Pokyčiai Vaikų Globos Sistemoje Lietuvoje: Tyrimai ir Perspektyvos
Pokyčiai Vaikų Globos Sistemoje Lietuvoje: Tyrimai ir Perspektyvos
Vaikų globos namai yra socialinės globos įstaigos, skirtos apgyvendinti ir globoti vaikus, likusius be tėvų globos, tiek trumpą, tiek ilgesnį laiką. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų tyrimo metodika, finansavimo ypatumai, socialinių paslaugų administravimas ir socialinių vaidmenų suvokimas.
Istoriškai, vaikų globos sistema Lietuvoje keitėsi kartu su šalies socialiniais ir politiniais pokyčiais. Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis dar XVII-XVIII amžiuje. XVIII amžiuje Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą, o 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. XIX amžiuje Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą, o 1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. Pirmasis pasaulinis karas ir sovietinis laikotarpis atnešė reikšmingų pokyčių - suvalstybintos institucijos, pertvarkytos į vaikų namus ir vėliau į internatines mokyklas.
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Pokyčiai ir Tikslai
Lietuvoje vyksta reikšminga socialinės apsaugos reforma, kurios tikslas - kiekvienam vaikui, negalinčiam augti su biologiniais tėvais, suteikti galimybę augti saugioje, rūpestingoje šeimoje. Ši reforma, remiama Europos socialinio fondo plius (ESF+) investicijomis, siekia pakeisti vaikų globos sistemą iš esmės, pereinant nuo institucinės globos prie šeimos aplinkos. Europos socialinis fondas plius (ESF+) skyrė 11,9 mln. eurų šiam pokyčiui įgyvendinti. Pagrindinis tikslas - kiekvienam vaikui, negalinčiam augti su biologiniais tėvais, suteikti galimybę augti rūpestingoje ir saugioje šeimoje.
Pagrindinis vaiko globos sistemos reorganizavimo tikslas yra sukurti efektyvią ir skaidrią sistemą, kuri užtikrintų kiekvieno vaiko teisę į saugią ir normalią aplinką. Tai nėra simbolinė iniciatyva - tai realus, struktūrinis pokytis, kuris remiasi ir tarptautine praktika, ir vietos bendruomenių įsitraukimu.
Finansavimo Ypatumai
Valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, o savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Finansiniai ištekliai dažnai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti, nes nėra nustatyta vieningo piniginio „krepšelio“ vienam vaikui.
Audito metu nustatyta, kad vaikų globos namuose neskiriamos lėšos pastatų renovacijai ir patalpų remontui. Auditoriai pažymi, kad pagal dabartinę tvarką finansuojami patys vaikų globos namai, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Būtina įvesti „paslaugos krepšelį vaikui“ - tikslines lėšas, skirtas vaiko globai finansuoti, įskaitant darbuotojų atlyginimus, socialinį draudimą, mitybą, aprangą, avalynę ir kvalifikacijos tobulinimą.
Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, būtų galima taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką, teikti paslaugas pagal poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą, stiprinti finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią sistemą ir pasiekti vaiko globos tikslus.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“. Mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001 - 2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“. Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigos 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“. Skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus.
Didinamas finansavimas vaiko globos sistemai, siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai lėšų paslaugų teikimui, specialistų apmokymui ir kitoms reikmėms. Tai apima valstybės biudžeto lėšų skyrimą vaiko globos programoms, taip pat papildomų finansavimo šaltinių paiešką, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos fondų ar privačių rėmėjų.
Socialinių Paslaugų Administravimas ir Globos Įstaigų Reforma
Analizuojant paslaugų administravimą, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybinius, savivaldybių ir nevyriausybines organizacijas. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių - savivaldybės administracija.
Vaikų globos įstaigų steigimą šalyje lėmė naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti. 2004 m. audito duomenimis, valstybinių vaikų globos namų, kurių steigėjos yra apskrities viršininko administracijos, buvo 32. Keturių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų.
Savivaldybių vaikų globos namų, kurių steigėjos yra savivaldybių administracijos, yra 32 (10 iš jų - laikini). Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaikų globos namų 2004 m. audito duomenimis buvo 19 (8 iš jų - laikini).
2003 m., lyginant su 2001 m., vaikų globos namų skaičius padidėjo 3,8 proc., o vaikų skaičius juose - 11,8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. 2003 m. keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO vaikų globos namų. 2005 m. buvo 33 vaikų globos namai, trimis daugiau nei 2000 m. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija.
Siekiama, kad globos įstaigos teiktų kokybiškas paslaugas, atitinkančias vaikų poreikius. Tai reiškia, kad globos įstaigos turi užtikrinti vaikams saugią, jaukią ir stimuliuojančią aplinką, taip pat teikti individualizuotą priežiūrą ir ugdymą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes.
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas. Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8). Utenos rajono savivaldybė yra viena iš savivaldybių, aktyviai dalyvaujančių deinstitucionalizacijos procese. Čia steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
Apklausos Metodika ir Vadovų Kompetencija
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, apklausiant globos namų vadovus ir globotinius - vaikus. Apklausoje dalyvavo vaikai kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinio vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: „Vilniaus antrieji vaikų globos namai“, „Vilniaus tretieji vaikų globos namai“, Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“. Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.
Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa. Interviu - tai asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimo metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.
Tyrimui atlikti vaikams buvo dalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovės kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. „Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, socialinio draudimo dydžiais, finansavimo poreikiu mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui.
Socialinių Vaidmenų Suvokimas
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose - rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, formuoti visapusiškai išsivysčiusią, brandžią asmenybę, gebančią sėkmingai socializuotis visuomenėje. Esant šiai sąlygai formuojasi socialiai subrendusi asmenybė, kurią apibūdina keletas kriterijų: socialinių normų, nusistovėjusių tam tikroje visuomenėje, priėmimas, savo vietos suradimas gyvenime, sąmoningas troškimas tobulėti ir ne mažiau kaip trijų (piliečio, šeimos nario ir savo profesijos žinovo) socialinių vaidmenų įsisavinimas.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinių vaidmenų supratimą ir priėmimą. Apklausta 120 13-16 m. paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa. Socialinių vaidmenų vaikas mokosi stebėdamas suaugusiuosius žmones: tėvus, mokytojus, draugus ir kt. Socialiniai vaidmenys gali būti skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio, darbuotojo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, gyvenantys vaikų globos institucijose, gana gerai suvokia šeimos vaidmenis: jie supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; kad pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata.
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atliktų tyrimų galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi, respondentai neįvardijo.
Socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors pasiekta didelė pažanga, Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu.
Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia. Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač - paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui.
Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.
Globos centrai: Pagalbos Šerdis. Šie centrai - tai ne tik administracinės įstaigos. Jie tapo emocinės paramos, kompetencijų ir bendruomeniškumo šerdimi. Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo sistemos - būtent globos centrai šią sistemą ir kuria. Vaiko atėjimas į šeimą - tai visada pokytis, kartais - didžiulis iššūkis. Todėl svarbu, kad globėjai niekada nebūtų palikti vieni. Globėjai - tai ne superherojai, o žmonės, kuriems reikia žinių, atjautos ir stipraus palaikymo tinklo. Nepakanka padėti tik globėjams - turi būti stipri ir profesionali pagalbos grandinė. Regioniniai tinklai tapo puikia terpe keistis žiniomis ir kurti vieningą supratimą, ką reiškia gera globa. Kuo stipresnė pagalbos sistema - tuo saugesnis vaikas ir ramesnis globėjas.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević pažymėjo, kad Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų.“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
Vaikų globos savaitės metu vyko akcija-performansas „Matau tave“. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė.
Nors pasiekta didelė pažanga, Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu.