Hidrocefalija, dar vadinama galvos smegenų vandenė, yra būklė, kai smegenų skilveliuose kaupiasi per daug cerebrospinalinio skysčio (CSF). Tai būdinga kūdikiams arba vyresniems nei 60 metų suaugusiems žmonėms. Skysčių kaupimasis smegenų skilveliuose (ertmėse) sukelia sveikatos būklę, vadinamą hidrocefalija. Šis skystis natūraliai cirkuliuoja aplink smegenis ir nugaros smegenis, padedamas apsaugoti šiuos organus, taip pat reguliuoti intrakranijinį spaudimą. Kai hidrocefalija atsiranda, padidėja skilvelių tūris, o tai gali sukelti smegenų audinio suspaudimą ir pažeidimą. Net ir po gydymo suaugusieji, kuriems pablogėja atmintis, gali blogai atsigauti.

Hidrocefalija apibrėžiama kaip skysčių pertekliaus susikaupimas smegenų ertmėse. Skystis niekur neteka ir neabsorbuojamas, todėl susidaro blokada, galinti sukelti spaudimą jūsų smegenims. Tai reiškia, kad naujagimio smegenų skysčio, palyginti su kūno svoriu, yra santykinai daugiau nei suaugusio žmogaus. Skystis, kuris paprastai teka per smegenis, vadinamas cerebrospinaliniu skysčiu. Jis supa smegenų raukšles ir skilteles. Sergant hidrocefalija, padidėja spaudimas smegenų skysčiui, dėl kurio pažeidžiami smegenų audiniai.

Hidrocefalija yra liga, kuri gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ji gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta hidrocefalija dažnai atsiranda dėl genetinių veiksnių ar vystymosi sutrikimų nėštumo metu, o įgyta forma gali atsirasti po traumų, infekcijų ar navikų. Kūdikių iki 3 mėnesių išgyvenamumas yra labai mažas. Jei kūdikiui išsivysto hidrocefalija, tai gali sukelti fizinę, intelekto ir vystymosi negalią.

Pagrindinės Hidrocefalijos Priežastys

Pagrindinės hidrocefalijos priežastys gali būti skirstomos į keletą kategorijų. Pirmiausia, gali būti sutrikusi cerebrospinalinio skysčio gamyba arba absorbcija. Antra, gali būti obstrukcija, kuri trukdo skysčiui cirkuliuoti, pavyzdžiui, navikai ar cistos. Trečia, uždegiminiai procesai, tokie kaip meningitas, gali sukelti hidrocefaliją. Trečia hidrocefalijos priežastis - padidėjusi smegenų skysčio sekrecija, kurią sukelia gyslinio rezginio navikas. Vaikystės hidrocefalija išsivysto sutrikus pusiausvyrai tarp likvoro gamybos ir jo drenažo. Skiriamos trys priežastys: 1) skilvelių sistemos obstrukcija - nesusisiekiančioji hidrocefalija; 2) sutrikusi absorbcija - susisiekiančioji hidrocefalija; 3) per didėlė likvoro sekrecija (dėl gyslinio rezginio, plexus chorioideus, papilomos). Dažniausiai smegenų vandenė vystosi tada, kai sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas arba kai jo gaminasi per daug. Kita priežastis - įgimti anatominiai trūkumai, kurie gali sutrikdyti smegenų skysčio nutekėjimą. Skysčio nutekėjimas gali sutrikti ir dėl uždegimų, pavyzdžiui, smegenų dangalų, meningito, meningoencefalito, auglių, metastazinių auglių galvos smegenyse.

Kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti net po gydymo. Jei turite lengvų hidrocefalijos simptomų, gydymo gali nereikėti. Sunkiais atvejais gydytojas rekomenduos operaciją. Anksti pagaunant, išgyvenamumas sergant hidrocefalija yra didelis. Šiuo metu nėra galimybės išgydyti hidrocefaliją be operacijos. Skysčio perteklius turi būti pašalintas iš smegenų. Teisingai diagnozavus, gydytojas gali rekomenduoti šunto sistemą arba endoskopinę trečiojo skilvelio anomaliją.

Hidrocefalijos Simptomai Kūdikiams

Hidrocefalijos klinikiniai požymiai priklauso nuo ligonio amžiaus ir hidrocefalijos susidarymo trukmės (ūminė ar lėtinė). Kai kuriais atvejais suaugusieji, patyrę atminties praradimą, gali prastai atsigauti. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydymą, simptomai gali išnykti. Kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti net po gydymo. Su hidrocefalija susiję požymiai ir simptomai skirtingiems asmenims skiriasi. Pagrindiniai hidrocefalijos simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, regos sutrikimus, pusiausvyros problemas, atminties sutrikimus ir elgesio pokyčius. Vaikams gali pasireikšti galvos dydžio padidėjimas, dirglumas ir vėlavimas vystymesi. Kūdikiui būdinga greitai didėjanti galvos apimtis, neproporcingai didelė kakta, žemyn nukreiptas žvilgsnis, kaukolės kaulai ploni, plaukai reti, ryškios plaukuotosios galvos dalies venos, didysis momenėlis įtemptas. Ligonis blogai valgo, yra dirglus, mieguistas. Vaikams iki 2 m. smegenų vandenė diagnozuojama gana paprastai, nes ja sergančiųjų galvytė auga greičiau, nei nurodo vadinamosios augimo kreivės, kuriomis remiasi kiekvienas pediatras. Jeigu galvos apimtis didėja įprastai, smegenų vandenės nėra. Kai kuriais atvejais suaugusieji, patyrę atminties praradimą, gali prastai atsigauti.

Smegenų vandenę paprastai lydi dirglumas, vadinamasis cerebrinis riksmas - cypiantis, šaižus, nepaaiškinami vėmimai. Vandene sergantys vaikai paprastai lėčiau vystosi. Galvos apimties matavimas yra be galo svarbus pediatrinio tyrimo metodas, kartais nepelnytai ignoruojamas. Hidrocefalijai būdinga grybo formos arba trikampio formos galva, veidukas mažesnis negu smegeninė dalis, kuri vizualiai daug didelė. Gali būti matomas venų „tinklas“, kuris išryškėja vaikui verkiant. Kai per 2-4 savaites galvos apimties kreivė viršija vieną ir daugiau procentilių, įtariama hidrocefalija. Galva primena apverstą trikampį dėl neproporcingai didėlės kaktos. Iškili pakaušinė dalis taip pat būdinga hidrocefalijai. Kaukolės kaulai ploni, plaukai reti, siūlės gali būti prasiskyrusios. Didysis momenėlis įsitempęs, ryškios skalpo venos, ypač verkiančio kūdikio. Gana dažnas nugarinių raumenų mėšlungis, opisthotonus, stebimas kojų spazmiškumas, sutrikęs fiziologinių refleksų formavimasis, pseudobulbariniai reiškiniai, dirglumas. Vyresniems vaikams pasireiškia letargija, apkvaitimas, kartotinis vėmimas, galvos skausmas, plėštasi kaukolės siūlės, perkutuojant kaukolę, girdimas „sukežusio puodo“ garsas. Kai yra ūminė hidrocefalija, galimos net tinklainės kraujosruvos. Gali būti ir kalcinatų, kurie rodo persirgtą intrauterinę toksoplazmozę ar citomegaliją.

Kūdikiams su atviru didžiuoju momenėliu dažniausia atliekamas smegenų ultragarsinis tyrimas. Tiriant sergančiųjų hidrocefalija akių dugną matomas regos nervo disko patinimas. Kai per 2-4 savaites galvos apimties kreivė viršija vieną ir daugiau procentilių, įtariama hidrocefalija. Normaliai per pirmuosius tris mėnesius kūdikio galva paauga 2 cm, per kitus tris mėnesius - po 1 cm ir toliau po 0,5 cm iki vienų metų. Didysis momenėlis paprastai užanka 7-19 mėnesių vaikams (90 %), o kitiems - iki 26 mėn. Antra vertus, momenėlis vėlai užanka ne tik esant hidrocefalijai, bet ir kai kuriems kitiems sindromams: hipotiroidizmui, achondroplazijai, Dauno sindromui, 13-osios ir 18-osios chromosomų trisomijai.

Kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti net po gydymo. Jei turite lengvų hidrocefalijos simptomų, gydymo gali nereikėti. Sunkiais atvejais gydytojas rekomenduos operaciją. Šunto (ilgo lankstaus plastikinio vamzdelio) įdėjimas yra labiausiai paplitęs gydymas pacientams, sergantiems hidrocefalija. Vienas šunto galas dedamas į vieną iš smegenų skilvelių. Kitas galas dedamas į kitą kūno dalį, pavyzdžiui, skrandį. Tai chirurginė procedūra, naudojama kai kuriais atvejais. Taikant šį metodą, smegenų skysčio perteklius pašalinamas iš skilvelių. Chirurgas naudos mažą vaizdo kamerą, kad vizualizuotų jūsų smegenis. Jie padarys nedidelę skylę apačioje arba tarp skilvelių.

Diagnostika ir Gydymas

Hidrocefalijos diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinio įvertinimo, kurio metu gydytojas atlieka neurologinį tyrimą. Toliau gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti smegenų struktūras ir skilvelių dydį. Kaukolės rentgenograma padeda įvertinti kaukolės siūles bei jų formą: per didėlė užpakalinė dauba leidžia įtarti Dandy-Walker sindromą, o per maža - Arnold-Chiari malformaciją. Smegenų ultragarso tyrimas, KT, MRT padeda patikslinti hidrocefalijos diagnozę, įvertinti jos dinamiką bei priežastis. Padidėjusį galvospūdį rodo seklios smegenų vagos ir transependiminė edema apie frontalinius skilvelių ragus.

Hidrocefalijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Dažniausiai taikomas gydymo metodas yra šuntavimo sistema, kuri leidžia nutekėti pertekliniam cerebrospinaliniam skysčiui. Šis šuntas paprastai įdedamas į smegenis ir nukreipia skystį į kitus kūno regionus, kur jis gali būti absorbuojamas. Be to, gali būti taikomi vaistai, kurie padeda sumažinti intrakranijinį spaudimą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip endoskopinė trepanacija, taip pat gali būti naudojami, siekiant pagerinti skysčių cirkuliaciją smegenyse. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos priežastis. Taikoma keletas gydymo būdų: 1) chirurgiškai šalinama obstrukcijos priežastis; 2) likvoro gamyba mažinama vaistais ar chirurgiškai; 3) atliekamas ventrikulinis šuntavimas. Jei hidrocefalija progresuoja labai pamažu, operuoti neskubama, nuolat stebima ar skiriama vaistų. Neišnešiotiems naujagimiams neretai hidrocefalija progresuoja po buvusios intraskilvelinės kraujosruvos. Šiūloma neskubėti šiems kūdikiams šuntuoti skilvelių, nes gresia komplikacijos (papildomos kraujosruvos, žievės mantijos subliūškimas), todėl apsiribojama stebėjimu ar kartotinėmis juosmeninėmis punkcijomis. Konservatyviam gydymui vartojama acetazolamido (10-25 mg/kg per parą) arba furozemido (1 mg/kg per parą). Progresuojanti ar obstrukcinė hidrocefalija gydoma chirurgiškai (šuntuojama). Ekstrakranijinis šuntavimas nukreipia likvoro srovę į pilvaplėvės (ventrikulopeitoneostomija) ar dešinįjį prieširdį (ventrikuloatriostomija).

Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m. Gydymas implantuojant šuntą. Tai labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą. Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. - Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009.

tags: #isorine #hidrocefalija #kudikiui

• Lvivo Apskrities bibliotekos misija
• Būsto nuoma šeimai su vaikais
• Apie vėluojantį gimdymą
• Procedūra ir aspektai
• Nauja socialinės infrastruktūros era Šiauliuose