Asmens higiena yra esminis vaiko sveikatos ir gerovės komponentas. Tai apima įvairias praktikas, skirtas palaikyti švarą ir užkirsti kelią ligoms. Vaikams asmens higiena yra ypač svarbi, nes jų imuninė sistema dar tik vystosi, todėl jie yra labiau pažeidžiami infekcijų. Laikantis asmens higienos taisyklių, galima apsaugoti vaikus nuo įvairių ligų ir infekcijų. Vaikai dažnai kontaktuoja su įvairiais mikroorganizmais žaisdami, bendraudami su kitais vaikais ir tyrinėdami aplinką. Tinkama higiena padeda sumažinti riziką susirgti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, odos ligomis ir kitomis sveikatos problemomis. Be to, asmens higiena turi įtakos socialinei vaiko raidai. Vaikai, kurie rūpinasi savo švara, jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir lengviau bendrauja su kitais. Asmens higiena taip pat formuoja gerus įpročius, kurie išlieka visą gyvenimą. Jei vaikai nuo mažens mokomi laikytis higienos taisyklių, jie labiau linkę rūpintis savo sveikata ir ateityje.

Bendrieji asmens higienos reikalavimai vaikams

Asmens higiena apima platų spektrą praktikų, įskaitant kūno, burnos, rankų ir lytinių organų priežiūrą. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama drabužių, avalynės ir patalpų švara.

Kūno priežiūra

Kasdienis maudymasis yra būtinas norint palaikyti kūno švarą. Vaikams rekomenduojama maudytis kasdien arba kas antrą dieną, naudojant švelnius, vaikams skirtus prausiklius. Svarbu atkreipti dėmesį į odos priežiūrą, ypač jei oda yra sausa ar jautri. Naujagimį maudyti reikia kartą per dvi ar tris dienas. Vanduo vonioje turi būti šiltas, apie 37°C. Būtina naudoti hipoalerginius prausiklius be kvapiųjų medžiagų. Kūdikį maudyti reikia atsargiai, geriausia specialioje vonelėje. Vaiko oda turi būti kruopščiai prižiūrima kasdien, naudojant hipoalerginius kremus ir aliejus, kurie padės išlaikyti odą švelnią ir sudrėkintą. Vaikui augant jį reikia išmokyti taisyklingai naudotis puoduku, kaip nusirengti ir apsiurengti. Vyresni vaikai, kurie jau yra pakankamai savarankiški, turėtų nusiprausti kasdien - tai gali būti greitas nusiprausimas po dušu.

Rankų higiena

Rankų plovimas yra vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcijų plitimui. Vaikams reikia plauti rankas po kiekvieno apsilankymo tualete, prieš valgį, po žaidimų lauke ir po kontakto su sergančiais žmonėmis. Rankas reikia plauti su muilu ir vandeniu, kruopščiai trinant visus paviršius bent 20 sekundžių. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu ir vandeniu, galima naudoti dezinfekcinį skystį.

Lytinių organų higiena

Lytinių organų higiena yra svarbi norint išvengti infekcijų ir diskomforto. Vaikams reikia mokyti tinkamai valyti lytinius organus kasdien maudantis. Mergaitėms reikia paaiškinti, kad valytis reikia iš priekio į galą, kad bakterijos nepatektų į makštį. Paaugliams reikia suteikti informacijos apie lytinę sveikatą ir saugų elgesį. Merginoms reikia žinoti apie menstruacijų pradžią ir su šiuo procesu susijusius pokyčius. Paauglystė - tinkamas metas apsilankyti pas ginekologą, kuris apžiūrės ir plačiau papasakos apie mėnesinių ciklą. Svarbu išmokyti palaikyti išorinius lytinius organus švarius ir naudoti tinkamas asmenines higienos priemones. Be to, mergaitėms paauglystėje pradeda aktyviai augti plaukai pažastų ir bikinio srityje, todėl reikia supažindinti su šių sričių priežiūra. Mergaitėms nuo 1-3 metų iki pasireiškiant menstruacijoms rekomenduojami jautriai odai skirti produktai, vėliau, keičiantis terpės pH - preparatai, kurie papildomai padeda išlaikyti pH ~ 4, siekiant išvengti uždegimų. Berniukams geriausia rinktis bekvapius intymios higienos prausiklius. Kai vaikas pradeda valytis dantukus pats, jam reikia paaiškinti dantų valymo techniką ir išmokyti išsiskalauti burną. Mergaitei pradėjus eiti ant puoduko, reikia paaiškinti, kad reikia naudoti tualetinį popierių ir valyti reikia iš priekio į galą, kad bakterijos nepatektų į makštį.

Burnos higiena ikimokyklinio amžiaus vaikams

Gera burnos sveikata yra labai svarbi bendrai vaikų sveikatai ir gerovei. Ankstyvas sveikų dantų priežiūros įpročių diegimas gali padėti vaikams išsaugoti sveikus dantis ir dantenas visą gyvenimą. Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis - vienas iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Kuo daugiau dėmesio vaikystėje dantims bus skirta - tuo didesnė tikimybė, kad galiausiai vaikai neturės sveikatos problemų. Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamos asmens burnos higienos, ugdyti ir diegti įpročius ir įgūdžius. Didelę įtaką turi tėvai, tinkamas jų pavyzdys. Norint turėti sveikus dantis ir dantenas, pagrindinis dalykas - gera burnos higiena, tinkamas dantų valymas. Kol mažylis neišmoksta rašyti, jo rankų judesiai yra nepakankamai koordinuoti tinkamai išsivalyti dantis. Be abejo, mažas vaikas gali pats pratintis valyti dantis šepetėliu, bet pabaigti dantų valymą turi tėvai. Vis dar diskutuojama kaip dažnai turėtų būti valomi dantys, tačiau priimta, jog du kartai per dieną yra optimalus variantas, užtikrinantis gerą apnašo kontrolę. Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgūdžiai. Tad labai svarbu nuo pat mažumės vaiką mokyti geros burnos higienos. Apibendrinant galima teigti, kad rūpinantis gera vaikų dantų sveikata reikia derinti gerus burnos higienos įpročius, sveiką mitybą ir reguliarius dantų patikrinimus.

Burnos higienos svarba ir dantų ėduonies prevencija

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis - vienas iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Tai ar vaikų dantys bus sveiki priklauso nuo jų tėvų pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė, kurią sukelia apnašose esantys mikroorganizmai. Labai svarbu juos pašalinti valant šepetėliu ir pasta. Labai dažnai vaikų dantų ėduonis komplikuojasi, o jo gydymas - sudėtingas ir brangus. Dažnai komplikacijų gydymas baigiasi danties išrovimu, dėl ko vėliau kyla sąkandžio, kramtymo funkcijos sutrikimai bei estetiniai defektai. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius lemiantis ėduonį vaikų amžiuje yra apnašas ir jo valymo dažnumas. Vis dar diskutuojama kaip dažnai turėtų būti valomi dantys, tačiau priimta, jog du kartus per dieną yra optimalus variantas, užtikrinantis gerą apnašo kontrolę. Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgudžiai. Tad labai svarbu nuo pat mažumės vaiką mokyti geros burnos higienos.

Dantų priežiūra pagal amžiaus grupes

Iki 6-7 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbu prižiūrėti vaiko burnos ertmę. Dar neišdygus dantims tėvai turėtų valyti ir masažuoti dantenas. Taip bus užtikrinta švari ir sveika aplinka dygstatiems pieniniams dantukams. Pasirodžius pirmajam dantukui jį reikia valyti sudrėkintu marliuku, kad būtų pašalintos visos apnašos. Vėliau galima valyti šepetėliu. Jis turėtų būti minkštas, galvutė maža, pritaikyta vaiko burnytei. Šereliai iš kokybiško sintetinio pluošto, nes tokie šepetėliai yra higieniški. Išdygus pirmajam dantukui patartina vaiką atvesti pas gydytoją odontologą pirmajai apžiūrai.

Dantų pastos ir fluoridų svarba

Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (fluoro kiekis dantų pastose nurodomas ppm išraiška - angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau gali naudoti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoro, jei yra daug karieso pažeistų dantukų gydytojas gali parekomenduoti ir su 1450 ppm. Dantų pastos reikėtų naudoti žirnio dydžio kiekį. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Burnos skalavimo skysčiai ir tarpdančių priežiūra

Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis. 6-12 metų vaikui rekomenduojama naudoti dantų pastą turinčią 100 ppm fluoro. Jei yra ėduonies pažeistų dantų - 1450 ppm. Dantų pastos ant šepetėlio reikėtų dėti 1-2 cm. Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų pradėti dantis valytis savarankiškai. Iki 12 metų patartina jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik su tėvų priežiūra, o burnos skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskirimu.

Tinkamų burnos higienos priemonių pasirinkimas

Dantų šepetėlį rinktis minkštą arba vidutinio kietumo. Dantis valytis mažiausiai du kartus per dieną. Kaip papildomas priemones naudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.

Higienos normos vaikų ugdymo įstaigose

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" nustato higienos reikalavimus vaikų ugdymo įstaigoms. Ši norma reglamentuoja patalpų, įrenginių, inventoriaus, žaislų, skalbinių ir kitų priemonių priežiūrą, taip pat asmens higienos reikalavimus vaikams ir personalui.

Patalpų ir įrenginių priežiūra

Pagal HN 75:2016, patalpos, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti švarios, tvarkingos ir valomos kiekvieną dieną drėgnu būdu. Santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką.

Vaikų žaislų ir skalbinių higiena

Vaikų žaislai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, ypač jei jais naudojasi keli vaikai. Žaislai, kurie gali būti plaunami, turi būti plaunami su muilu ir vandeniu. Žaislai, kurių negalima plauti, turi būti valomi drėgna šluoste. Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas.

Sanitarinių patalpų ir šildymo prietaisų reikalavimai

Statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.

Kirmėliniai susirgimai ir profilaktika

Vasarą vaikai daug laiko praleidžia gamtoje, todėl padidėja rizika užsikrėsti kirmėliniais susirgimais. Dažniausiai pasitaiko enterobiozė, askaridozė ir toksokarozė. Užsikrėtusiems vaikams gali pasireikšti įvairūs simptomai: sumažėjęs apetitas, galvos svaigimas, aukšta temperatūra, pykinimas, pilvo skausmai, odos bėrimai, seilėtekis, tarpvietės niežulys, irzlumas. Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8-13 mm ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Sveikatos specialistai įspėja, kad vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, o per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Vaikai tampa irzlūs, pablogėja jų apetitas. Įtarus, kad vaikas turi spalinių, reikia atlikti tyrimus. Paprastai spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų. Askaridozė - kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15-40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Kad jie taptų pavojingi žmogui, turi subręsti dirvožemyje. Užsikrėsti galima patekus į burną per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant užterštą vandenį. Šia liga dažnai susergama vasarą ir rudenį. Liga nustatoma atlikus tyrimus gydymo įstaigoje. Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Jas platina užsikrėtę šunys, katės. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai - žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Vystantis simptomams užsikrėtęs žmogus gali pradėti karščiuoti, nors temperatūra yra neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, gali varginti naktiniai kosulio priepuoliai. Būna, kad asmenį vargina pilvo skausmai, pykina, žmogus viduriuoja, gali pasireikšti bėrimas ir niežulys.

Profilaktikos priemonės

Norint išvengti kirmėlinių susirgimų, svarbu laikytis asmens higienos taisyklių: plovimas rankų su muilu ir vandeniu po kiekvieno apsilankymo tualete, prieš valgį ir po žaidimų lauke. Valgyti tik švariai nuplautus vaisius ir daržoves. Gerti tik švarų vandenį. Reguliariai valyti ir dezinfekuoti žaislus. Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Keliaujant, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, praverčia dezinfekcinės priemonės: antiseptiniai purškalai, rankų dezinfekantai, drėgnos servetėlės. Pravartu dezinfekuoti ir žaislus, parsineštus iš lauko.

Patarimai, kaip išmokyti vaiką laikytis higienos taisyklių

Išmokyti vaiką laikytis higienos taisyklių - viena svarbiausių tėvų užduočių. Geri asmeninės higienos įpročiai padeda išlaikyti sveikatą, stiprina imuninę sistemą ir leidžia jaustis gerai. Paaiškinkite vaikui, kodėl jam reikia plauti rankas, valytis dantis, maudytis ir pan. Jis turi suprasti, kad higienos taisyklių nesilaikymas gali sukelti įvairių ligų ir sveikatos problemų. Parodykite savo vaikui pavyzdį. Kartu su vaiku išsivalykite dantis ir parodykite, kaip tinkamai atlikti tam tikras procedūras. Maži vaikai dažniausiai noriai kartoja suaugusiųjų veiksmus. Taip pat galite sukurti įdomias ir patrauklias sąlygas higienos procedūroms atlikti. Norėdami įtraukti vaiką į rankų plovimo ar dantų valymo procesą, pasistenkite tai daryti žaismingai - galite sugalvoti įvairių žaidimų, kurti daineles. Be to, gali sudominti ir įvairi kosmetika vaikams, su animacinių filmukų herojais ant pakuotės ar malonus priemonių kvapas. Pagyrimas yra dar vienas veiksmingas motyvacijos būdas. Svarbu paskatinti vaiką, įvertinti jo pastangas ir pasiekimus. Galite įvesti atlygio už jo pastangas sistemą: tai gali būti mažos dovanėlės ar žvaigždės ant specialios lentos už higienos taisyklių laikymąsi dieną ar savaitę.

tags: #higiena #prausianti #duse #ikimokyklinio #amziaus #vaikams

• Kaip varliagyviai apvaisina?
• Kėdutės vaikams iki paauglystės
• Tradicinis krikštynų tortas
• Patalynė darželiams
• Kokybinis tyrimas senelių globos namuose