauno valstybinis dramos teatras
• 2010 m. - Antroji Antigonė, Euridikė. Marija Sluckaitė, Antigonė Sibire.

Darbas kine

Nors teatras J. Onaitytei yra ypač artimas, ji taip pat sukūrė reikšmingų vaidmenų kine. Jos kino karjera prasidėjo 1973 m. epizodiniu vaidmeniu A. Žebriūno „Velnio nuotakoje“, o po dešimties metų pasiekė aukštumas Algimanto Puipos kino juostoje „Moteris ir keturi jos vyrai“. Šis filmas tapo ryškiu įvykiu Lietuvos kino istorijoje ir kultūroje būtent dėl Moters, kurią įkūnijo J. Onaitytė.

Ir Gytis Lukšas, pakvietęs J. Onaitytę į filmą „Duburys“ pagal Romualdo Granausko romaną (2009 m.) be bandymų, neprašovė. J. Onaitytė neslėpė, kad toks pasitikėjimas ją įkvepia. Aktorė prisipažįsta jaunystėje maniusi, jog yra nefotogeniška ir netinkama kinui. Tačiau vaidmenys kine įrodė priešingai - jos gebėjimas išreikšti emocijas vienu žvilgsniu, taupiu judesiu pavergė žiūrovų širdis.

Svarbiausi vaidmenys kine:

• 2009 m. - Lenkauskienė. Duburys. Rež. Gytis Lukšas
• 2008 m. - Vilės teta. Anarchija Žirmūnuose. Rež. Saulius Drunga
• 1999 m. - Mama. Mama, tėtė, brolis, sesė. LMA Mokomoji kino, TV studija, Rež. Giedrė Beinoriūtė
• 1994 m. - Kaimynė. Procesas. Lietuvos KS
• 1992 m. - Moteris. Ir ten krantai smėlėti. Režisierius Algimantas Puipa.
• 1990 m. - Kunigaikštienė. Mėnulio pilnaties metas. Režisierius Arūnas Žebriūnas.
• 1988 m. - Ana. Siužeto posūkis. Režisierius P. Krylov.
• 1986 m. - Teroristė. Vilkolakio pėdsakai.
• 1983 m. - Moteris. Moteris ir keturi jos vyrai. Režisierius Algimantas Puipa.
• 1982 m. - Džin. Turtuolis Vargšas. Režisierius Arūnas Žebriūnas.
• 1978 m. - Moteris. Meilė. Režisierius Edmundas Zubavičius.
• 1987 m. - Blanša. Geismų tramvajus. Režisierius Juozas Sabolius.
• 1984 m. - Irena. Čia mūsų namai. Režisierius Saulius Vosylius.
• 1981 m. - Ana. Karlas ir Ana. Režisierius Gytis Padegimas. LTV
• 1979 m. - Pilė. Kaimynai. Režisierius Vidmantas Bačiulis. LTVA
• 2021 m. - Lora. Sinefilija. Režisierius Algimantas Puipa.
• 2020 m. - Močiutė. Pilis. Režisierė Lina Lužytė.
• 2025 m. - Malvina. Smėlis tavo plaukuose. Režisierius Mantas Verbiejus.

Įvertinimai ir apdovanojimai

Jūratė Onaitytė yra pelniusi daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo kūrybą, kurie liudija jos talentą ir indėlį į Lietuvos kultūrą.

• 1998 m. įvertinta Fortūnos premija, tais pačiais metais pelnė Kristoforo premiją.
• 1999 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate.
• 1999 m. - Įsimintiniausia Kauno menininkė
• 2009 m. už antro plano vaidmenį filme „Duburys“ (rež. Gytis Lukšas) apdovanota „Sidabrine gerve“.
• 2003 m. - Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius
• 2020 m. - Gedimino ordino Karininko kryžius

Nacionalinės premijos (1999), Kristoforo (1998), Fortūnos (1998) laureatė.

Jūratė Onaitytė apie aktorystę ir gyvenimą

J. Onaitytė yra ne tik talentinga aktorė, bet ir įdomi asmenybė, turinti savo požiūrį į aktorystę, gyvenimą ir vertybes. Ji teigia, kad vaidmenys yra jos turtas, patirtis, emocijos ir jausmai. Ji stengiasi kiekvieną vaidmenį priartinti prie savęs, ieškodama panašaus žvilgsnio ar kokios nors savybės.

Aktorė atskleidžia profesijos subtilybes: „Mūsų profesija išmoko būti stipriam ir nerodyti savo emocijų, kad ir kaip sunku.“ Anot J. Onaitytės, „Mūsų miestelyje“ mano vaidinta Emilė yra gimusi būtent per mano gimtadienį, tiksliau, aš gimiau per jos gimtadienį. Ši veikėja mane privertė iš žvaigdžių aukščio grįžti į žemę.

„Kai ruošiausi vaidinti K. Donelaičio žmoną Reginą, gyvenau Tolminkiemio dvasia ir net išgirdau, kaip vieną vakarą Regina man sudejavo.“

Vilnietei J. Onaitytei Kaunas, gimtasis jos tėvo miestas, pamažėl tapo savas. Teatras, šeima, čia gimusi dukra, anūkės pririšo ją prie šio miesto, o jo dramos teatrą be J. Onaitytės sunku įsivaizduoti.

J. Onaitytė mėgsta saviironiją ir žmones, turinčius humoro jausmą. Ji nebijo skubančių metų ir teigia, kad senėjimas yra natūralus procesas. Ji stengiasi atrodyti pasitempusi ir nenori nuvilti savo žiūrovų. Ji tiki, kad visos situacijos ir įvykiai priklauso nuo požiūrio.

J. Onaitytė dalijasi toltekų išmintimi: „Norėdami sutarti su savimi, bent kelis kartus per dieną pažvelkite į save veidrodyje ir balsu kartokite: „Myliu save tokį, koks esu. Gyvenimas yra beribis. Mano pasaulyje - viskas gerai. Aš vertas meilės, sveikatos, kūrybos, gausos ir t. t.“

Aktorė niekada neturėjo svajonių vaidmens ir džiaugiasi savo kūrybiniu keliu. Ji teigia, kad visko, apie ką svajojo, patyrė.

J. Onaitytei sunku po spektaklio „sugrįžti“ į save. Ji mėgsta tai daryti palaipsniui ir palieka teatrą kone paskutinė, mėgsta pėstute eiti gatve. Aktorė jaudinasi prieš kiekvieną spektaklį ir mano, kad tai yra natūrali emocija. Ji turi savo ritualų, kurių nenori viešai dalytis.

J. Onaitytė rimtai studijavo ir daug dirbo. Ji dažnai pavydėdavo studentams, kurie turi daug laisvo laiko. Aktorė teigia, kad aktorystė nebuvo atsitiktinis atsiradimas reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Dar vaikystėje ji žinojo, kad bus aktorė.

J. Onaitytė kartais mėgsta pabūti atsiskyrusi nuo pasaulio, tačiau kitąkart jai reikia jaukaus šurmulio. Ji nemoka savęs tausoti ir bendraudama su bičiuliais išdalija save.

Aktorė turi širdžiai mielą kampelį Dzūkijoje, netoli Apsingės ežero.

J. Onaitytė mano, kad mūsų vidinis balsas yra išmintingiausias patarėjas, žinantis, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Aktorės šeima - dukros šeima. Ji turi dvi mielas žavias anūkes.

J. Onaitytės neerzina buitis. Ji nėra pedantė, tačiau netvarkos nemėgsta. Aktorė stengiasi kiekvieną darbą atlikti kruopščiai, išbaigtai. Nesvarbu, kurį vaidmenį ar plauna indus.

J. Onaitytė yra prieraiši ir jai sunku išsiskirti su žmonėmis, daiktais, namais. Aktorė stengiasi mokytis iš savo klaidų, tik ne visada pavyksta.

Aktorė prisimena, kad sovietmečiu, kai ekrane reikėdavo rūkyti, rūkydavo tikras cigaretes. Ji stengdavosi to išvengti, nors tai būdavo labai madinga kine. Aktorė pasakoja, kad jaunystėje būdavo kino bandymai, kurių ji labai nemėgdavo. Ji kartais pasiūlydavo kolegę vietoj savęs, nes juto, kad gali geriau tai padaryti. J. Onaitytė teigia, kad jai svarbu pojūčiai, todėl savo pačios plaukai visada geriau nei ant galvos užtempti perukai. Aktorė mano, kad kostiumas, kuris padeda atskleisti personažo esmę, yra labai svarbus. J. Onaitytė pasakoja, kad yra atsisakiusi vaidmens kriminaliniuose televizijos serialuose, nes jai atrodė, kad gaila laiko ir energijos, neverta. Aktorė teigia, kad jai labai svarbu pasitikėti aktoriumi, o aktoriui pasitikėti režisieriumi. Tai yra pagrindas kūrybiškam darbui filmavimo aikštelėje. J. Onaitytė prisimena, kad filmuojant „Moterį ir keturis jos vyrus“ turėdavote prabangą filmuoti vieną sceną visą dieną. Tada būdavo taupoma juosta ir dublių būdavo nedaug. Aktorė mano, kad kai dublių per daug, gali dingti aktoriaus pirminis, impulsyvus, nesuvaidintas pojūtis.

Aktorė teigia, kad jai gelbsti vidinė energija ir ženklai, kuriuos ji mato ir vertina kaip pritarimą. Aktorė mano, kad žmonės bent išoriškai turime atitikti jų lūkesčius. J. Onaitytė sako, kad jai svarbu būti stilingai apsirengusiai, nes žiūrovai nori matyti jaunus, gražius, pasitempusius aktorius. Aktorė prisimena, kad jaunystėje neturėjo laiko lakstyti į pasimatymus, nes vien specialybė atimdavo aštuonias valandas.

tags: #jurate #onaityte #gimimo #metai

• Kūrybiškumo ugdymas per žaidimą
• Kovotojo už laisvę kelias
• Termometro kūdikiui pasirinkimo vadovas
• Sveika mityba laukiantis
• Tobula gimtadienio puokštė