Projektuojame darželį su mulčiumi ir akmenukais: žingsnis po žingsnio
Projektuojame darželį su mulčiumi ir akmenukais: žingsnis po žingsnio
Vienas iš pagrindinių vasaros mėnesio darbų - tinkamo augalams mulčo parinkimas.
Apie mulčiavimą esame rašę ne kartą, bet nuolat sulaukiame klausimų ne tik apie tai, kaip ir kada jį reikėtų atlikti, bet ir esminio - kas gi yra tas mulčiavimas?
Tai ir yra natūralus gamtinis mulčias, jis gamtos funkcionavimo procese tiesiog neįkainojamas.
Šis gamtinis mulčias turi ir daugiau visokių teigiamų savybių, bet apie tai - kiek vėliau.
Žodis mulčias kilęs iš angliško žodžio mulch.
Mulčias (arba dirvos padengimas) būna organinis, t.y., natūralus, suyrantis ir neorganinis.
Organinis - tai nupjauta žolė (šienas) arba nuravėtos piktžolės (tik turėtų būti be sėklų), javų šiaudai, durpės, spygliuočių žievė ir medienos gabaliukai („čipsai“).
O nesuyrantis mulčias yra akmenėliai, stiklo granulės, plastiko rutuliukai ar gabalėliai, smėlis, žvyras bei kai kuriose šalyse naudojamos dėvėtų ir susmulkintų padangų drožlės.
Mulčio nauda augalams yra keliariopa.
Padengtas pakankamu mulčio sluoksniu, dirvos paviršius ne taip greitai išdžiūsta.
Mulčias sumažina piktžolių dygimą ir palengvina jų ravėjimą.
Tiesa, yra du mulčiavimo būdai, norint išvengti piktžolių.
Šiuo atveju mulčias daugiau atlieka dekoratyvinę funkciją.
Arba pilamas storas mulčio sluoksnis, t.y.
Mulčias taip pat sumažina dirvos temperatūros svyravimus, kurie būna ypač dideli pavasarį, kai dieną dirva smarkiai įšyla, o naktį nukrenta iki minusinės.
Tokio kaitaliojimosi nemėgsta daugelis augalų, o mulčio dėka jis būna ne toks ryškus.
Tai tokie mulčiavimo privalumai.
Pirmiausiai - svarbu, kad mulčio sluoksnis būtų ne per plonas, nes plonesnis nei 3-5 cm, kitaip jis neatliks savo funkcijos.
Geriausias storis yra apie 10-15 cm., per storas mulčio sluoksnis irgi nėra gerai.
Dar viena dažnai daroma klaida, mulčiuojant daugiamečius augalus - kai mulčiuojamas augalas tiesiog paskęsta mulčiuje.
Dar viena dažnai daroma klaida mulčiuojant, kai pasirenkama netinkama mulčio rūšis.
Paminėti mulčiai tiks dekoratyviniams želdiniams, takams, žaidimų aikštelėms ir pan.
Pats universaliausias ir daugeliui augalų tinkamiausias yra pušies žievės mulčias.
Jis turi visas gerąsias mulčio savybes, tinka prie įvairių želdynų stilių ir yra vienas iš pigesnių.
Tiesa, reikia neužmiršti, kad pušies mulčias irdamas šiek tiek rūgština gruntą, tad jo geriau nepilti po augalais, kurie nemėgsta rūgščios dirvos.
Jiems labiau tiks smulkinta lapuočių mediena.
Iš spygliuočių nerekomenduojama naudoti eglės žievės ir kankorėžių mulčio, nes jame paprastai gausu kenkėjų ir ligų pradmenų, kurie paplis ir jūsų sode.
Paprastai reikėtų vengti ryškių spalvų mulčio, nes želdynuose vis tik turėtų dominuoti augalai, o ne vaivorykštės spalvų mulčias.
Vienas iš mulčio trūkumų - kad po juo gerai jaučiasi ne tik augalams naudingi gyviai, bet ir kenkėjai: pelės, pelėnai, grambuoliai, kurkliai bei kt.
Pagrindinė taisyklė, kad augalas augtų sėkmingai ir atrodytų gražiai - jis neturi augti žolėje.
Viskas labai logiška: juk nesėjate daržovių sėklų teisiai į pievą, o jei ir pabandytumėte, tai tikrai nesitikėtumėte jokio derliaus.
Tik kažkodėl neretas įsivaizduoja, kad dekoratyvinį augalą įgrūdus į mažą duobutę pievos viduryje, jis augs sėkmingai, greitai ir gražiai.
Antra bėda - neretai pievoje augantį augalą patys sodintojai vėliau nuolat pažeidžia žoliapjove ar nepastebi ir visai nupjauna.
Trečia bėda - tai tiesiog nebus taip estetiška, kaip augalas, augantis išpurentoje dirvoje, apmulčiuotas žieve ar akmenėliais.
Jei augalas su kamienu ir laja - nuravėtas plotelis po juo turėtų būti bent toks, kokio pločio laja.
Anksčiau bene vienintelis variantas buvo nuravėta dirva arba kiliminių gėlių paklotė, o dabar vis dažniau stengiamasi sumažinti priežiūros darbų kiekį, taupyti laiką ir pagerinti vaizdą mulčiu arba skalda.
Kaip įsirengti?
Kaip jau minėta, mulčias ar akmenėliai ne tik puošia, bet ir sumažina kovą su piktžolėmis.
Abiems funkcijoms būtinas tinkamas dangos įrengimas.
Pirma reikėtų nuimti bent 3 cm dirvožemio ir patiesti geotekstilę arba kuo storesnę agroplėvelę.
Ją pritvirtinti galima prismeigiant tvirta viela.
Plėvelė neleis išdygti piktžolėms, o mulčiui ir akmenėliams maišytis su žemėmis.
Antras svarbus įrengimo etapas - atskirti veją nuo mulčio ar skaldos.
Tam galima naudoti specialius plastikinius bortus, trinkeles, akmenis ir t.t.
Tačiau reikėtų įvertinti, kas patogiausia ir mažiausiai kliudo pjauti veją.
Paruošus pakraščius ir užtiesus plėvelė jau belieka kelių centimetrų sluoksniu užpilti mulčią arba akmenėlius.
Tiek mulčio, tiek akmenėlių skaldos reikėtų vengti tose vietose, kur rudenį prikrenta lapų.
Mulčias - natūrali, lengva danga, todėl augalams ji naudingesnė.
Šiek tiek ir pigesnė.
Tačiau reikia nepamiršti, kad per kelis metus ji bluks, pus ir teks papildyti ar keisti.
Kitas dalykas, kad vasarą išdžiūvusį mulčią smarkiai nešioja vėjas.
Akmenėlių danga ilgaamžiškesnė, tačiau greičiausiai ir įrengti ją atsieina brangiau.
Trumpai tariant: Darželio su mulčiumi ir akmenukais projektavimas reikalauja kruopštumo: nuo tinkamo medžiagų pasirinkimo iki teisingo įrengimo, siekiant tiek estetikos, tiek augalų gerovės.