Vaiko gimimas - reikšmingas įvykis šeimos gyvenime, sukeliantis ne tik džiaugsmą, bet ir didelius pokyčius. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Naujagimio atėjimas į šeimą gali tėvus suvienyti arba tapti išbandymų laikotarpiu. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko psichologinę būseną gimus kūdikiui, galimus sunkumus, tokius kaip pogimdyminė depresija, bei būdus, kaip pasirūpinti savimi ir santykiais.

Moters psichologinė būsena nėštumo metu ir po gimdymo

Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.

Veiksniai, įtakojantys mamos savijautą

• Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Kultūriniai veiksniai: Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų.

Kai kalbama apie pogimdyvinę depresiją, dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas mamoms: įvairiuose straipsniuose ir moksliniuose šaltiniuose nagrinėjamos pogimdyvinės depresijos priežastys, simptomai ir pagalbos būdai, skirti sergančioms moterims. Moksliniuose straipsniuose jau pradedama kalbėti ir apie vaikų, kurių mamos sirgo pogimdyvine depresija, emocinę būseną jau suaugus. Ne paslaptis, jog mamos emocinė ir psichologinė būsena ypač paveikia dar besivystančio naujagimio psichologinę raidą. Be to, kaip padėti vaikui, kurio emociniai - psichologiniai poreikiai nėra patenkinami, nes jo mama serga pogimdyvine depresija?

Melancholija po gimdymo

Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.

Pogimdyminės melancholijos simptomai

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Pogimdyminė depresija

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.

Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Pogimdyminės depresijos simptomai

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą.

Vaiko psichologinė raida ir mamos įtaka

Vaiko ir mamos buvimas kartu yra vienas pagrindinių kūdikio ramybės šaltinių, gyvybiškai svarbus vaikui. Ir kuo daugiau bus šio šaltinio, kuo jis bus intensyvesnis, tuo geriau tiek mamai, tiek vaikui. Juk per pirmus gyvenimo metus vaikas išmoksta jaustis saugiai ir šį saugumo jausmą pasiima į kitus gyvenimo etapus. Kiekvieno vaiko mokymasis jaustis saugiai yra labai individualus. Vieniems vaikams saugumas susiformuoja jau per pirmus gyvenimo metus, tuo tarpu kitiems saugumą užtikrinti reikia ilgiau. Bet koks kūdikio išsiskyrimas su mama vaikui sukelia nemažai streso.

Remiantis psichologės R. Murauskienės mintimis iš knygos „(Ne)tobulos mamos užrašai“, vaikui išsiskyrimas su mama reiškia laiką, praleistą be mamos. Kuomet mama pradingsta iš kūdikio regos lauko, nesvarbu, ar tai būtų kitas kambarys ar išėjimas į parduotuvę, vaikui tai tampa skausmingu išsiskyrimu, sukeliančiu nesaugumo jausmą. Taigi garsus klykimas ir rėkimas kūdikiui yra vieninteliai būdai pranešti apie jo jaučiamą grėsmę, nes pats vaikas dar negali pasirūpinti savimi. Ir aišku tai, jog vaikas laiką ir atstumus suvokia kitaip nei mes: mūsų minutė vaikui gali reikšti valandą, mūsų diena vaikui reiškia mėnesį, mūsų metrą vaikas gali suvokti kaip kilometrą. Taigi labai atsargiai ir atsakingai reikėtų vertinti laiką, skiriamą vaikui, ir atstumus, būnant kartu su vaiku.

Visų pirma, kalbant apie pogimdyvinės depresijos poveikį vaikui, svarbu paminėti pagrindinius naujagimio poreikius: tai ne tik fiziologiniai poreikiai (maistas, miegas, tuštinimasis), tačiau ir psichologiniai - emociniai poreikiai (saugumas, prieraišumas, apsikabinimai, emocinė šiluma). XX a. pradžioje psichologo-psichiatro J. Bowlby atliktas tyrimas atskleidė saugaus-nesaugaus prieraišumo, susiformavusio ankstyvojoje vaikystėje pasekmes suaugusiojo amžiuje. Į tyrimą buvo įtraukti keturiasdešimt keturi asmenys, kalintys kalėjime dėl savo nusižengimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vagystę įvykdę asmenys, ankstyvojoje vaikystėje (iki 5 m. amžiaus) patyrė atskyrimą su mama, trunkantį ilgiau nei 6 mėn.. Taigi J. Bowlby padarė išvadą, jog ankstyvojoje vaikystėje įvykęs kūdikio atskyrimas nuo mamos sukelia ilgalaikę emocinę žalą vaikui.

Kalbant apie mamos pogimdyvinę depresiją, vaiko emocinių - psichologinių poreikių nepatenkinimas arba patenkinimas tik iš dalies yra viena iš šio sutrikimo pasekmių. Paprastai pastebimas emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko susilpnėjimas. Tai aiškinama tuo, kad serganti depresija mama nei fiziškai, nei emociškai nepajėgia atliepti svarbių vaikui emocinių - psichologinių bei saugumo poreikių. Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad motinos, sergančios depresija ir nerimu, yra labiau linkusios atpažinti neigiamas emocijas (liūdesį) ir mažiau tiksliai atpažinti teigiamas emocijas (laimę) kūdikių veiduose. Be to, depresija sergančios moterys gali greičiau atsiriboti nuo teigiamų ir neigiamų kūdikių emocinių išraiškų (Webb, Ayers, 2014). Tai reiškia, jog sergančios mamos dažniau reaguoja į neigiamas vaiko emocijas, galbūt jas dar ir paskatindamos. Tuo tarpu atsiribojimas nuo kūdikio emocijų, reiškia nereagavimą į vaiko siunčiamus signalus.

Kaip padėti mamai ir vaikui?

Kalbant apie konkrečius pagalbos būdus tiek mamai, tiek vaikui pogimdyvinės depresijos atveju, verta paminėti, jog pirmiausia mama turėtų pasirūpinti savimi. Tai ne tik laiko sau skyrimas kasdien, tačiau ir profesionali psichologų, jei reikia ir psichiatrų, pagalba. Emocinė higiena ir savo poreikių patenkinimas taip pat yra be galo svarbūs siekiant palaikyti tinkamą emocinę - psichologinę sveikatą. Pakankamas poilsis, subalansuota mityba, neigiamų įpročių vengimas bei fizinis aktyvumas suteikia ne tik gerą fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Nuoširdus ir atviras pokalbis su artimu, atjaučiančiu žmogumi, gebėjimas atpažinti, įvardinti ir išbūti su sunkia emocija yra taip pat labai svarbūs psichohigienos aspektai. Ypač svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas, psichologinė parama mamai.

Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus. Tėtis turėtų užimti ne tik šeimos maitintojo, bet ir įžemintojo vaidmenį. Kol mama nėra pajėgi (tiek fiziškai, tiek psichiškai) atliepti vaiko poreikius, vaiku pasirūpinti turėtų kitas vaikui artimas, gebantis atliepti vaiko poreikius žmogus. Tik tinkamai pasirūpinusi savo poreikiais mama gali toliau rūpintis vaiku ir atliepti jo poreikius bei nelikti jiems abejinga. O vaikas puikiai jaučia mamą ir jos emocinę būseną.

Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą. Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“. Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens. Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko. Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.

Kur kreiptis pagalbos?

• Visuomenės sveikatos biurai: psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai: kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba. Tėvų linija: psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija: emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyminės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras: kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“: kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“: informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

tags: #vaiko #psichologine #busena #gimus #kudikiui

• Kalbos Sutrikimų Testavimas Vaikams
• Liudijimai apie tremtį
• Kaip gydyti krūties uždegimą
• Svarbiausia informacija tėvams apie lopšelius-darželius Trakuose
• Vaikiškos „Crocs“ klumpės