Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas daugybės pokyčių, nuostabų ir, žinoma, klausimų. Savaitė po savaitės moters kūnas patiria įvairius pokyčius, o besivystanti gyvybė auga ir tobulėja. Vienas svarbiausių organų, užtikrinančių normalią nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, yra placenta.

Placenta yra laikinas, bet itin svarbus endokrininis organas, gaminantis hormonus, pavyzdžiui, progesteroną, ir ilgainiui perimantis geltonkūnio funkciją. Ji susidaro nėštumo metu ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Per placentą vyksta gyvybiškai svarbi medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus, ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas.

Placentos Formavimasis ir Ankstyvieji Nėštumo Etapai

Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Išorinis placentos sluoksnis taip pat turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą.

Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Jau 4-ąją savaitę, kai dauguma moterų dar tik pradeda įtarti nėštumą, organizme vyksta reikšmingi pokyčiai. Apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės, ir prasideda embriono vystymasis. Šiuo metu embrionas yra vos 2 mm ilgio - aguonos sėklos dydžio. Jį saugo amniono maišelis, pripildytas apsauginio skysčio, o prie kūdikio prijungtas mažas trynio maišelis, aprūpinantis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Svarbu paminėti, kad išorinis ląstelių sluoksnis vėliau taps placenta - organu, kuris tieks deguonį ir maisto medžiagas kūdikiui.

Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo.

Apvaisintam kiaušinėliui skverbiantis į gimdos ertmę, maždaug 7-10 parą, pradeda formuotis ląstelės, kurios vėliau dalijasi į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles. Per maždaug 3-6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą placentą. Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8-10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija.

Pirmuosius tris mėnesius gemalas maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Maždaug 8-ąją nėštumo savaitę placenta pradeda aktyviai vystytis, o 12-ąją savaitę ji jau pilnai susiformuoja ir pradeda aprūpinti kūdikį deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, todėl nuo 12-osios savaitės placenta pradeda funkcionuoti pilnavertiškai.

Placentos Funkcijos Nėštumo Metu

Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Ji atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų:

• Aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi: Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Ji taip pat tiekia visas reikalingas maistines medžiagas iš motinos kraujo. Motinos kraujas, atiduodamas deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo.
• Atliekų šalinimas: Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kitas medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas, medžiagų apykaitos produktai.
• Hormonų gamyba: Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą. Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo. Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonado tropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas - placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai.
• Imuninės sistemos reguliavimas: Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami jį gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę.
• Apsauga nuo infekcijų: Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų. Štai todėl kai kurie mamos vartojami vaistai, pvz., insulinas, vaisiaus nepasiekia. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.
• Genetinė sudėtis: Placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.
• Kraujo apytaka: Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę! Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.
• Savaiminis pasišalinimas: Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi. Tai vienintelis savaime pasišalinantis organas.
• Kamieninės ląstelės: Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.
• Paruošimas žindymui: Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.

Placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje, ir taip apsaugo vaisių. Nuo 20-24 nėštumo savaitės per placentą perduodami antikūnai, kurie apsaugo vaisių. Placenta taip pat gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis gebėjimas intensyviai reguliuojamas ir placenta „žino“, kada sustoti, kad nesukeltų žalos nėščiajai.

Placentos Vystymasis ir Matmenys

Susiformavusi placenta yra disko formos. Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm. ilgio ir 2-2,3 cm. pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g. Paprastai ji sveria apie šeštadalį vaisiaus svorio. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14-15 m2. Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55 - 60 cm. ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.

Trečiojo nėštumo mėnesio pabaigoje (apie 12 nėštumo savaitę) placenta susiformuoja. Tuo metu vaisius jau būna maždaug 8 cm ilgio ir sveria apie 28 g. Placenta tampa pagrindiniu organu, pro kurį vaisius gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir deguonies.

Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Labai tiksliai pamatuoti placentos plotą ir dydį labai sunku net ir pasitelkus ultragarso aparatą. Bet atliekant echoskopiją iš placentos storio, išburkimo galima įtarti tam tikrus vaisiaus sutrikimus.

Placentos Brandumo Įvertinimas

Atliekant vaisiaus ultragarsinį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Kuo didesnis nėštumas, tuo daugiau jos kraujagyslėse susikaupia kalcio, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. Placentos branda (senėjimas) prasideda 37-38 nėštumo savaitę ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Tačiau placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios. Būna, kad subrendęs vaikelis gimsta laiku, nors ultragarsu placenta atitinka tik antrąjį brandos laipsnį arba gimsta neišnešiotas vaikelis, nors placenta ultragarsu atrodo jau subrendusi.

Placentos Svarba ir Funkcijos Po Gimdymo

Placenta ne tik svarbi nėštumo metu, bet ir gali būti naudinga po gimdymo. Jos kamieninės ląstelės gali būti naudojamos gydyti įvairias ligas. Audinių banke „Placenta“ siūloma placentos kraujo surinkimo ir saugojimo paslauga, kuri leidžia išsaugoti vertingas hemopoetines kamienines ląsteles. Taip pat gali būti renkamas placentos kraujas ir virkštelės audinys, kuriame gausu mezenchiminių kamieninių ląstelių, turinčių platų terapinį pritaikymą.

Nors placenta yra laikinas organas, jos vaidmuo ir reikšmė nėštumo metu yra neįkainojama. Ji užtikrina visaverčio vaisiaus vystymąsi, apsaugo jį ir gamina gyvybiškai svarbius hormonus.

tags: #kada #pradeda #funkcionuoti #placenta

• Demografinis Sprogimas ir Jo Poveikis Visuomenei
• Kokybiški čiužiniai mažyliui
• Lietuvos švietimo įstaigų rekvizitai
• Kada prasideda gyvybė?
• Pokalbis apie vaikų dantų priežiūrą