Nesijaudinkite, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.

Prastas vaiko apetitas paprastai gąsdina tėvus. Priežastys gali būti įvairios. Įvairiais vaiko raidos laikotarpiais net paties sveikiausio vaiko noras valgyti gali svyruoti. Apetitas sumažėja ne tik susirgus, bet ir persitempus, pervargus arba patyrus stresą, per mažai būnant gryname ore. Taip pat pasikeitus įprastam mitybos režimui arba vaiko racioną papildžius naujais produktais.

Gydytoja dietologė B. Jarašūnė nurodo, kad viena dažniausių vaikų „nevalgumo“ priežasčių yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.

Užkandžių svarba ir taisyklės

Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo, t.y. nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto.

B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug.

Giedrė Veličkienė nurodo, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“.

Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti.

Kaip paskatinti vaiką valgyti?

Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs.

Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus.

B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako. Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą.

Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai. Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintume valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų.

Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime.

Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.

Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.

Valgymo aplinka ir indai

Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių.

Palankias sąlygas geram apetitui sudarysite ramia valgymo aplinka. Sodinkite vaiką už gražiai serviruoto stalo. Nupirkite mažyliui patrauklių lėkštučių ir puodelių, papuoštų spalvotais piešiniais. Žaismingi indai sudomins mažylį ir padės sutelkti dėmesį į valgymą. Spalvingi, ryškūs indai valgymą pavers įdomiu žaidimu. Vaikui patogu valgyti iš neslidžios dangos pagrindą turinčių indų - mažylis nenumes lėkštutės ant grindų. Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.

Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės.

Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas.

Žinomas vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys pataria: Ar esate pastebėję, kad namie jūsų vaikas nevalgo kokių nors daržovių, bet pas senelius ar savo tetą jas ne tik noriai valgo, bet dar ir pats paprašo: „Noriu tarkuotų morkų, kurios pas tave tokios skanios!“. Patikėkite, jūs ne vieninteliai tėvai, kuriems įsiūlyti daržovių ar vaisių namuose niekaip nepavyksta, tačiau kitoje vietoje vaikas jas valgo pasigardžiuodamas. Kodėl taip yra? Tokia vaiko reakcija yra natūrali, nes namuose tėvai dažniausiai akcentuoja, kad valgyti daržoves ir vaisius yra sveika. O svečiuose vaikui pateikiama ne daržovė, o emocija. Jei sugebėsite vaikui pasiūlydami daržoves suteikti ir teigiamas emocijas, daržoves mažylis krims su daug didesniu noru. Būtent seneliai dažnai ir moka suteikti tas teigiamas emocijas savo anūkams. Jie turi daugiau gyvenimiškos patirties, o neretai ir laiko, kurio dirbantys tėvai paprastai negali skirti savo atžaloms.

Prisiminkite save vaikystėje. Žaidimai buvo vienas svarbiausių ir įdomiausių dalykų. Jūsų mažamečiai taip pat dievina žaidimus. Kartu žaisdami su savo vaiku jūs galite jį mokyti, suteikti jam žinių ir net įtikinti, kad paprastas salotos lapas yra jam ypač reikalingas, jeigu jis nori tapti tokiu stipriu kaip Betmenas ar tokia gražia ir geraširde kaip Snieguolė. Kuo dažniau gretinkite skirtingų daržovių valgymą su jūsų mažylio mėgstamais filmukų, pasakų ar knygų personažais. Tai gali būti ir gyvūnai, ir žmonės. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas žavisi taikliais šauliais, galite jam sakyti, kad norint taip taikliai šaudyti reikia valgyti daug ir įvairių daržovių, nes jos padeda akims. Jeigu jūsų duktė nori turėti tokius nuostabius plaukus, kokius turi ir jos mylima princesė, galite savo atžalą patikinti, kad tai neįmanoma nesuvalgius raudono pomidoro. Būtina atminti, kad vaikui svarbiausia vaiko gyvenime yra bendravimas su tėvais, seneliais, auklėtojais. Žaisdami ir nuolatos aiškindami sveikos mitybos elementus namuose, darželyje ir artimųjų aplinkoje, ilgainiui vaikui galite suformuoti tokį požiūrį, kurį sunkiai paveiks net ir gausi išorinė reklama.

Dar vienas svarbus dalykas - mūsų pačių pavyzdys. Vaikui svarbu matyti, kad ir suaugusieji valgo daug daržovių. Stebėdami ir analizuodami savo aplinką vaikai mokosi sveikos gyvensenos įgūdžių. Tėvų pareiga padėti vaikams suprasti, kad sveikas žmogus visada gerai jaučiasi, turi daug energijos. „Kam jos reikia?“, - klausia jūsų mažylis. Aiškinami pasitelkite į pagalbą svarbias kūno dalis. Rodydami į jas paaiškinkite vaikui, kad jis turi širdį, plaučius ir smegenis, kurie yra pagrindiniai kiekvieno žmogaus varikliai. O tam, kad jie veiktų veiksmingai ir be trikdžių, reikia daug vitaminų ir daržovių. Savo vaikui galite paaiškinti, kad energijos reikia jo smegenims, kurios viską kontroliuoja. Jos nurodo ką mes turime daryti, jos liepia plaučiams kvėpuoti, o širdį verčia plakti. Energijos reikia ir tam, kad smegenys galėtų galvoti, o kojos padėtų bėgti, kai nori aplenkti savo draugą varžybose. Dar vienas pavyzdys, kurį galite pateikti savo atžaloms - energijos reikia plaučiams, kad šie būtų galingi. Jie yra mūsų organizmo gryno oro „gamykla“. Plaučiai įkvepia orą, iš jo paima deguonį ir išleidžia panaudotą orą. Deguonies dėka puikiai gali dirbti smegenys. Be deguonies mes tiesiog negalėtume gyventi.

Pabrėžkite savo vaikams, kad norėdami būti sveiki, protingi ir laimingi, jei turi laikytis trijų pagrindinių taisyklių: valgyti sveiką maistą ir ilsėtis. Paaiškinkite vaikui, kad dienos režimas yra svarbus jų savijautai, širdelei, plaučiams ir smegenims. Dažniau drauge su vaiku išeikite pasivaikščioti ar pabėgioti. Leiskite vaikui pačiam suprasti, kad jis gali būti sveikas, jeigu tuo rūpinsis pats ir laikysis šių svarbių trijų taisyklių. Paprašykite vaiko nupiešti save darant tai, kas jam padeda būti sveikam. Pasikalbėkite apie tai.

Apetitą žadina šviežių kopūstų sultys. 1-2 metų mažyliui galima jų duoti vieną arbatinį šaukštelį per dieną, didesnis vaikas gali gerti po ketvirtadalį stiklinės per dieną 2-4 savaites. Apetitą gerai skatina sūroki ir rūgštūs produktai: švelnus sūris, silkė, ikrai, parūgštinti nepieniški patiekalai. Pavyzdžiui, ryžių sriubą galima parūgštinti 1-2 šaukšteliais pomidorų sulčių. Net 5-6 mėnesių vaikams galima į daržovių tyrę įpilti 2-3 arbatinius šaukštelius konservuotų arba šviežių pomidorų sulčių. Pusantrų metų vaikui antrąjį patiekalą galima pagardinti puse rūgštaus pomidoro arba trečdaliu nulupto rauginto agurko.

Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).

Jeigu sveikas vaikas griežtai atsisako valgyti, neverskite jo ir nuolat neįkalbinėkite. „Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Britanijoje yra padarytas vienas puikus tyrimas, kuriame tirta, kiek 1-3 metų vaikai turėtų gauti maisto pagal poreikį ir kiek tėvai jiems duoda. Paaiškėjo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus“, - nurodė B. Jarašūnė. Gydytoja dietologė sako, kad tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba. „Kitas vertus kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojimas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.“

Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka maisto tekstūra - pavyzdžiui, jis gali noriai graužti obuolį, bet bjaurėtis obuolių tyrele. Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūtinai reiškia, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais. Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru. Žinoma, tai gali būti ir išrankumo požymis, bet gali būti ir taip, kad į lėkštę maisto pridėta per daug, ir toks kiekis vaiką išgąsdino. Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams - sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau. Taigi, atsipalaiduokite ir neimkite vaiko maisto užgaidų į galvą.

Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt. Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto.

Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, kodėl gi nenupiešus smagaus paveikslo lėkštėje daržovių tyre? Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti - sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į koteltus. Čia mes suprantame, kad dauguma mažųjų - tikri detektyvai, ir jie pastebi net mažiausius pokyčius, bet pabandyti verta. Tik čia reikia atsiminti, kad jei tokius kotletus vaikas suvalgo - pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Todėl tai ir vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu). Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio. Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad visi turėtų valgyti prie vieno stalo ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. T.y., jis valgo savo maistą, bet mato, kaip tėtis, mama, brolis, sesuo ar močiutė skanauja naują, gražiai patiektą patiekalą ir rodo, kad jis labai skanus. Vėliau galima pasiūlyti ir jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų. Pateikite jį skirtingomis formomis - keptą, trintą, tarkuotą. Taip pat, kaip ir visur kitur, čia gali praversti atsižvelgimas į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius - pabandykime kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes - pabandykime tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį. Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis. Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę. Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti - vaikui reikia laiko.

Taip pat moteris nurodė, kad, norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo. Dar vienas dalykas, dėl ko vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Kalbant „mamiškai“, ne moksliškai, tai parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pa gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą - mano vaikas, pavyzdžiui, jį geria.

Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo.

Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka maisto tekstūra - pavyzdžiui, jis gali noriai graužti obuolį, bet bjaurėtis obuolių tyrele. Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūtinai reiškia, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais. Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru.

Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos.

Tad tėvams pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar tikrai jų vaikas valgo mažiau, nei reikėtų, o tada jau galima griebtis aibės gudrybių, kurias pateikia specialistės. Ar jūsų vaikas yra tų, kurie valgo tik tam tikrą maistą, atsisako ragauti naujų patiekalų, o gal apskritai „nevalgo“? Problema pasirodys žymiai mažesnė, jei suprasite tikruosius vaiko maisto poreikius ir įlįsite į vaiko kailį. Nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą - šio amžiaus mažyliai nėra visiškai nenuoseklūs. Jei jis yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai. Ar jums kilo noras paragauti austrių ar sušių, pamačius juos pirmą kartą? Daugumai vaikų naujovę reikia pasiūlyti bent 10 kartų, kol jie ryžtasi jos paragauti. Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto (patiekalo). Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.

Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.

Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).

Vaikui patogu valgyti iš neslidžios dangos pagrindą turinčių indų - mažylis nenumes lėkštutės ant grindų. Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.

Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti.

Kiekvieno maitinimo metu reikia siūlyti vaikui karštą patiekalą, nes šalti patiekalai ir sumuštiniai sutrikdo virškinimą. Dienos maistas turi būti kuo įvairesnis. Nedėkite ant stalo iškart dviejų patiekalų, nes vaikas gali atsisakyti, pavyzdžiui, sriubos vien todėl, kad antrojo patiekalo išvaizda ir kvapas jam patrauklesnis. Valgio metu nesiūlykite vaikui žaislų, nesekite jam pasakų ir neblaškykite pokalbiais. Nukreipus dėmesį nuo valgio stabdomas virškinimo sulčių išsiskyrimas ir mažėja apetitas. Nekalbėkite apie tai, kad vaikas prastai valgo, - visą vaiko dėmesį nukreipkite į maistą.

Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.

Jei paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.

Pagirkite mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…

Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.

Todėl jiems pirmiausia siūlo parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip jiems atrodo.

Jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. „Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką“.

Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Ką daryti? Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Aptarkime, kaip saugiai padėti mažajam žmogučiui išmokti skanauti naujus produktus. Tiesa ta, kad išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti pačias įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios. Jei pavyktų nustatyti būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, būtų lengviau rasti būtent jam tinkamiausią sprendimą. Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir… odontologu. Taip, Jūs perskaitėte teisingai. Mes savo centro praktikoje turėjome atvejų, kai išsiaiškinome, kad vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti, nes dantukai sugedę. Todėl prieš imdamiesi mitybos raciono plėtimo visuomet prašome tėvų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra svarbių išorinių medicininių priežasčių vaiko nevalgymui. Maisto kultūra ir valgymo rutina - vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Kodėl? Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama. Bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai. Ką aš turiu omenyje. Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alki, nes tokiu metu jis visada valgo. Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito - didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.

Nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą - šio amžiaus mažyliai nėra visiškai nenuoseklūs. Jei jis yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai. Ar jums kilo noras paragauti austrių ar sušių, pamačius juos pirmą kartą? Daugumai vaikų naujovę reikia pasiūlyti bent 10 kartų, kol jie ryžtasi jos paragauti. Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto (patiekalo). Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.

Augant vaikams pasitaiko daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo. Nemėgsta. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno ir ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti. Gal iš tiesų nėra išalkęs? Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normali. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus. Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys... Norėdami paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažasis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims. Rodykite pavyzdį. Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis. Naudokite jiems skirtus indus. Žaismingi vaikiški indai ar indai kūdikiams gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodios lėkštės. Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai. Tame tarpe ir maistas. Kepate blynus pietums? Šaunu - pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas. Papasakokite netikėtą istoriją. Pietums trinta sriuba su špinatais, kurios, nujauciate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją? Gaminkite kartu. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Žinoma, toli gražu neduokite mažam vaikui aštrių ar kitokių įrankių, kuriais jie gali užsigauti. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lyg tai būtų restoranas.

tags: #ka #daryti #kai #vaikas #nevalgo

• Kada prasideda gyvybė?
• Visapusiškas vaiko ugdymas priešmokyklinėje įstaigoje
• Kokybiški čiužiniai mažyliui
• Apie „Vaivorykštės“ vandens malonumus
• Patarimai, kaip išmokyti vaiką pūsti nosį