Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmingo laukimo. Vežimėlis jau nupirktas, lovelė parengta… Tu svajoji kuo greičiau priglausti savo kūdikį. Tačiau kartais šis laukimas užsitęsia, ir 40-oji nėštumo savaitė praeina, o vaikutis vis dar neskuba ateiti į pasaulį. Tokie atvejai, kai kūdikis "neskuba" gimti, nėra reti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jie sudaro beveik 10 procentų visų nėštumų. Šis ilgas gimdymo laukimas kartais virsta nusivylimu ir nerimu. Dar labiau trikdo tokie klausimai kaip „Ar dar nepagimdei? Nejaugi nėštumas niekada nepasibaigs?“. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių vaisius gali neskubėti gimti, galimas rizikas ir tai, kaip užtikrinti saugų gimdymą.

Svarbu suprasti, kad ne visi naujagimiai, išnešioti daugiau nei 40 savaičių, yra pernešioti, tikina medikai. Kai kuriais atvejais - tai tiesiog neteisingo paskaičiavimo rezultatas. Iš tiesų uždelstas nėštumas yra toks, kai kūdikis gimsta perbrendęs. Jei nėštumas užsitęsė ilgiau nei 42 savaites - galima teigti, kad vaikas yra pernešiotas. Paprastai tokie kūdikiai atrodo sulysę, jų oda susiraukšlėjusi, pleiskanota, be riebalinio sluoksnio, paprastai dengiančio išnešioto kūdikio odelę. Tokie kūdikiai turi ilgesnius nagučius ir plaukus, jų akys būna atmerktos ir jie aktyvesni nei išnešioti kūdikiai.

Kada kūdikis laikomas išnešiotu?

Išnešioti kūdikiai gimsta 37-42 savaitę, todėl tavo vaikas gali gimti bet kuriuo metu.

Priežastys, dėl kurių vaisius gali neskubėti gimti

Uždelsto nėštumo priežasčių gali būti labai daug, dažnai viena kitą provokuojančių. Iš tiesų priežasčių gali būti labai daug, todėl jas nustatyti yra labai sunku: kiekvienas atvejis individualus. Nors diagnostikos tyrimų metodikos sparčiai tobulėja, nemaža dalis (1/10) nėštumų, deja, vis dar yra uždelsti. Štai keletas galimų priežasčių:

• Neteisingai apskaičiuotas gimdymo terminas: Norint apskaičiuoti gimdymo terminą, pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Bet negalima pamiršti, kad mėnesinių ciklas ne visų moterų būna vienodas ir ne visos pastojo 14 ciklo dieną, kaip yra skaičiuojama. Ankstyvojoje nėštumo fazėje moterys ne visada iš karto pastebi jo požymius arba vis atideda vizitą pas gydytoją. Patikslinti nėštumo laiką gali ultragarsinis tyrimas.
• Stresas ir baimės: Visi organizmo procesai (gimdymas - taip pat) gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama, turi įv. baimių.
• Nutukimas ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu: Daug ką lemia ir priaugtas nėščiosios svoris: jei jo priaugta per daug, tuomet gresia daug komplikacijų, pirmiausia gali sukilti kraujospūdis, prasidėti įvairiausi tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje, šioms moterims dažnai sumažėja vaisiaus vandenų.
• Ankstesnis užsitęsęs nėštumas: Ankstesnis užsitęsęs nėštumas taip pat gali rodyti, kad ir kitas gali būti toks pat.
• Genetinis veiksnys: Moksliškai įrodytas ir genetinis veiksnys: tos, kurios pačios buvo pernešiotos, gali taip pat uždelsti.
• Pirmas nėštumas: Pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą, trečią ir t. t. vaikelį.
• Kūno masės indeksas: Dažniau kūdikį pernešioja ir tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą.
• Senstanti placenta: Gimdos aplinka, buvusi ideali, pradeda prastėti. Senstantis kūdikio lizdelis nebegali teikti jam kaip anksčiau visų reikiamų medžiagų ir deguonies, o vaisiaus vandenų kiekis mažėja.

Galimos rizikos ir pasekmės

Pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Nė viena mama nenori, kad vaikas gimtų pažeistomis smegenimis, išnirusiais pečiais, pažeistu pečių nerviniu rezginiu, lūžusiu raktikauliu ir pan. Kalbame apie gyvybę, jos išsaugojimą, apie riziką uždusti gimdoje ir būtinybę laiku iš ten vaisių paskatinti iškeliauti, jei jau jis pats „pamiršo“. Be to, kūdikiui gali pritrūkti deguonies, taigi gali prasidėti dusimas.

Motinai taip pat gali kilti įvairių sunkumų: atsiranda silpnumas gimdymo metu, nukraujavimas. Padidėja Cezario pjūvio operacijos rizika. Pernešiotų vaikų oda nėra elastinga. Tai sietina su sutrikusia kūdikio mityba jam esant dar įsčiose. Oda negauna pakankamai deguonies, maistinių medžiagų, taigi ji gali būti raukšlėta arba net - žalios spalvos. Stipriai uždelstas nėštumas gali turėti įtakos vaiko vidaus organams, smegenims, centrinei nervų sistemai.

Intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR)

Intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR) yra reikšminga medicininė būklė, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu. Tai reiškia situaciją, kai vaisius neužauga iki laukiamo svorio ir dydžio, o tai gali sukelti įvairių komplikacijų tiek kūdikiui, tiek motinai. IUGR supratimas yra labai svarbus tiek būsimiems tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams, nes ankstyva diagnozė ir gydymas gali žymiai pagerinti paveiktų kūdikių rezultatus. Intrauterininis augimo sulėtėjimas (IUGR) apibrėžiamas kaip būklė, kai vaisius negali pasiekti genetiškai nustatyto augimo potencialo. Ši būklė paprastai diagnozuojama, kai vaisiaus svoris yra mažesnis už 10-ąjį procentilį, atitinkantį jo gestacinį amžių. IUGR galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: simetrinį ir asimetrinį. Prie IUGR gali prisidėti keli infekciniai sukėlėjai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos IUGR. Kai kurios paveldimos būklės gali predisponuoti vaisių augimo apribojimams. Motinos gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Nėštumo metu IUGR ne visada gali sukelti akivaizdžių simptomų. Ultragarsas: Pagrindinis vaisiaus augimo ir vystymosi vertinimo įrankis. IUGR valdymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir būklės sunkumo. Kūdikių, kuriems diagnozuotas IUGR, prognozė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant augimo sulėtėjimo sunkumą, pagrindinę priežastį ir diagnozės bei intervencijos laiką. Intrauterinį gimdymo trūkumą (IUGR) gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant motinos sveikatos problemas, infekcijas, prastą mitybą ir aplinkos poveikį. Dažni simptomai yra sulėtėjęs vaisiaus judėjimas, mažas vaisiaus dugno aukštis ir nenormalūs ultragarso duomenys. Gydymas gali apimti reguliarų stebėjimą, vaistus ir, kai kuriais atvejais, ankstyvą gimdymą, jei vaisiui gresia pavojus. Ilgalaikė perspektyva priklauso nuo IUGR sunkumo ir intervencijų veiksmingumo. Jei įtariate IUGR, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją įvertinimui. Intrauterinis augimo sulėtėjimas yra sudėtinga būklė, galinti turėti didelių pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Būsimiems tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams labai svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.

Ką daryti, jei artėja gimdymo terminas, o gimdymas neprasideda?

Svarbu yra nepulti į paniką, jei vaikelis neskuba pamatyti pasaulio 40-ąją nėštumo savaitę. Be to, pasitaiko atvejų, kai gimdymo terminas būna neteisingai nustatytas, o nėštumas - neteisingai įvertintas kaip uždelstas. Nuo 37 nėštumo savaitės nėščioji turi kas savaitę ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar jai ir kūdikiui viskas gerai. Kūdikio savijautą stebi gydytojas ir būsima mama, kuri išmokoma kasdien stebėti, kaip jos mažylis juda, skaičiuoti judesius. Ir jeigu vaikučio judesiai silpnėja, jis liaujasi judėjęs arba tiesiog kyla įtarimas, kad juda ne taip, kaip įpratsa, būtina tučtuojau kreiptis arba į ligoninę, arba į savo gydytoją.

Anot gydytojos ginekologės Ingridos Kravčenkienės, šiuolaikinė medicina gana pažengusi, kad galėtų užtikrinti ir gimdyvės, ir naujagimio sveikatos būklę bei gyvybę. Kaip tik dėl to rekomenduojama nuo 41 nėštumo savaitės pradėti galvoti, kaip natūraliai paskatinti gimdymo veiklą. Nuo tos akimirkos jau reikia pas gydytoją lankytis dažniau, pageidautina kas tris dienas, ir žiūrėti, kas gi darosi.“ Gydytojas tikrins, kaip jaučiasi vaisius, ar nėra kokių nors komplikacijų, jeigu viskas gerai, paisoma nėščiosios norų. Moderni, šiuolaikinė medicina sako, kad ilgiau nei 42 savaites nereikėtų laukti. Kitaip tariant, tarp 41 ir 42 savaitės reikia kažką daryti. Paprastai tokiu metu padeda gemalinių plėvių atsluoksniavimas - tai mechaninis veiksmas, kai gydytojas pirštu atsluoksniuoja plėves ir taip gimdymas paskatinamas natūraliai. Kada jo reikia ir jau pavojinga laukti, kol prasidės natūralus gimdymo procesas, lemia daug veiksnių.

Gimdymo skatinimas

Jei nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs ir sveiki”, - sako I. Kravčenkienė ir pabrėžia, kad “gimdymo skatinimas ne šiaip sau sugalvotas gydytojų, kurie „taip ir taikosi padaryti žalos“. Juk pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis bei rizikomis ir vaikeliui, ir mamai. Gydytojas gali nuspręs leisti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį. Jokia saviveikla neleistina, nes klausydamos, ką sakė „viena bobutė”, rizikuotumėte kūdikio, o galbūt ir savo gyvybe. Pasitikėkite gydytoju.

Kaip pasiruošti nėštumui ir gimdymui?

Nors daugeliui moterų nėštumas būna netikėta staigmena, vis dažniau tai - planuojamas ir labai laukiamas laikotarpis. Štai keletas patarimų, kaip pasiruošti nėštumui:

• Pasikonsultuokite su ginekologu.
• Apsilankykite pas odontologą.
• Atsisakykite žalingų įpročių: Jei iki šiol rūkėte, meskite - tai rekomenduojama padaryti likus mažiausiai trims mėnesiams iki nėštumo.
• Pasirūpinkite sveikesne ir visaverte mityba: Būsimoms mamoms rekomenduojamas šviežiai paruoštas maistas, turintis mažai riebalų, daug skaidulų. Taip pat reikėtų valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių. Jūsų racione turėtų netrūkti organizmui būtiniausių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Beje, du vitaminai ypatingai siejami su nėštumu, taip pat kūdikio planavimu ir periodu po gimdymo - tai vitaminai D ir B9 (pastarasis plačiau žinomas kaip folio rūgštis).
• Vartokite maisto papildus: Foliatai (arba sintetinė, gerai organizmo pasisavinama jų forma - folio rūgštis) ir vitaminas D atlieka svarbią funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda augti motinos audiniams nėštumo metu. Mažas jų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti taip pat viso nėštumo ir žindymo metu. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D yra svarbus choriono (vaisiaus gemalo dangalo) kraujagyslių formavimosi procesui, kontroliuoja įvairių placentos hormonų sekreciją, padeda formuotis kūdikio dantims ir kaulams. Nustatyta, kad mažas vitamino D kiekis organizme yra vienas nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo nesėkmės veiksnių. Su vitamino D stygiumi siejama daug nėštumo komplikacijų: persileidimas I ir II trimestrus, placentos nepakankamumas, preeklampsija. Tačiau jei dangus apniukęs, taip pat šaltuoju metų sezonu, to nepakanka. Beje, net ir esant saulėtam orui dažnai klystama atsisakant papildų su šiuo vitaminu - kremai, saugantys mūsų odą nuo kenksmingų saulės spindulių, taip pat stabdo ir vitamino D gamybą organizme.
• Stebėkite savo savijautą: Pirmiausia, atkreipk dėmesį į bendrą savijautą. Ar nėra kokių nors edemų, nesikaupia skysčiai organizme? Jei pastebėsi kokių nors nukrypimų nuo normos, pasikonsultuok su savo gydytoju, gal jau reiks vykti į gimdymo namus.
• Kalbėkitės su savo kūdikiu: Svarbiausia, nepamiršk kalnėtis su savo kūdikiu, nors dar nematėte vienas kito, bendravimas jums abiems labai naudingas. Jis tave girdi ir supranta, jaučia kiekvieną Tavo judesį, nuotaiką, jaučia Tavo širdies plakimą, balso vibraciją. Pašauk jį, kviesk jį pas save, bet neskubink.

Gimdymo namuose: ar tai saugu?

Praėjusią savaitę tragiškai pasibaigęs gimdymas namuose parodė, kiek daug gali nulemti gimdyvės emocijomis paremti sprendimai, kurie trukdo racionaliai įvertinti grėsmę tiek pačiai mamai, tiek vaikui. Gimdyme dalyvavusiai akušerei-pribuvėjai gali grėsti atsakomybė už veiklą neturint licencijos. Ji atsako tiek už nelegalią veiklą, tiek už nedeklaruotas pajamas.

Lietuvos dūlų asociacijos pirmininkė įsitikinusi, kad ne muzikos ir ne atnaujintos palatos nori gimdyvės. „Aš negimdžiau namuose. Dabar manau, kad gimdyčiau. Dėl to, kad ligoninės teikia labai specifinę pagalbą. Vienos moterys žino, kad gimdymas yra socialinis įvykis, šeimyninis įvykis, ne medicininis. Yra žmonių, kurie nori gimdyti ir gimti namuose, ir yra žmonių, kurie nori mirti namuose, ne ligoninėse. Tai yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, pasaulėžiūra, vertybės. Kitos jaučiasi nesaugios, jos pačios dažniausiai yra turėjusios kokios nors asmeninės patirties ar gimdydamos, ar kitaip susidūrusios su medikais ar autoritetais. Gimdymas namuose yra saugesnis, nes yra mažiau nereikalingų intervencijų, kurios pačios sukelia komplikaciją, su kuo susiduriama gimdymo namuose. Tai vadinama per dideliu gimdymo medikalizavimu, intervencijų kaskadomis. Arba nuolatinis vertimas moters gulėti tam, kad būtų tiksliai užrašomi naujagimio tonai. Reiškia, kad gimdymas stoja, kad sąrėmiai stoja. Yra žiūrima į bendrai parašytą schemą, kaip turėtų vykti gimdymas. Kaip žinome, nei žmogus auga pagal schemas, nei jis gimdo pagal schemas ir kiekvienas gimdymas yra individualus. Kai jį bando suvesti į vieną schemą, tada kyla bėdos, moterys yra skatinamos (naudojami gimdymą skatinantys medikamentai - LRT. lt), nors nei jų vaikui, nei joms to nereikia ir tai yra pavojinga.

Akušerių sąjungos prezidentė tikina, kad laikai, kai močiutės, dirbusios rugių laukuose, ten ir gimdydavo - baigėsi. „Pokyčiai susiję su tarša, maistu, hormonų, gaunamų su maistu, kiekiu, gyvenimo būdu. Moterys keičiasi, dirba sėdimą darbą, todėl daugiau dirba tik viršutine kūno dalimi, o apatinė kūno dalis, dalyvaujanti gimdyme, atrofuojasi tam tikra prasme. Tačiau gimdymo takai liko tie patys, o naujagimiai gimsta didesni.

tags: #jei #gimdymas #veluoja

• Atkurti kūno formas po gimdymo
• Nėštumo kelionė
• Informacija apie vaiko išvykimą į užsienio valstybes
• Gyvūnų veisimosi strategijos
• Daugiau informacijos apie išmokas dvynukams