Nėštumas ir gimdymas - tai didžiuliai pokyčiai moters organizme, kurie neapsiriboja tik fiziniais pakitimais. Po gimdymo moters kūne vyksta intensyvūs hormonų pokyčiai, kurie gali turėti didelės įtakos jos emocinei ir fizinei savijautai. Nors daugelis moterų ruošiasi gimdymui ir naujagimio priežiūrai, ne visos yra pasiruošusios emociniams iššūkiams, kurie gali užklupti po gimdymo. Tai gali būti pogimdyminis liūdesys, nerimas ar net panikos priepuoliai.

Tokius ir panašius jausmus pirmosiomis savaitėmis po gimdymo patiria net 4 iš 5 moterų! Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau - ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis. Viena iš priežasčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizmas turi „persitvarkyti“ iš nėštumo rėžimo į pogimdyminį, tad į svarbiausias proceso valdymo vietas stoja visiškai kiti hormonai - atsakingi už gimdos susitraukimą, laktaciją ir kt. Šie hormonai veikia ir mamos emocinę būseną.

Tokius ir panašius jausmus pirmosiomis savaitėmis po gimdymo patiria net 4 iš 5 moterų! Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau - ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis. Viena iš priežasčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizmas turi „persitvarkyti“ iš nėštumo rėžimo į pogimdyminį, tad į svarbiausias proceso valdymo vietas stoja visiškai kiti hormonai - atsakingi už gimdos susitraukimą, laktaciją ir kt. Šie hormonai veikia ir mamos emocinę būseną.

„Po gimdymo, nebuvo TO jausmo, kurį dauguma pasakoja - kaifas… Džiaugsmas… Ašaros iš laimės. Man buvo konkretus šokas. Mėnesį laiko atrodė, kad viskas sapnas. Kad kažkas atvežė ir paliko prižiūrėti mažą žmogeliuką laikinai. Plius, pasikeitęs kūnas, kuris lyg ne mano, hormonų įtakotos emocijos - vieną akimirką verki, kitą atrodo, kad ne taip jau blogai.“

Pirmosios dienos po gimdymo. Pirmieji kartai naujagimiui (ar naujagimiams), pirmosios patirtys Jums. Taip laukta nuostabi nauja gyvybė ir visgi… žindant, žiūrint ar myluojant mamos ašaros rieda viena po kitos, o širdyje ne tik laimė… bet ir susirangęs liūdesys.

„Gimdymas buvo daina palyginti su emocine būsena po jo. Iš tiesų iš draugių buvau epizodiškai girdėjusi, kad dažnai verki tarsi be priežasties, bet neskyriau tam dėmesio, o visuose skaitiniuose, kuriuos skaičiau, tai nebuvo akcentuojama.“

„Praėjo jau lygiai dvi savaitės po gimdymo ir galiu pasakyti, jog tik dabar pradėjau labiau atsipalaiduoti ir kiekvieną dieną nebeverkti. Po gimdymo buvo labai sunku atsitiesti dėl sveikatos, buvo sunku vaikščioti, nes skaudėjo kirptas vietas, tas mane labai liūdino, nes atrodė tas skausmas ir būsena išliks visada. O tai man neleido 100% pasirūpinti vaikais.“

„Prieš gimdymą turėjau labai daug expectations (lūkesčių - vertimas), kaip viskas bus gražu, meilė liesis per kraštus ir panašiai. O baigėsi visai priešingai, gimė vaikas, buvo beprotiškai skausminga. Uždėjo man tą mažylį ant krūtinės ir aš nežinau kaip jaustis… Galva tuščia, euforijos nepajutau… Pirmas dienas ligoninėje mano pačios mama mano vaikui buvo labiau mama nei aš pati… Bijojau vaiką paimti į rankas. O ir šiaip po gimdymo net nelabai atsistojau. Pirmos dvi savaitės buvo laabai sunkios, nes negalėjau sėdėti, o ir vis dar nesupratau kaip čia jaustis. Ta išsvajota meilė savo vaikui atėjo pamažu.“

Tokie ir panašūs jausmai pirmosiomis savaitėmis po gimdymo patiria net 4 iš 5 moterų!

Hormonų Pokyčiai Po Gimdymo

Po gimdymo moters organizmas patiria staigius hormonų pokyčius. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau - ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis. Viena iš priežasčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizmas turi „persitvarkyti“ iš nėštumo rėžimo į pogimdyminį, tad į svarbiausias proceso valdymo vietas stoja visiškai kiti hormonai - atsakingi už gimdos susitraukimą, laktaciją ir kt. Šie hormonai veikia ir mamos emocinę būseną.

Kartu keičiasi ne tik moters organizmas, bet ir visas gyvenimas, ypač jeigu tai - pirmagimis. Suvokti, kad nuo šiol viskas bus kitaip, priimti naują rutiną, naujus vaidmenis ir atsakomybes reikia ne tik laiko, bet ir emocinių išteklių. Neretai šie dideli pokyčiai pradžioje kelia nemažą nerimą ir liūdesį.

Verksmingumas. Sunkumas suvokti, jog ant laikų rankomas naujagimis - Jūsų. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.

„Gimdžiau per karantiną, todėl būdama gimdymo namuose bandžiau tai nurašyti tam, kad su mažiuku visą laiką buvome tik dviese. Tačiau grįžus namo niekas nesibaigė, nors juose laukė vyras ir du vyresnieji sūnūs. Nuolatinė baimė likti dviese su vaiku, nesibaigiančios ašaros dėl visko. Nežinau kaip taisyklingai įvardinti šį laikotarpį, bet viskas truko apie 3-5 savaites. Padėjo kalbėjimas su vyru, artimaisiais. Reikėjo išsikalbėti, išsakyti savo jausmus, mintis. Svarbiausia, kad buvau išklausyta.“

„Pagimdžiau ir dvi savaites po gimdymo ištisai verkdavau. Dabar keista prisiminti, bet ašaros byrėdavo jei tik kas sunkiau, jei kas ką pakritikuodavo, jei vyras pasakydavo kaip myli. Manau, kad labai jautriai ir užaštrintai reagavau į hormonų pokyčius ir vis pergyvenau, kad nebūtų ta pogimdyvinė depresija. Dukrytės labai laukėme, pagimdžiau tikrai lengvai, tad nebuvo fizinio nuovargio, koks galbūt būna, kai gimdai paromis, plyšti ar extra cp., Bet strigo žindymo pradžia. Pienas atsirado tik 5-tą parą, nors dukrytė kabojo ištisai. Matyt toks organizmas - labai pergyvenau, nes mišinukais man atrodė tragedija, dar gimdymo namuose akušerė jo sumaitino nakčiai ir mane ištiko pirmas beviltiško pavydo priepuolis. Net kartojau, kad daugiau vaikų tai tikrai ne - čia ir miegoti negaliu, ir skauda žindyti, žaizdos kruvinos ir t.t., bet sulig antra savaite nuėmė visą šitą ašarų pakalnę, pradėjau rasti kada pamiegoti. Emocinis nuovargis baigėsi, žindymas susitvarkė gerokai vėliau, bet visoms ateičiai visada sakau - pasiruošti ne tik gimdymui, o toms pirmoms paroms, kai laidoji save kaip „laisvą ir nepriklausomą mergiotę” ir tampi mama, nuo kurios priklausoma labai trapi gyvybė. Labai tikiu, kad nesusitvarkius, negavus palaikymo iš vyro, tas hormonų disbalansas pastūmėja moteris į depresiją. Ir, žinoma, yra tų, kurios to taip ryškiai neišgyvena.“

Visgi, kartais laikas eina, o neigiamos emocijos ne tik kad neblėsta, bet stiprėja, jų įvairovė tik plečiasi.

„Iškart po gimdymo viskas buvo super, jaučiausi užtikrinta, saugi, nors tai pirmas vaikelis. Tačiau grįžus namo viskas apsivertė. „Mano emocinė būsena buvo labai prasta. Gimdžiau užsienyje, gimdymas buvo iš tų atvejų, kai daktarai sakė „tau tikrai taip nebus, toks pasitaiko labai retai”. Grįžus namo, ištisai verkiau prisiminus gimdymą. Paskui sekė nuolatinė baimė, kad vaikui nieko neatsitiktų, tikrindavau ar kvėpuoja, bijojau likti viena, nes ne duok dieve man kažkas atsitiks ir t.t.. Tai trūko gerus 5 mėnesius, net ieškojau pagalbos internete, nes įtariau depresiją. Bet bijojau kažkam sakyti, nes galvojau, kad taip turbūt yra visom ir nėra ko čia prisigalvot… Bijojau, kad pagalvos jog man reikia tik dėmesio.“

Normaliu atveju visas nerimas dėl mažylio, savęs, aplinkinių yra normali dienos dalis, tam tikras „fonas“, kuris neužvaldo minčių, tačiau yra šalia ir padeda užtikrinti mažylio saugumą, išvengti tam tikrų pavojingų situacijų. Esant pogimdyminiam nerimui visos baimės ir neigiamos mintys tampa nebe fonu, o įgija pagrindinį vaidmenį. Nuolatinė baimė, nevilties ir net panikos jausmas, baisių situacijų, galimų (ir nelabai) scenarijų modeliavimas ir jų išgyvenimas mintyse - visa tai patiria iki 10 procentų moterų po gimdymo.

Autorė ir gydytoja Sarah Gottfried rašė - „Manau, pogimdyminio nerimo atveju yra netenkama sugebėjimo išlaikyti balansą ir ramybę, kai tuo tarpu pogimdyminės depresijos atveju netenkama širdies“. Deja, pogimdyminis nerimas nėra tik ramybės ir susitvardymo nebuvimas. Jis turi ir fizinius simptomus - padažnėjusį širdies ritmą, „karščio šuolius“, galvos svaigimą, pykinimą, sunkumą kvėpuoti. Pogimdyminis nerimas dažnai pasireiškia moterims, kurios yra jautrios ar linkusios į perfekcionizmą, OKS (obsesinį konvulsinį sutrikimą), turi depresijos ar mitybos sutrikimų istoriją, skydliaukės f-jos sutrikimą. Ir nors minėtieji yra rizikos faktoriai, iš tiesų bet kuri moteris gali patirti pogimdyminį nerimą. Rūpestis dėl mažylio, pasikeitusi rutina, santykiai su partneriu - visa tai, kas sukelia laikiną pogimdyminį liūdesį gali išprovokuoti ir nerimą.

„Pirmo mėnesio nenoriu prisiminti. Ir manau dar ilgai nenorėsiu. Gimdymas buvo sklandus, greitas, karantino metu teko būti vienai, buvo kiek liūdna. Bet liūdniau, kad ir grįžus namo teko būti vienai. Vaiko tėvas mus paliko. Net neatėjo. Be jokių paaiškinimų, pasiaiškinimų ar atsiprašymų. Tuo metu buvo laimingiausios ir liūdniausios dienos vienu metu. Bet labiausiai aš bijojau. Būti viena su mažyliu. Kartu būdavo mano šeima, bet artėjant vakarui visi važiuodavo į savus namus ir aš verkdavau. Pykau ant visko, visų. Bet tuo pačiu ir vėl bijojau, kad mano neigiamos emocijos persiduos vaikui, jis bus neramus. Taip diena po dienos ėjo ir baimė pradėjo mažėti, atsirado vėl jėgų, pasitikėjimo savimi. Šiandien, einant ketvirtam mėnesiui, pakeisčiau tik vieną dalyką - paprašyčiau, kad bent kartais liktų pas mane nakvoti. O daugiau, liūdnos dienos praėjo, tikiuosi nebeateis, baimė vis dar yra greta, tik jau sumažėjusi, su tokia aš galiu ir susidraugauti.“

Priešingai, nei „baby blues“ atveju, pogimdyminis nerimas jau yra rimtesnis emocinis sutrikimas ir taip paprastai nepraeina. Negydomas pogimdyminis nerimas gali trukti neribotą laiką, o sunkiais atvejais peraugti į psichinę ligą. Būtent todėl yra rekomenduojama kreiptis į specialistus nelaukiant, kol nerimo priepuoliai ir juos lydintys simptomai išsispręs patys.

Kalbant apie pogimdyminę emocinę būklę vienas iš itin svarbių ją lemiančių faktorių, žinoma, yra pats gimdymas. Ir nors patirti liūdesį, pogimdyminį nerimą gali ir tos moterys, kurių gimdymo patirtis buvo labai teigiama, moterys, kurių patirtis buvo daug liūdnesnė, sudėtingesnė ar netgi traumuojanti, be abejonės turi didesnį polinkį į pogimdyminius emocinius sutrikimus.

„Po pirmo gimdymo jaučiausi kaip niekam nebereikalingas įpakavimas, prekė išlukštenta, o įpakavimas išmetamas. Hemoglobinas nukrito po gimdymo iki 80 ir negebėjau pati stovėti, nes iš griūdavau, pirmą kart po gimdymo nuėjusi į wc nualpau, o pirmi žodžiai iš gydytojos man atsipeikėjus buvo „na ir silpna papuolė”. Buvo melžiama vyro akivaizdoje, vos sugebanti kalbėti, nes vaikui reikia pieno, o aš per „prasta”, nes nenulaikau jo rankose.“

💙„Mano emocinė būklė iš pat pradžių buvo puiki, nes juk gimė sveika dukrytė. Tačiau ji gimė ekstrinio Cezario pjūvio būdu. Grįžus namo prasidėjo emociniai „smagumai”..maitinu dukrą ir verkiu, kalbu su vyru ir verkiu. O kodėl, nesuprantu. Vis iškildavo klausimai ar tikrai buvo tinkamas laikas susilaukti vaikelio, kaltinimai, kad pati nepagimdžiau, kad kokia aš bloga mama, nes to nesugebėjau. Nenorėjau niekur eiti, verkdavo dukra, verkdavau ir aš. Su vyru prieš gimdymą buvom pakalbėję, kad gali iškilti tokia situacija, nes nežinia, kaip pogimdyviniai hormonai mane paveiks. Todėl jis mane vos ne per prievartą tempė į lauką, su vežimuku vaikštinėti lauke, kad galva prasivėdintų. Negana to, dar ir žindymas nebuvo iš lengvųjų… speneliai nučiaumoti, skausminga, kad ir su antspeniais. Galų gale dešiniojoje krūtyje prasidėjo laktostazė, bandžiau visaip masažuoti, tada mastitas, antibiotikai nepadėjo, nes jų fone vis tiek temperatūra palei 39. O galiausiai ir krūties pūlinys.. Dėl šios priežasties atsidūriau ligoninėje skubiai konsultacijai pas chirurgą ir stacionariniam gydymui. Vėl operacija, vėl pilna narkozė, o negana to, kad dar 5 dienas buvau atskirta nuo dukros, nes neleido ligoninėje su ja būti..dar prieš atsigulant į ligoninę, diena prieš buvau Klinikose priimamajame, tai pasitaikė „maloni” gydytoja, kuri mėtė replikas, kaip kad kokia aš mama, jei nesugebu išsi masažuoti krūties, kad chirurgai man supjaustys krūtį, kad vėliau vėžiu susirgsiu.. atvirai, aš tada gulėdama kūkčiojau, spaudimas nukritęs… Džiaugiuosi bent tuo, kad Kauno klinikinėje mane priėmė labai geras ir nuoširdus chirurgas su 30+ metų patirties, kuris dar ir užjautė dėl visų dalykų. Po visko su chirurgu priėmėm bendrą sprendimą, kad reikės vartoti laktaciją stabdančius vaistus, kad neatsinaujintų infekcija <..> Dabar stengiuosi susigyventi dar ir su ta mintimi, kad tik pusantro mėnesio pati maitinau dukrą. Kartais būna sunku, nes sulaukiu iš giminių tokių replikų, kad dukrą maitinu kaip paršiuką ir panašiai.. bet labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabų vyrą, kuris viską atlaikė kaip stiprus ąžuolas, nors mačiau iš akių, kad jam sunku kaip man, nors jis nieko nesakydavo, per tą laikotarpį 5kg neteko. Mano žinutė būtų tokia, kad nereikia bijoti apie tai kalbėti, nors Lietuvoje vis dar tabu yra ši tema.

Pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą sukelia tiek sudėtinga pastojimo istorija, tiek nėštumo metu patirtos būklės, tiek, žinoma, neigiamos gimdymo patirtys. Plyšimai, ekstra cezario pjūvio operacija, vaisiaus petukų distocija, stiprus kraujavimas - visa tai priskiriama prie traumuojančios gimdymo patirties ir gali išprovokuoti PPSS.

„Mano visas nėštumas buvo labai lengvas, labai džiaugiausi savo pilvuku, laukiau vaikelio ir buvau nusiteikusi, kad gimdymas bus toks pat lengvas. Tačiau gimdymas buvo daug sunkesnis nei tikėjausi, reikėjo gydytojams įsikišti, netekau daug kraujo, kelias dienas turėjau būti ligoninėje, kur net negalėjau atsistoti pakeisti savo naujagimio. Negana to, kad pati jaučiausi labai prastai, naujagimė dukra pirmą naktį miegojo porą valandų, o nuo antros paros pradėjo verkti be sustojimo…. Visą naktį skardžiu balsu. Buvo neįtikėtinai sunku tiek emociškai, tiek fiziškai. Tuo metu man atrodė, kad man tas vaikas išvis tik ‘iš reikalo’ rūpi, o ir mama nusprendžiau, kad ištikrųjų nelabai noriu būti. Situacijos nepataisė ir lankytojai. Aš savo mamos jau neturiu, o vyro mama atėjusi į ligoninę tik nuogąstavo, kad jos sūnus atrodo pavargęs… Tai mane liūdino ir skaudino. Nes viduje jaučiausi daranti didelius dalykus, praėjusi pro sunkias patirtis, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio. O ir grįžus iš ligoninės reikalai smarkiai nepagerėjo. Nuobodumo jausmas buvo viską apimantis. Tą laiką prisimenu gan tamsiai. Dabar mano dukrai pusantrų metukų. Manau, reikalai ėmė gerėti nuo maždaug 6 mėnesių. Dabar labai ja džiaugiuosi, didžiuojuosi būdama mama. Bet tuo pačiu metu neturiu tų nuostabiai šviesių prisiminimų su naujagimiu.“

Nors ir akušerė, noriu išskirti vieną, ypatingą, aukščiau kelių moterų išsakytą faktorių - personalo elgesys. Tai, kaip personalas elgiasi, bendrauja, kaip leidžia gimdyvei jaustis išklausytai, saugiai ir gerbiamai akivaizdžiai turi itin didelės įtakos moters būklei po gimdymo ir net gali išprovokuoti tam tikras emocines būkles.

Pirmiausia, tai vėl ir vėl išgyvenama neigiama patirtis (tarkim, traumuojantis gimdymas vis kartojamas lyg filmas mintyse, ypač nakties metu). Taip pat moteris jaučiasi prislėgta, turi miego sunkumų, patiria nerimą, panikos priepuolius. Esant potrauminiam pogimdyminiam streso sutrikimui dažnai yra bandoma atriboti save nuo aplinkos. Ir nors PPSS labai primena pogimdyminę depresiją, ir net dažnai yra būtent jai ir priskiriamas, visgi, jie šiek tiek skiriasi. PPSS sukelia trauma, stipri ne...

Kaip Padėti Organizmui Atsistatyti?

Hormonų pusiausvyra yra būtina, kad moters organizme viskas tinkamai funkcionuotų. Po gimdymo moters organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai, o jų balanso atsistatymas yra svarbus fizinei ir emocinei gerovei.

Mityba

Užtikrinkite maistingą mitybą - padidinkite naudingų maistinių medžiagų ir baltymų kiekį dienoje. Linų sėmenys ir kitos sėklos padeda mažinti estrogeno perteklių. Uogos yra skaidulų ir antioksidantų šaltinis, kuriame nėra daug cukraus. Subalansuota mityba, turtinga baltymais, sveikais riebalais ir antioksidantais, padeda palaikyti normalią hormonų veiklą. Reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Greičiausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti - supermaisto mišinukai. Vienas iš variantų - mišinys For Balance.

Fizinis Aktyvumas

Mankštinkitės - fizinis aktyvumas mažina streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, kiekį organizme. Svarbu neskubėti, palaukti, leisti kūnui išsivalyti ir sugyti. Tai gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių, o tuomet naudinga palengva grįžti į mankštas, kas savaitę palaipsniui didinant krūvį. Gulint lovoje įtempti ir atleisti dubens raumenis, atlikti kvėpavimą su pilvu (įkvepiant išpūsti pilvą ir atidaryti šonkaulius, iškvepiant įtempti pilvą ir uždaryti šonkaulius), atlikti kėgelio pratimus, jei nebuvo tarpvietės plyšimo ar kirpimo, atsistojus prasukti kiekvieną kūno sąnarį, labai naudinga ir medituoti. Prieš pradedant aktyvų sportą kūnas turi atsistatyti.

Higiena

Sklandžiam gijimo procesui būtina higienos rutina ir kantrybė. Gimdymo metu, priklausomai nuo individualios situacijos, makštis, tarpvietė gali įplyšti. Kai kuriais atvejais, prognozuojant plyšimą, gydytojas nusprendžia įkirpti tarpvietę. Tarpvietė turi užgyti per 10-14 dienų. Nereikėtų išsigąsti skausmo, jis gali būti jaučiamas dvi savaites po gimdymo, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį - tempimas, skausmas kasdien turėtų mažėti. Būtina laikytis higienos, kasdien ryte ir vakare apsiplauti duše, o kirpimo vietą dezinfekuoti.

Kiti Patarimai

• Gerkite vandenį - dehidratacija turi įtakos organizmo liaukų veiklai, todėl gali sutrikti hormonų pusiausvyra.
• Rūpinkitės savimi visapusiškai - Bendras organizmo gerovė priklauso nuo daugelio veiksnių - jau minėtos maistingos mitybos, gyvenimo būdo, įpročių, aplinkos veiksnių, patiriamo streso ir pan. Šiuos gyvenimui ir jo kokybei įtaką darančius veiksnius ‘peržvelgti’ ir daryti pokyčius verta ne tik susidūrus su sveikatos sutrikimais, tokiais kaip hormonų disbalansas.
• Žindykite kūdikį - Krūtimi maitinančios moters organizme susidaro optimalus hormono oksitocino kiekis, o jis skatina trauktis gimdos raumenis.
• Gulėkite ant pilvo - Po gimdymo naudinga kuo dažniau gulėti ant pilvo - tokia padėtis taip pat skatina gimdą susitraukti, nes jos ertmė sparčiau išsivalo.
• Anksti kelkitės ir judėkite - Jeigu pagimdėte natūraliai ir nėra jokių komplikacijų, reikėtų kuo anksčiau atsikelti iš lovos. Vaikščiojimas - geriausias sportas ką tik pagimdžiusiai mamai.
• Ilsėkitės. Gimdymas reikalauja ne tik daug fizinių, bet ir emocinių išteklių. Nei vieni, nei kiti, kad ir kokia stipri moteris bebūtų, nėra beribiai. Tad leisti sau pamiegoti su naujagimiu, pagulėti, kol jis žinda ar ramiai būdrauja yra labai svarbu.
• Prašykite pagalbos.
• Gerai maitinkitės ir praleiskite laiko gryname ore.
• Išsikalbėkite. Kad ir kokie jausmai Jus užklumpa - nebijokite ir nesigėdykite apie juos kalbėti, juos įvardinti.
• Skirkite laiko sau ir savo partneriui. Nors visas gyvenimas šiuo metu sukasi aplink naujagimį, tačiau prisiminti save ir partnerį yra itin svarbu.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei moteris jaučiasi gerai, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ginekologą po gimdymo sveikatos įvertinimui reikia po dviejų mėnesių. Nelaukti patariama, jei atsiranda perštėjimas, šlapimo, dujų nelaikymas, jei kraujavimas užsitęstų ilgiau nei keturias savaites, tarpvietės siūlės, plyšimo skausmas tęstųsi ir praėjus 14 dienų ar staiga paūmėtų. Staiga nebėra išskyrų iš makšties. Išskyros iš makšties įgauna blogą kvapą. Pasirodo gryno kraujo iš lyties organų. Pakyla temperatūra, krečia šaltis. Atsiranda neįprastas pilvo skausmas. Paraudimas, tempimas ir skausmas tarpvietėje ar cezario pjūvio operacijos žaizdoje. Paraudimas ir skausmingi sukietėjimai krūtyse.

Jei moteris jaučiasi gerai, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ginekologą po gimdymo sveikatos įvertinimui reikia po dviejų mėnesių. Nelaukti patariama, jei atsiranda perštėjimas, šlapimo, dujų nelaikymas, jei kraujavimas užsitęstų ilgiau nei keturias savaites, tarpvietės siūlės, plyšimo skausmas tęstųsi ir praėjus 14 dienų ar staiga paūmėtų.

Staiga nebėra išskyrų iš makšties. Išskyros iš makšties įgauna blogą kvapą. Pasirodo gryno kraujo iš lyties organų. Pakyla temperatūra, krečia šaltis. Atsiranda neįprastas pilvo skausmas. Paraudimas, tempimas ir skausmas tarpvietėje ar cezario pjūvio operacijos žaizdoje. Paraudimas ir skausmingi sukietėjimai krūtyse.

tags: #hormonu #balansas #po #gimdymo

• Veiksmai, kai tėvas vengia išlaikyti vaiką
• Vaikiškos medicininės kaukės vaikams
• Politika dėl slapukų
• Apie Vita Vitkutė-Degutienė
• Nėštumo kelionė