Motinos kilmė ir garbinimas
Motinos kilmė ir garbinimas
Motina yra ta, kurios gimė visa gyvybė ir pas kurią sugrįšime po mirties. Moteriškoji energija puoselėja: ji gydo, guodžia ir motyvuoja. Tai yra aukščiausioji dievybė Indijoje, jos terakotinių figūrėlių rasta įvairiose Indijos vietose. Tai, kad jos pagamintos iš molio, rodo deivės ryšį su žeme. Tūkstantmečiais trukusio garbinimo metu sukurta gausybė mitų. Moteriškąją galia vadina Maha-mata, pažodžiui - „Motina Žemė“. Ji yra ir Viradžos - visuotinės, dievų Motinos - personifikacija, ir Ambhrini, pagimdytosios pirmapradžio vandenyno. Tantristinėse pakraipose ji laikoma Didžiosios deivės (Mahadevi) atskiromis formomis.
Motinos deivės sutinkamos seniausiuose Egipto atvaizduose. Ji buvo vaizduojama kaip karvė, moteris ir dangaus laikytoja, prižiūrinti saulėtekį ir saulėlydį. Tarp liūtų esantis Akheto simbolis simbolizuoja horizontą, kur teka ar leidžiasi Saulė. Jo dešifravimu užsiėmė virš 6 metų ir laiko, kad dešifruota 90% teksto. O štai 1947 m. Festo disko iš Kretos kelių svarbiausių žodžių reikšmę ir bendrą teksto prasmę. Jis dešifruotas kaip malda „motinai“, o jei konkrečiau, vaisingumo deivei. Dažniausias žodis tekste yra „motina“ - ir tikima, kad to meto (apie 1700 m.) visuomenė turėjo Motinos deivės kultą.
Paleolito laikais gausu „Veneros“ figūrų visoje Europoje ir Azijoje. Šios figūros turi bendrus bruožus: veidą be bruožų, padidintus klubus, krūtis ir pilvą. Jos rastos keliose šventvietėse (Delfai, Dodona, Egipto Tėbai). Šie akmenys perteikia simboliką, kurios jau nežinome. Graikijos ir Egipto mitologijos turėjo sąlyčių. Manyta, kad Delfai žymi pasaulio centrą. Omfalų buvo ir kituose Viduržemio jūros regionuose.
Seniausiuose Egipto atvaizduose Motinos deivė vaizduota kaip karvė, moteris ir dangaus laikytoja, prižiūrinti saulėtekį ir saulėlydį. Tarp liūtų esantis Akheto simbolis simbolizuoja horizontą, kur teka ar leidžiasi Saulė.
Gaja buvo graikų deivė, Žemės personifikacija. Persefonę, o jų vaisingumo dievybės yra Dasavidyas.
Indijoje Deivė Motina yra aukščiausia dievybė. Jos terakotinių figūrėlių rasta įvairiose Indijos vietose. Tai, kad jos pagamintos iš molio, rodo deivės ryšį su žeme. Tūkstančiais metų trukusio garbinimo metu sukurta gausybė mitų.
Pakistano Sindo provincijoje, nepaisant sindų ir sikhų išėjimo iš ten, sutinkama debesų valdytoja Bixia Yuannjun. Usnisavidžaya yra aukščiausios pergalės, ilgaamžiškumo deivė. Ji yra ir „sutrų“ personifikacija.
Festo disko iš Kretos tyrinėjimai rodo buvus Motinos deivės kultą neolito laikais (apie 7500 m. pr. Kr.).
Motinos diena yra šventė, skirta pagerbti motinas. Kaip oficiali šventė įsteigta JAV metodistų bažnyčios narės iš Vakarų Virdžinijos Anos Džervis (Anna Jarvis). Šią šventę ji pradėjo švęsti kaip savo mirusios motinos atminimo dieną, o vėliau kreipėsi į JAV valdžią, kad būtų paskelbta kasmetinė šventė, skirta motinų atminimui. 1910 m. Motinos diena tapo oficiali šventė Vakarų Virdžinijoje, o 1914 m. antras gegužės sekmadienis paskelbtas Motinos diena visose Jungtinėse Valstijose. Kitose šalyse Motinos dienos data įvairuoja - vienur ji susieta su Šv. Motinos dienos sumanytoja yra Ona M. Jarvis, amerikietė, kurios motina mirė antrą gegužės mėnesio sekmadienį 1905 metais. Pirmą kartą toji šventė buvo atšvęsta Crofton, W. V., miestelyje, iš kur buvo kilusi Ona Jarvis. Po to, 1908 m., Jarvis išsirūpino, kad būtų paskirta speciali diena pagerbti visoms motinoms Filadelfijos mieste. Ši šventė žmonėms labai patiko, pagavo jų širdis, todėl tuoj pradėjo plaukti laiškai atitinkamiems valdžios atstovams, kad ji būtų oficialiai įvesta visoje Amerikoje. 1913 m. Pensilvanijos valstybė paskelbė Motinos dienos šventę, o 1914 m. senatas ir kongresas priėmė rezoliuciją, kad Motinos diena būtų švenčiama visoje Amerikoje gegužės mėnesio antrąjį sekmadienį.
Įvedant Lietuvoje Motinos dieną, didelės įtakos turėjo Katalikų Bažnyčia ir Dievo Motinos - Marijos garbinimo tradicijos. Pirmoji Motinos diena buvo švenčiama Tarpukario Lietuvoje - 1928 m. gegužės 6 d. Jai buvo skiriamas pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis. Motinos dienos Lietuvoje iniciatorė buvo Lietuvių katalikių moterų draugijos pirmininkė Magdalena Galdikienė. Pirmas motinos dienos reikalu nutarimas buvo 1927 m. Draugijos konferencijoje. Bet ne, tada nutarėme suruošti motinos savaitę 1928 metais. Pirmoji Motinos diena Lietuvoje buvo švenčiama 1928 metų gegužės 6 dieną. Kodėl pasirinktas gegužės mėnuo? M. Galdikienė motyvavo: „Tas mėnuo paskirtas Dievo Motinos garbei, todėl jis labai tinka ir žmogaus motinai, kuri čia, žemėje, yra lyg Marija savo vaikeliams.“
Pirmoji Lietuvoje Motinos dienos šventė 1928 metų gegužės 6 dieną visuomenėje buvo sutikta abejingai. Didžiuosiuose miestuose organizuotas Motinos dienos iškilmes aplinkiniai stebėjo įtariai, provincijoje - šnairom dėbčiojo į naujos šventės atsiradimą. Net vietos inteligentai, mielai perimdavę miestiečių naujoves, jos šalinosi. Katalikių moterų draugijos narės nenuleido rankų. Kitąmet iš peties ėmėsi organizacinio darbo. Jų pastangomis 1929 metais kovo 24 dieną sušauktas visų Lietuvos organizacijų, draugijų ir spaudos atstovų pasitarimas Kaune. Buvo aptariama, jog norint išpopuliarinti šią šventę - reikia visų geranoriškumo ir pastangų. Nutarta Motinos dieną Lietuvoje švęsti kasmet pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį. Buvo išplatintas ir kreipimasis į „Visą Lietuvos visuomenę: gerb. dvasiškiją, organizacijas, mokyklas, šeimas, pavienius asmenis, žodžiu tariant, visus, visus kviečiame paminėti Motinos Dieną kuo iškilmingiausiai ir kuo įspūdingiausiai. Lietuvei motinai, per ištisus šimtmečius saugojusiai dorovingumo, tautiškumo ugnelę, kad jos neužgesintų žvarbūs įvairių krypčių vėjai, tai motinai, kuri išugdė tautai dvasios galiūnus-didvyrius, narsius kovotojus ir laimėtojus, kuri ateity ugdys ištvermingą, viskam atsparią galingą naująją kartą, Motinos Dieną turi skambėti pagarbos, padėkos ir meilės garsai.“
Buvo suformuotos Motinos dienos šventės gairės, kuriomis vadovautasi visų tarpukario laikotarpiu: aukojamos Mišios, pamokslai skiriami pagerbti motinas, turi vykti paskaitos, minėjimai, mokyklose rengiamos programos, nepasiturinčioms motinoms organizuojamos lėšų rinkliavos, teikiama parama, vaikai turi lankyti motinas arba jų kapus, radijas transliuoja tam parengtas programas, teatre pagal galimybes rodomi tinkantys šiai dienai spektakliai. Spaudos atstovų paprašyta skirti deramą dėmesį šventei.
Tad švęsdami Motinos dieną, mes prisimename tris savo motinas: Motiną - Mariją, Motiną - Gimdytoją ir Motiną - Tėvynę. Šios trys motinos turi daug panašumo, daug tokių ypatybių, kurios sujaudina žmogaus širdį. Motinos prisiminimas ne vieną, einantį klaidingu keliu, patraukė prie gėrio. Motinos įtaka kiekvieno žmogaus gyvenime yra labai didelė. Iš savo motinos mes esame gavę gyvybę, o dangiškoji Motina pasauliui yra davusi dvasinės gyvybės Šaltinį - Kristų. Dievo Motina stovėjo po kryžiumi, kai vyko pasaulio išganymo drama, ir mūsų motinos dažnai stovi po kančių kryžiumi, lydi savo vaikus gyvenimo keliais, kurie dažnai yra panašūs į Kalvarijos kalno kelią. Už savo vaiko gerovę motina nieko nesigaili, jai nėra per sunki bet kokia auka. Užtat su žydinčia gegužės mėnesio gamta sutinkame Motinos šventę ir nešame jai ne tik nuskintų darželio gėlių puokštę, bet jai aukojame ir gražiausias savo širdies gėles. Didžiausias motinos džiaugsmas yra jos vaikas. Tai yra brangiausias jos turtas, jos prigimties dalis. Sakoma, kad gražiausias žodis kiekvienos kalbos žodyne yra meilė. Bet meilė ir motina yra beveik tas pat. Motinos meilė yra pati kilniausia. Joje nėra nė lašelio egoizmo, ji yra skaidriausia, tyriausia, pasiaukojanti meilė. Joje slypi švelnumas, savęs užmiršimas, išsižadėjimas.
Motinos vaidmuo įvairiose kultūrose ir religijose
Moteriškoji energija puoselėja: ji gydo, guodžia ir motyvuoja. Ji yra ta, kurios gimė visa gyvybė ir pas kurią sugrįšime po mirties. Įvairiose skirtingų kultūrų dievybėse Motina užima svarbią vietą.
Indija
Deivė Motina yra aukščiausia dievybė Indijoje. Jos terakotinių figūrėlių rasta įvairiose Indijos vietose. Tai, kad jos pagamintos iš molio, rodo deivės ryšį su žeme. Tūkstančiais metų trukusio garbinimo metu sukurta gausybė mitų. Moteriškąją galia vadina Maha-mata, pažodžiui - „Motina Žemė“. Ji yra ir Viradžos - visuotinės, dievų Motinos - personifikacija, ir Ambhrini, pagimdytosios pirmapradžio vandenyno. Tantristinėse pakraipose ji laikoma Didžiosios deivės (Mahadevi) atskiromis formomis.
Senovės Egiptas
Motinos deivės sutinkamos seniausiuose Egipto atvaizduose. Ji buvo vaizduojama kaip karvė, moteris ir dangaus laikytoja, prižiūrinti saulėtekį ir saulėlydį. Tarp liūtų esantis Akheto simbolis simbolizuoja horizontą, kur teka ar leidžiasi Saulė.
Graikija
Gaja buvo graikų deivė, Žemės personifikacija. Persefonė, o jų vaisingumo dievybės yra Dasavidyas.
Kinija
Kinijoje, glaudžiai siejama su daosizmu, Motina deivė yra Bixia Yuannjun, debesų valdytoja. Ji taip pat yra aušros, gimdymo ir likimo deivė, žinanti kiekvieno kūdikio likimą. Ji išpopuliarėjo 2 a. pr.m.e., kai šiaurinė Kinija tapo geriau žinoma atidarius „Šilko kelią“. Ankstesniuose šaltiniuose minima kaip Mirusiųjų šalies valdovė, dangaus bausmių ir ligų (pirmiausia, maro) šeimininkė. Ji vaizduota su išsitaršiusiais plaukais, žmogaus kūnu, tačiau su leopardo uodega ir tigro nagais, apsupta mėlynų trikojų paukščių. Vėliau virto dangaus gražuole, gyvenančia Kunlunio kalnuose.
Budizmas
Budizme yra Usnisavidžaya - aukščiausios pergalės, ilgaamžiškumo deivė. Ji taip pat yra „sutrų“ personifikacija. Ji yra ir bodhisatva, vadinama „Didžiąja motina“. Nuo 1571 m. jos vardu vadintas asmeninis Dalai Lamos (Namgyalos) vienuolynas.
Motinos dienos kilmė ir tradicijos
Motinos diena yra šventė, skirta pagerbti motinas. Kaip oficiali šventė įsteigta JAV metodistų bažnyčios narės iš Vakarų Virdžinijos Anos Džervis (Anna Jarvis). Šią šventę ji pradėjo švęsti kaip savo mirusios motinos atminimo dieną, o vėliau kreipėsi į JAV valdžią, kad būtų paskelbta kasmetinė šventė, skirta motinų atminimui. 1910 m. Motinos diena tapo oficiali šventė Vakarų Virdžinijoje, o 1914 m. antras gegužės sekmadienis paskelbtas Motinos diena visose Jungtinėse Valstijose. Kitose šalyse Motinos dienos data įvairuoja - vienur ji susieta su Šv. Motinos dienos sumanytoja yra Ona M. Jarvis, amerikietė, kurios motina mirė antrą gegužės mėnesio sekmadienį 1905 metais.
Įvedant Lietuvoje Motinos dieną, didelės įtakos turėjo Katalikų Bažnyčia ir Dievo Motinos - Marijos garbinimo tradicijos. Pirmoji Motinos diena buvo švenčiama Tarpukario Lietuvoje - 1928 m. gegužės 6 d. Jai buvo skiriamas pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis. Motinos dienos Lietuvoje iniciatorė buvo Lietuvių katalikių moterų draugijos pirmininkė Magdalena Galdikienė. Pirmas motinos dienos reikalu nutarimas buvo 1927 m. Draugijos konferencijoje. Pirmąja Motinos diena Lietuvoje buvo švenčiama 1928 metų gegužės 6 dieną. M. Galdikienė motyvavo: „Tas mėnuo paskirtas Dievo Motinos garbei, todėl jis labai tinka ir žmogaus motinai, kuri čia, žemėje, yra lyg Marija savo vaikeliams.“
Pirmoji Lietuvoje Motinos dienos šventė 1928 metų gegužės 6 dieną visuomenėje buvo sutikta abejingai. Kitais metais, 1929-aisiais, buvo nutarta Motinos dieną Lietuvoje švęsti kasmet pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį. Buvo išplatintas ir kreipimasis į „Visą Lietuvos visuomenę: gerb. dvasiškiją, organizacijas, mokyklas, šeimas, pavienius asmenis, žodžiu tariant, visus, visus kviečiame paminėti Motinos Dieną kuo iškilmingiausiai ir kuo įspūdingiausiai.“
Buvo suformuotos Motinos dienos šventės gairės, kuriomis vadovautasi visų tarpukario laikotarpiu: aukojamos Mišios, pamokslai skiriami pagerbti motinas, turi vykti paskaitos, minėjimai, mokyklose rengiamos programos, nepasiturinčioms motinoms organizuojamos lėšų rinkliavos, teikiama parama, vaikai turi lankyti motinas arba jų kapus, radijas transliuoja tam parengtas programas, teatre pagal galimybes rodomi tinkantys šiai dienai spektakliai.
Švęsdami Motinos dieną, mes prisimename tris savo motinas: Motiną - Mariją, Motiną - Gimdytoją ir Motiną - Tėvynę. Šios trys motinos turi daug panašumo, daug tokių ypatybių, kurios sujaudina žmogaus širdį. Motinos prisiminimas ne vieną, einantį klaidingu keliu, patraukė prie gėrio. Motinos įtaka kiekvieno žmogaus gyvenime yra labai didelė.
Tarp lietuvės motinos ir mūsų Tėvynės yra tamprus ryšys. Motina prie ratelio yra mūsų tautos simbolis. Tik ji išsaugojo lietuvių kalbą, lietuviškus papročius ir Lietuvos meilę savo vaikuose. Jeigu mūsų tauta per šimtmečius svetimųjų valdoma ir žudoma išliko gyva, tai yra motinų nuopelnas, jos nepabūgo nei kazokų bizūnų, nei priešo kulkų, nei vergijos, nei kalėjimų. Jų širdyse buvo giliai įleidę šaknis religiniai ir tautiniai idealai, kuriuos perdavė savo vaikams.
Šiandien Lietuvoje likusi motina eina Birutės ir Gražinos keliais. Ji yra vienintelė mūsų viltis, siaučiant bolševikiškai propagandai ir stengiantis išplėšti brangiausią mūsų tautos turtą, jos ateities laidą - jaunimą. Motina šiandien saugoja vaikus nuo melo ir nuo klastos, skelbia jiems tiesą ir skiepija tikruosius idealus, nors dažnai už tai jai tenka baigti savo gyvenimo dienas Sibire ar kalėjimuose. Tūkstančiai jų mirė dėl to, kad savo sparnais stengėsi apsaugoti nuo gresiančių pavojų vaikus. Tebūna ir išeivijoje gyvenančios mūsų motinos lyg gyvos knygos, iš kurių vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, istorijos ir gražių papročių. Čia joms negresia nei kulkos, nei kalėjimas, bet jų uždavinys dėl to nėra lengvesnis. Mūsų tautos idealus slopinanti miego liga yra gal dar pavojingesnė už šaltus Sibiro kalėjimus.
Šventosios Motinos Marijos garbinimas
Marijos, Jėzaus Kristaus motinos, vaidmuo krikščioniškoje tradicijoje ir Bažnyčioje yra itin svarbus. Jos reikšmė įsišaknijusi tiek Šventajame Rašte, tiek krikščioniškoje teologijoje ir pamaldose.
Marijos vaidmuo Šventajame Rašte
Evangelijose Marija aprašoma kaip Jėzaus motina, gimusi Nazarete. Pagal Evangeliją pagal Luką, Marija buvo jauna mergelė, kuri buvo apdovanota Dievo malone ir pasirinkta tapti Jėzaus Kristaus motina (Lk 1,26-38). Evangelija pasakoja apie angelą Gabrielių, kuris praneša Marijai apie jos nėštumą ir būsimojo Mesijo gimimą. Marija priima savo misiją su dideliu nuolankumu ir pasitikėjimu Dievu, sakydama: „Aš esu Viešpaties tarnaitė; tegu man būna, kaip tu sakei“ (Lk 1,38).
KBK 494 kontekstas teigia: „Išgirdusi, kad ji pagimdys „Aukščiausiojo Sūnų“, nepažindama vyro, Šventosios Dvasios galybe, Marija „tikėjimo klusnumu“, būdama tikra, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“, atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Šv. Ireniejus sako, kad ji „paklusdama tapo ir savo, ir visos žmonių giminės išganymo priežastimi“. Todėl nemažai senųjų Bažnyčios tėvų [...] jam pritaria: „Ievos neklusnumo mazgą atmezgė Marijos klusnumas; ką mergelė Ieva surišo netikėdama, tai mergelė Marija atrišo tikėjimu“. Lygindami su Ieva, Mariją jie vadina „gyvųjų Motina“ ir dažnai tvirtina: „mirtis - per Ievą, gyvenimas - per Mariją“.
KBK 495 kontekstas priduria: „Evangelijose Marija vadinama „Jėzaus motina“ (Jn 2, 1; 19, 25), o dar prieš Sūnaus gimimą, Šventajai Dvasiai įkvėpus, [Elzbietos] ji buvo džiugiai pavadinta „mano Viešpaties motina“ (Lk 1, 43). Iš tiesų tas, kurį ji pradėjo iš Šventosios Dvasios kaip žmogus ir kuris iš tikrųjų tapo jos sūnumi pagal kūną, yra ne kas kitas, kaip amžinojo Tėvo Sūnus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo. Bažnyčia išpažįsta, kad Marija tikrai yra Dievo Motina (Theotokos).“
Teologinė reikšmė ir vaidmuo Bažnyčioje
Marija yra vadinama Dievo Motina (lot. Theotokos), nes ji pagimdė Jėzų, kuris yra Dievas ir žmogus. Ji yra pavyzdys krikščionims, kaip gyventi tikėjimo ir meilės Dievui keliu. Jai priskiriami titulai, kurie padeda suprasti jos savybes laukiant Mesijo.
KBK 499 kontekstas teigia: „Gilindama savo tikėjimą mergeliškąja Marijos motinyste, Bažnyčia ėmė išpažinti, kad Marija visuomet liko tikra Mergelė, net ir pagimdžiusi žmogumi tapusį Dievo Sūnų. Kristaus gimimas „ne sumažino, o pašventino jos mergeliškąjį nepaliestumą“. Bažnyčios liturgija pagerbia Mariją kaip Aeiparthenos, „visuomet Mergelę“. Kartais tam prieštaraujama, nes Evangelija mini Jėzaus brolius ir seseris. Bažnyčia visuomet suprato, kad tie tekstai nenurodo kitų Mergelės Marijos vaikų; iš tiesų Jokūbas ir Juozapas, Jėzaus „broliai“ (Mt 13, 55), yra sūnūs Marijos, Kristaus mokinės, kuri pabrėžtinai vadinama „kita Marija“ (Mt 28, 1). Pagal žinomą Senojo Testamento posakį, tai artimi Jėzaus giminaičiai.“
KBK 501 kontekstas: „Jėzus yra vienintelis Marijos Sūnus. Tačiau dvasinė Marijos motinystė apima visus žmones, kurių išganyti Jis yra atėjęs. „Ji pagimdė Sūnų, Dievo skirtą būti pirmgimiu iš daugelio brolių (plg. Rom 8, 29), tai yra tikinčiųjų, prie kurių gimimo ir auklėjimo ji prisideda motinos meile.“
KBK 507 kontekstas teigia: „Marija, būdama drauge ir Mergelė, ir Motina, yra tobulas Bažnyčios paveikslas. „Su tikėjimu priimdama Dievo žodį, Bažnyčia ir pati tampa motina, nes mokymu ir krikštu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui iš Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri nepalytėtai ir tyrai laikosi Sužadėtiniui duotosios priesaikos.“
Marijos garbinimui skirtos maldos ir pamaldos, tokios kaip „Ave Maria“ ir „Marijos rožančiaus malda“. Krikščionys kreipiasi į Mariją prašydami jos užtarimo ir pagalbos.
Šventės
Bažnyčia mini kelias svarbias Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventes:
- Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos šventė (sausio 1 d.)
- Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventė (gegužės 31 d.)
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė (rugpjūčio 15 d.)
- Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė (Šilinė; rugsėjo 8 d.)
- Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė (gruodžio 8 d.)
Šios šventės pabrėžia Marijos ypatingą vietą Dievo plane ir jos vaidmenį išganymo istorijoje.
