Mikalojus Kopernikas: gimimo vieta ir mokslinio palikimo kelias
Mikalojus Kopernikas: gimimo vieta ir mokslinio palikimo kelias
Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. - 1543 m. gegužės 24 d.) - tai ne tik astronomas, bet ir matematikas, ekonomistas, geografas bei dvasininkas, kurio darbai pakeitė pasaulio suvokimą. Jis gimė Torūnėje, Varmės vyskupystėje, istorinėje prūsų žemėje, ir būtent čia prasidėjo jo kelias, vėliau jį nuvedęs prie revoliucinių atradimų.
M. Kopernikas labiausiai žinomas dėl heliocentrinės Saulės sistemos teorijos paskelbimo, kuri sukėlė revoliuciją moksle ir filosofijoje. Ši teorija, teigianti, kad Saulė, o ne Žemė, yra Visatos centras, paneigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, pagal kurią Žemė buvo laikoma nejudančiu Visatos centru.
Nors Mikalojus Kopernikas gimė pirklio šeimoje, jo gyvenimo kelias buvo neatsiejamas nuo mokslo ir dvasinio pašaukimo. Torūnė, kurioje jis gimė, keletą metų prieš jo gimimą buvo prijungta prie Lenkijos, iki tol priklausydama Prūsijai ir vadinta Tornu. Etniškai Kopernikas buvo vokietis, tačiau pats greičiausiai laikė save lenku pagal teritorinę-politinę identifikaciją su Lenkija.
Kad suprastume M. Koperniko gimimo vietos reikšmę ir jo mokslinio palikimo plėtrą, svarbu pažvelgti į jo gyvenimo etapus ir vietas, kurias jis paliko.
Torūnė: gimtinė ir pirmoji pažintis su pasauliu
Mikalojus Kopernikas gimė gotikinėje Torūnėje, kurią šiandien galima vadinti viena svarbiausių vietų, susijusių su jo biografija. Vaikštinėjant po viduramžiais suformuotą, puikiai išsaugotą ir puoselėjamą Torunės senamiestį, įtrauktą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, galima pajusti to meto atmosferą.
Apžvalginės ekskursijos metu Torūnėje galima pamatyti pirmos kryžiuočių pilies griuvėsius dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Taip pat įspūdingos yra XIII a. pabaigoje pradėtos statyti šv. Jonų ir šv. Jokūbo katedros, saugančios tikrą meno šedevrų lobyną. Grožėtis galima senąja Torunės miesto rotuše su įspūdingu bokštu, kuri nuo viduramžių iki šiandien beveik nepakito.
Svarbiausia Torūnėje esanti vieta, susijusi su didžiuoju astronomu, yra namas, kuriame gimė žymiausias torūnietis - Mikalojus Kopernikas. Čia galima susipažinti su pirklių buitimi ir išsamiau sužinoti apie asmenybės, pakeitusios vakarietišką pasaulėvaizdį, biografiją ir darbus.
Krokuvos universitetas: jaunystės mokslai
1491 m. M. Kopernikas įstojo į Krokuvos universitetą, kuris yra seniausias universitetas Lenkijoje ir vienas seniausių Vidurio Europoje, įkurtas 1364 m. Šiame universitete jis domėjosi filosofija, teologija, matematika ir medicina. Būtent čia, studijuodamas teologiją ir filosofiją, manoma, kad Kopernikas susidomėjo astronomija ir pradėjo analizuoti Aristotelio-Ptolemajo sistemos prieštaravimus.
Italija: teisės, medicinos ir astronomijos studijos
Nuo 1496 iki 1503 m. M. Kopernikas studijavo teisę ir mediciną Italijos universitetuose, įskaitant Bolonijos ir Padujos universitetus. 1500 m. jis kartu su broliu keliavo į Romą ir skaitė keletą privačių paskaitų. Studijų metu jis savarankiškai gilinosi į astronomiją, o 1503 m. apsigynė daktaro laipsnį. Italijoje praleistas laikas sutapo su Didžiųjų geografijos atradimų epocha, kas, be abejo, turėjo įtakos jaunojo mokslininko pasaulėžiūrai.
Fromborkas: vėlyvieji metai ir garsioji knyga
Nuo 1512 m. M. Kopernikas gyveno Fromborke, mieste prie Aistmarių, kur praleido didžiąją dalį savo likusio gyvenimo, eidamas kanauninko pareigas. Fromborke jis daugiausia atliko astronominius stebėjimus. Būtent čia, Varmės vyskupų rezidencijoje, jis praleido 23 metus (1510-1543).
Fromborko gotikinė katedra yra viena didžiausių ir gražiausių Šiaurės Rytų Europoje bažnyčių, kurios architektūrai, pasak flamandų keliautojo Žiliberio de Lanua, įtakos turėjo ir Vilniaus gotikinės katedros architektūra. Aplankę katedrą, turėsite galimybę pasiklausyti vargonų muzikos ir aplankyti Mikalojus Koperniko kapą. Šiandien vyskupų rezidencijoje įkurtas muziejus, skirtas didžiajam astronomui.
Masyvus didysis gynybinis bokštas Fromborke, kurio viršuje dabar yra apžvalgos aikštelė, o viduje veikia planetariumas, suteikia galimybę pasinerti į astronomijos pasaulį.
Apie 1515 m. M. Kopernikas parašė pirmąjį astronomijos traktatą "Trumpieji komentarai" (Commentariolus), kuriame suformulavo heliocentrinės pasaulio sistemos pagrindus. O tarp 1515-1533 m. jis parašė svarbiausią savo veikalą - "Apie dangaus sferų sukimąsi" (De revolutionibus orbium coelestium). Ši knyga, dedikuota popiežiui, detaliai aprašė jo teoriją ir pagrindė ją pavyzdžiais. Knyga buvo išspausdinta 1543 m. Niurnberge, jo mirties metais.
Olštynas: administratoriaus darbai
Nors didžiąją dalį savo gyvenimo M. Kopernikas praleido Fromborke, ketverius metus (1516-1520) jis buvo Varmės vyskupijos pietinių žemių valdytojas ir išvyko į Olštyną. Olštyne jis dirbo Varmės kapitulos pilies administratoriumi. Pilies vienoje iš sienų išlikusi jo daryta astronominė lentelė liudija apie jo darbus.
Šiandien Olštyne galima aplankyti Varmės kapitulos pilį, statytą XIV a. viduryje, pasivaikščioti po senamiestį, apžiūrėti istorinę rotušę, Aukštutinius vartus ir Šv. Jokūbo arkikatedrą baziliką.
Heliocentrinė teorija: revoliucija moksle
M. Koperniko darbai, ypač "Apie dangaus sferų sukimąsi", paneigė senąją geocentrinę teoriją ir pasiūlė naują heliocentrinę sistemą. Ši teorija teigė, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Nors ši teorija ne iš karto buvo pripažinta ir sulaukė daug diskusijų, vėliau ją plėtojo Johanas Kepleris ir Galilėjus Galilėjus, kurie galutinai įtvirtino jos svarbą mokslo istorijoje.
Mikalojaus Koperniko gyvenimas | Visa biografija | Žmogaus balsu, be reklamų
M. Koperniko sukurtas pasaulėvaizdis lėmė Keplerio dėsnių atradimą, tačiau jo teorija ne iš karto buvo pripažinta. Pripažinimas vyko laipsniškai, po daugiau kaip du šimtmečius trukusių ginčų ir disputų. Dėl perdėto komentarų uolumo jo veikalas 1616 m. buvo įtrauktas į kenkiančių bažnyčios autoritetui knygų sąrašą.
Mokslinio palikimo įtaka Lietuvai
Žinia apie naująją kosmologiją turėjo greit pasiekti ir Lietuvą. Tikėtina, kad M. Koperniko veikalą į Vilnių atvežė jo leidėjas G. J. Retikas, kurį laiką dirbęs didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvare gydytoju bei astrologu. Nuo 1570 m. M. Kopernikas Vilniaus universitete minimas jau pirmajame pasiekusiame mus 1603 m. studentiškame astronomijos kurso konspekte. Nuoseklus M. Koperniko šalininkas buvo profesorius D. Dzialtovskis, dėstęs filosofiją 1763-1765 m. Antakalnio trinitorių kolegijoje. Vienintele mokslo tiesa heliocentrizmas astronomijos kurse tapo, kai Vilniaus universitetas 1773 m. perėjo Edukacinės komisijos žinion.
M. Kopernikas buvo ne tik astronomas, bet ir ekonomistas. Jis parašė traktatą "Apie monetų kalybą" (Monetae cudendae ratio), kuriame siūlė suvienodinti Lenkijos ir Prūsijos monetas, taip prisidėdamas prie monetų sistemos tobulinimo.
Galilėjaus ir Keplerio atradimuose slypi lemiami argumentai M. Koperniko teorijos naudai. Galilėjus, naudodamas teleskopą, patvirtino daugelį Koperniko idėjų, o Kepleris suformulavo planetų judėjimo dėsnius, galutinai įrodydamas M. Koperniko modelio teisingumą. Elipsinės orbitos, kurių židinyje yra Saulė, teorija galutinai įrodė heliocentrinio modelio pranašumą.
tags: #mikalojus #kopernikas #gimimo #vieta