Sveikos mamytės (ir tėveliai)! Nepykit, kad spam'inu, bet rašau darbą ir turiu čia tokią mini apklausėlę, kuria bučiau labai dėkinga, jei užpildytų tėveliai, turintys 3-16 metų vaiką.

Iš tikrųjų vaikų auklėjimas tai yra labai subtilus dalykas, o kas liečia stiprų ryšį, tai reikia pradėti nuo supratimo, kokiose stadijose vaikas kaip vystosi. Pirmas dalykas, tai yra tas, kad iki 5 metų reikia vaiką tik mylėti ir pildyti jo visus norus ir troškimus, tame etape kiek vaikui duosime meilės, tiek jis jos gyvenime sugebės atiduoti kitiems.

Antras etapas - nuo 6 iki 9 metų. Tuo laiku jau reikia pradėti vaiką auklėti: mergaitę mokinti ištikimybės, o berniuką - atsakomybės. Tai labai svarbu, norint, kad vaikai išsivystytų harmoningai. Pastaba: berniuką turi auklėti tėvas, o mama tik mylėti, bet neauklėti. O mergaitę auklėja mama, o vyras tik myli ir neauklėja. Tai reikalinga todėl, kad vaiko netraumuoti, nes moterų ir vyrų energijos sukasi priešingai, ir jei moteris auklėja berniuką ir atvirkščiai, tada būna stabdomas vaiko harmoningas energijos tekėjimas.

Kitas svarbus dalykas, kad iki 9 metų negalima atskirti vaiko nuo tėvų, o ypač nuo mamos. Tėtis darbe, tai ten, bet vistiek būna su vaiku, tai pat. Tai reikalinga todėl, kad vaikas iki 9 metų nesuvokia savęs kaip asmenybės, jis save suvokia kaip mama, tėtis ir aš. Jei jį atskirsime, tai reiškias, jis praranda save ir gyvenime gali neišsivystyti kaip brandi asmenybė. Galime sutikti žmonių, kurie yra neryškūs kaip asmenybės, tokie blankūs, neišraiškingi.

Toliau vaikas mokinsis bendrauti. Tai reiškia, tėvai turi su vaikais kaskart kokioje veikloje mokintis bendrauti, kaską kartu veikti, daryti, keliauti, dirbti. Vystosi bendravimas ir bendravimas veikloje. Jei to nebūna, vaikai užaugę būna uždari ir nekomunikabilūs, bijo.

Dabar turiu du bernužėlius. Svarbu su vaikais bendrauti, kalbėti, klausyti jų ir nepagailėti jiems laiko.

Vaikų adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams.

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakterio kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos.

Tėvų nenoras pripažinti savo įtakos. Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.

Tėvų tarpusavio santykiai. Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išugdytas jų atžalos elgesys.

Stručio politika. Tačiau yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Žinoma, auklėjimo specialistas (mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas ar panašaus profilio konsultantas) gali užsiimti tik su tais tėvais, kurie jo paslaugų nori. Kaip sakoma, siūloma prekė - pigi, o veltui duodama - visai nevertinama.

Bandymai išvengti atsakomybės. Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus, aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.

Kaip padėti vaikui „persijungti“ po mokyklos?

Jei tik galite - kuo dažniau grįžkite iš mokyklos namo dviračiais arba pėsčiomis. Idealiausia bus, jei paversite tai kasdieniu sveiku įpročiu! Palikite sau pakankamai laiko pajudėti savo vaikų ritmu. Sustokite trumpam žaidimų aikštelėje arba atraskite naują, įdomų kelią namo. Užkandžiai - puiki priežastis susiburti ir pabendrauti. Galite iš anksto supjaustyti vaisių ar daržovių ir surengti bent keliolikos minučių iškylą pakeliui namo. Tai leis vaikui ne tik užkąsti gryname ore, bet ir atsiriboti nuo mokyklos rūpesčių. Standartinis klausimas „na, ir kaip sekėsi mokykloje?“ gali pasirodyti nenuoširdus ir paviršutiniškas. Užuot jį uždavę, pabandykite įvesti 60 sekundžių taisyklę. Pasakykite vaikui, kad jis turi lygiai minutę, kad papasakotų vieną įdomų dalyką apie savo dieną, o paskui gali bėgti daryti ką tinkamas. Galite patys pradėti nuo trumpo pasakojimo, kas jums nutiko šiandien, arba paprašyti vaiko pasidalyti tuo, ką šiandien įdomaus ar keisto patyrė. Turėkite „ramios veiklos rinkinį“, pavyzdžiui, pomėgių - spalvinimo knygelių, stalo žaidimų, kuriuos galima atlikti užkandžiaujant. Kai kurie vaikai labai mėgsta fizinį kontaktą. Jei jūsų vaikas vienas tokių, galite susisukti į minkštą pledą ir paskaityti knygą arba, kartu išsitiesus ant sofos, peržiūrėti įdomų animacinį filmą. Gerbkite savo vaikų erdvę ir pasirūpinkite, kad namai jiems būtų tvirta užuovėja. Jei striukės tinkamai pakabintos, kuprinės tvarkingai padėtos, o namų darbai - baigti, leiskite jiems užsiimti savo mėgstama veikla, net jeigu ta veikla - filmuko peržiūra telefone ar kompiuteryje. Bendradarbiaukite su savo vaikais ir sugalvokite šeimai ką nors smagaus, ko visi lauktų visą savaitę. Yra daug abipusio ryšio užmezgimo būdų. Kad ir kokį pasirinktumėte, atminkite svarbią taisyklę: neperspauskite. Laikas, praleistas kartu su šeima, neturi būti pernelyg sudėtingas, ilgas, komplikuotas - pavyzdžiui, priekabių paieškos.

Sveikos mamytės, esu čia naujokė, tčiau man labai aktuali si tema. Mano situacija kažkiek panaši į Dubhe. Turiu 5 metų mergytę ir 1 metų berniuką. Sunus kolkas yra mamytes vaikas, nei per žingsni nuo manes, jei tik tetukas paima ji ant ranku jis jau rekia mamy mamy, o su dukra santykiai lyg ir neblogi, bet tik iki tada, kol nuvaziuoja pas mociute. Nors ju susitikimai nera tokie dazni, taciau kai dukra grizta is mociutes, as jos neatpazystu. Skauda sirdi, kaip ji pradeda pasakoti, kaip jai buvo smagu ir gera, kaip mociute jai pripirko saldainiu, nauju flomasteriu ar nauja lele, kuria aisku jau po valandos ji numete. Nesvarbu, kad namie tu flomasteriu pilna, kad ji turi leliu net nesuskaiciuos ju, stalciai luzta nuo zaislu. Jai ten yra gera, nes ten ja lepina, kadangi jos nedaznai matosi, aisku kad mociute buna pasiilgusi, ji neturi tokios nastos su 2 vaikais, auklejimas ir maisto gamyba, skalbimas ir t.t. As aisku pati isvargstu nuo buities, gal balsa pakeliu, gal ne visada pazaidziu kartu, kai ji to nori, o mociute visada soka pagal jos dudele. Bet juk tai nereiskia, kad as jos nemyliu. Mes kartu pramogaujam, as stengiuosi jai duoti ta demesi, kurio jai reikia, ir kai jau man atrodo, kad santykiai grizo i savas vezias, vel pasirodo mociute ir vel viskas nuo pradziu. As nezinau, kaip paaiskinti vaikui, kad ne tik zaislai ar saldainiai yra meile, kaip ismokinti ja vertinti tai, ka ji turi? Kad ir tuos pacius zaislus, ji ju nevertina. O su mociute irgi negali uzdraust bendraut.

Skaitykite savo vaikams dažnai. Tai ne tik svarbi pasirengimo skaitymui pradžia, bet ir magiška patirtis, įtraukianti net ir labiausiai vietoje nenustygstančius darželinukus. Istorijų skaitymas užmezga tarpusavio ryšį, padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo įprotį klausyti ir pasitikėti tėvais.

Sąmoningai sukurkite vaikui muzikinę aplinką. Nesvarbu, ar tai mokomoji muzika automobilyje, ar dainavimas kartu - muzika labai svarbi lavinant ikimokyklinio amžiaus vaiko žodyną, atmintį ir stiprinant socialinius įgūdžius.

Nuolat kelkite vaikui aukštus reikalavimus. Dauguma darželinukų juos pasieks. Skatinkite vaikų savarankiškumą, kad jau penkiamečiai ir šešiamečiai būtų pakankamai savarankiški. Suteikite jiems galimybių prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus. Pasiūlykite panašias galimybes namuose, atsitraukite nuo vaiko per žingsnį ir pažiūrėkite, ką jūsų darželinukas gali!

Gerą iškalbą turintys vaikai sulaukia didesnės akademinės sėkmės. Ugdykite gebėjimą kalbėti kiekvieną dieną realiais pokalbiais. Atsispirkite pagundai važiuojant automobilyje įjungti grotuvą. Juk tai puikus metas pokalbiui! Užduokite savo vaikui klausimus ir padėkite jam atsakyti pilnais sakiniais.

Leiskite savo darželinukui juoktis, žaisti ir netgi kelti netvarką: tegul kepa, lipdo, sodina sodą, pučia burbulus ir daro pilis iš paklodžių ir dėžių. Atidžiai išklausykite, kai vaikas dalinasi tuo, ką kasdien išmoko. Nepamirškite, kuo jūsų darželinukas turi būti.

Vaikų darželio pedagogai, remdamiesi savo patirtimi ir stebėjimais, sukaupė vertingų patarimų tėvams, kurie padės užtikrinti harmoningą vaiko raidą ir sėkmingą adaptaciją darželyje.

Vaikų darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.

Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.

Skauda širdį kaip ji pradeda pasakot kaip jai buvo smagu ir gera, kaip maciute jai pripirko saldainiu, nauju flomasteriu ar nauja lele, kuria aisku jau po valandos ji numete. Nesvarbu kad namie tu flomasteriu pilna, kad ji turi leliu net nesuskaiciuos ju, stalciai luzta nuo zaislu.

Kai vaikas užmezga ryšį su auklėtojomis, tėvams nederėtų be reikalo užsibūti darželyje, nes taip gali sutrikdyti tiek savo vaiką, tiek kitus mažylius: „Ar tai mamų darželis? Tada ir visos kitos mamos turėtų pasilikti!“

Darželis vargina. Būkite supratingi, jei besipratinantis vaikas bus irzlus. Džiaukitės galbūt vėl sugrįžusiu pietų miegu. Atvira emocijų išraiška: tiek verkimas, tiek pykčio demonstravimas - padeda atsikratyti didelės vidinės įtampos. Neišreikštos emocijos niekur nedingsta, tada reaguoja kūnas, organizmas suserga. Neretai vaikai, nerodantys savo nerimo, baimės, dažniau serga, jiems labiau pasireiškia įvairios psichosomatinės reakcijos.

Pradėjęs lankyti darželį vaikas gali būti jautrus, nerimastingas, dirglus, įsibaiminęs, sunkiau atsiskiria nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje, gali pasireikšti pykčio protrūkių, sumažėti apetitas, sutrikti miegas, vėl imti šlapintis į lovą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, jei buvęs ramus vaikas staiga tapo irzlus arba, atvirkščiai, užsisklendė savyje, nors paprastai yra atviras. Sunerimti būtina, kai prisitaikymo laikotarpis pernelyg ilgai užsitęsia ir pasireiškia aiškių simptomų (pykinimas, pilvo, galvos skausmai, nemiga, apatiškumas), vaikas išsekęs, nesusitvarko su esama situacija. Kai nerimas trunka kelias savaites, nepraeina įprastai raminant (glostant, myluojant ar būnant šalia), vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Svarbu rasti sprendimą, tenkinantį konkretaus vaiko individualius poreikius. Net mažiems vaikams ne visiems ir ne visada reikia pietų miegelio. Kai kurie nemiega pogulio jau nuo trejų metukų. Tai nėra dažnas reiškinys, bet galima rasti išeitį: pavyzdžiui, sutariama su vaikučiu, kad jis pagulės, kol kiti sumigs, ir tada leidžiama tyliai žaisti ne lovytėje.

Jei norime padėti vaikui greičiau pritapti grupėje, reikėtų atsižvelgti į jo poreikius. Įduokite mažyliui mielą daiktą iš namų, pavyzdžiui, nuotrauką, kurią darželyje jis saugos aplanke ir panorėjęs galės pasižiūrėti. Mažyliams labiausiai patinka pliušiniai gyvūnėliai ir marliukai, kvepiantys namais. Duokite vaikui tai, ką jis mėgsta. Namų daiktas jam suteiks saugumo, kai bus neramu, padės nurimti.

Naujoje aplinkoje maži vaikai jaučiasi nesaugūs. Kas savaime aišku suaugusiajam (laikas, įvykių seka ir pan.), vaikui yra nežinoma, nauja ir kelia nerimą. Tai matome iš jų elgesio: vieni nežaidžia, kiti stengiasi išvengti kontakto su aplinkiniais, treti nevalgo. Pusryčiai, kuriuos paruošia mama, gali numaldyti ne tik fizinį, bet ir dvasinį alkį.

Istorijų namuose taikome lėtą adaptaciją. Tėvai palengva atsitraukia, kol auklėtojos užmezga su vaiku ryšį. Adaptacijos metu teikiame pirmenybę laisviems žaidimams. Kiek truks adaptacija, padiktuoja vaikas ir šeimos galimybės, bet mes rekomenduojame ne ilgiau dviejų savaičių.

Laikas lauke. Susitinkame lauko veiklose. Kol vaikas laisvai tyrinėja, suaugęs (pvz. Laikas viduje. Po ryto rato kviečiame žaisti ir naujokus. Laikas žaidimams. Laikas be mamos. Laikas be mamos.

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

Vaikų elgesys darželyje yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai. Norint veiksmingai spręsti iškylančias problemas, būtina suprasti šiuos veiksnius ir taikyti tinkamas strategijas.

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu suprasti savo vaikų nepageidaujamą elgesį, ypač darželyje. Nors tėvai pripažįsta, kad vaikai yra jų atžalos, dažnai neigia, kad blogas elgesys yra išugdytas jų pačių. Pedagogai turi pasitelkti išradingumą, kad tai įrodytų. Daugelis tėvų nepageidaujamą vaikų elgesį aiškina prigimtimi, liga ar televizijos įtaka, o kiti kaltina sutuoktinį. Tačiau tiesa ta, kad vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio.

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu.

Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos.

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus.

Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu.

Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos.

Kai vaikas užmezga ryšį su auklėtojomis, tėvams nederėtų be reikalo užsibūti darželyje, nes taip gali sutrikdyti tiek savo vaiką, tiek kitus mažylius: „Ar tai mamų darželis? Tada ir visos kitos mamos turėtų pasilikti!“

Teko išklausyti tokią istoriją: vaikas pasilieka grupėje klykdamas, grįžęs iš darželio nė sekundei nebepaleidžia mamos iš akiračio, kramto nagučius, nebemiega naktimis. Ar tai ženklai, kad mažyliui per anksti eiti į kolektyvą?

Darželis vargina. Būkite supratingi, jei besipratinantis vaikas bus irzlus. Džiaukitės galbūt vėl sugrįžusiu pietų miegu. Atvira emocijų išraiška: tiek verkimas, tiek pykčio demonstravimas - padeda atsikratyti didelės vidinės įtampos. Neišreikštos emocijos niekur nedingsta, tada reaguoja kūnas, organizmas suserga. Neretai vaikai, nerodantys savo nerimo, baimės, dažniau serga, jiems labiau pasireiškia įvairios psichosomatinės reakcijos.

Pradėjęs lankyti darželį vaikas gali būti jautrus, nerimastingas, dirglus, įsibaiminęs, sunkiau atsiskiria nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje, gali pasireikšti pykčio protrūkių, sumažėti apetitas, sutrikti miegas, vėl imti šlapintis į lovą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, jei buvęs ramus vaikas staiga tapo irzlus arba, atvirkščiai, užsisklendė savyje, nors paprastai yra atviras. Sunerimti būtina, kai prisitaikymo laikotarpis pernelyg ilgai užsitęsia ir pasireiškia aiškių simptomų (pykinimas, pilvo, galvos skausmai, nemiga, apatiškumas), vaikas išsekęs, nesusitvarko su esama situacija. Kai nerimas trunka kelias savaites, nepraeina įprastai raminant (glostant, myluojant ar būnant šalia), vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Dar vienas svarbus adaptacijos darželyje žingsnis - pietų miegas. Ką patartumėte tėvams, kurių vaikai jau senokai nebemiega namuose?

Svarbu rasti sprendimą, tenkinantį konkretaus vaiko individualius poreikius. Net mažiems vaikams ne visiems ir ne visada reikia pietų miegelio. Kai kurie nemiega pogulio jau nuo trejų metukų. Tai nėra dažnas reiškinys, bet galima rasti išeitį: pavyzdžiui, sutariama su vaikučiu, kad jis pagulės, kol kiti sumigs, ir tada leidžiama tyliai žaisti ne lovytėje.

Ne visos auklėtojos ir tėvai leidžia vaikams neštis į grupę savo žaisliukus. Kokia Jūsų nuomonė?

Jei norime padėti vaikui greičiau pritapti grupėje, reikėtų atsižvelgti į jo poreikius. Įduokite mažyliui mielą daiktą iš namų, pavyzdžiui, nuotrauką, kurią darželyje jis saugos aplanke ir panorėjęs galės pasižiūrėti. Mažyliams labiausiai patinka pliušiniai gyvūnėliai ir marliukai, kvepiantys namais. Duokite vaikui tai, ką jis mėgsta. Namų daiktas jam suteiks saugumo, kai bus neramu, padės nurimti.

Tėvai jaudinasi, kai darželyje jų vaikai nevalgo. Ką patartumėte?

Naujoje aplinkoje maži vaikai jaučiasi nesaugūs. Kas savaime aišku suaugusiajam (laikas, įvykių seka ir pan.), vaikui yra nežinoma, nauja ir kelia nerimą. Tai matome iš jų elgesio: vieni nežaidžia, kiti stengiasi išvengti kontakto su aplinkiniais, treti nevalgo. Pusryčiai, kuriuos paruošia mama, gali numaldyti ne tik fizinį, bet ir dvasinį alkį.

Adaptacija prie darželio vyksta kurį laiką. Dažnai suaugę mano, kad darželio pradėjimas vaikui turėtų kelti vien džiaugsmą.

Istorijų namuose taikome lėtą adaptaciją. Tėvai palengva atsitraukia, kol auklėtojos užmezga su vaiku ryšį. Adaptacijos metu teikiame pirmenybę laisviems žaidimams. Kiek truks adaptacija, padiktuoja vaikas ir šeimos galimybės, bet mes rekomenduojame ne ilgiau dviejų savaičių.

Laikas lauke. Susitinkame lauko veiklose. Kol vaikas laisvai tyrinėja, suaugęs (pvz. Laikas viduje. Po ryto rato kviečiame žaisti ir naujokus. Laikas žaidimams. Laikas be mamos. Laikas be mamos.

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

Vaikų darželio pedagogai, remdamiesi savo patirtimi ir stebėjimais, sukaupė vertingų patarimų tėvams, kurie padės užtikrinti harmoningą vaiko raidą ir sėkmingą adaptaciją darželyje.

Skaitykite savo vaikams dažnai. Tai ne tik svarbi pasirengimo skaitymui pradžia, bet ir magiška patirtis, įtraukianti net ir labiausiai vietoje nenustygstančius darželinukus. Istorijų skaitymas užmezga tarpusavio ryšį, padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo įprotį klausyti ir pasitikėti tėvais.

Sąmoningai sukurkite vaikui muzikinę aplinką. Nesvarbu, ar tai mokomoji muzika automobilyje, ar dainavimas kartu - muzika labai svarbi lavinant ikimokyklinio amžiaus vaiko žodyną, atmintį ir stiprinant socialinius įgūdžius.

Nuolat kelkite vaikui aukštus reikalavimus. Dauguma darželinukų juos pasieks. Skatinkite vaikų savarankiškumą, kad jau penkiamečiai ir šešiamečiai būtų pakankamai savarankiški. Suteikite jiems galimybių prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus. Pasiūlykite panašias galimybes namuose, atsitraukite nuo vaiko per žingsnį ir pažiūrėkite, ką jūsų darželinukas gali!

Gerą iškalbą turintys vaikai sulaukia didesnės akademinės sėkmės. Ugdykite gebėjimą kalbėti kiekvieną dieną realiais pokalbiais. Atsispirkite pagundai važiuojant automobilyje įjungti grotuvą. Juk tai puikus metas pokalbiui! Užduokite savo vaikui klausimus ir padėkite jam atsakyti pilnais sakiniais.

Leiskite savo darželinukui juoktis, žaisti ir netgi kelti netvarką: tegul kepa, lipdo, sodina sodą, pučia burbulus ir daro pilis iš paklodžių ir dėžių. Atidžiai išklausykite, kai vaikas dalinasi tuo, ką kasdien išmoko. Nepamirškite, kuo jūsų darželinukas turi būti.

Nusprendėte leisti mažylį į vaikų darželį. Svarbus etapas, laukiantis visos šeimos - mažylio adaptacija vaikų darželyje. Pasakokite apie darželį, aiškinkite, kodėl vaikai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų. Pavyzdžiui: „Vaikų darželis - tai toks didžiulis namas su žaidimų aikštelėmis, kur mamos ir tėčiai atveda savo vaikučius. Ten jie viską daro kartu - valgo, žaidžia, eina pasivaikščioti. Vietoje manęs ten bus teta - auklėtoja, kuri tavimi rūpinsis, kaip ir kitais vaikais. Darželyje yra daugybė žaisliukų, o su vaikais galėsi žaisti įvairiausius žaidimus“. Arba: „Aš labai noriu eiti dirbti, tu jau paaugai ir mums atrodo, kad pats metas tau pradėti eiti į darželį. Ryte aš tave nuvesiu į darželį, o vakare pasiimsiu“. Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kad jau rudenį (pavasarį) galės jį lankyti. Mažyliui girdint pasakokite giminaičiams ir pažįstamiems apie tai, kaip jūs didžiuojatės savo vaiku, nes jis jau ruošiasi eiti į darželį. Pasakokite vaikui apie vaikų darželio dienos ritmą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį. Klauskite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi vaikai grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena? Darželyje mažylius dažniausiai baugina nežinia. Kalbėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite, ką tada reikia daryti. Pavyzdžiui: „Jei norėsi atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: „Aš noriu gerti“, auklėtoja įpils tau vandens. Jei norėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai“. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite vaikui pasakyti: „Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti.“ Galima pažaisti darželį su lėlėmis. Būdami kartu su vaiku pirmąsias dienas grupėje, mama ar tėtis turėtų jaustis laisvi ir atsipalaidavę, daug bendrauti su auklėtojomis. Didžiausia nauda vaikui būna ne tada, kai vaiko artimieji patys išgąstingai tyrinėja aplinką, nepaleidžia vaiko rankos, o tada, kai atsipalaiduoja ir vaikas ima jausti saugią atmosferą. Jis turi pajusti, kad auklėtojos - mamos draugės ir kad čia yra saugu. Reikia pastebėti, kad kartais mamyčių sėdėjimas užtrunka per ilgai ir vaikas dar labiau jautrinamas, tik neišvengiamas atsiskyrimas nukeliamas vėlesniam laikui. Gerai, kai vaiko dienos režimas namie sutampa su gyvenimo ritmu darželyje. Reikėtų stengtis ir poilsio dienomis nenukrypti nuo įprastos dienotvarkės. Daugeliui vaikų sunkiausia darželyje miegoti, todėl tokiems vaikams patartina pradžioje darželyje likti iki miego. Apskritai vertėtų nedaryti spaudimo dėl miego, jei jam neramu. Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis - vienintelė išeitis. Niekada negąsdinkite vaiko darželiu! Šiame nelengvame Jūsų ir vaiko gyvenimo etape nebūsite vieni. Jums visada pasiruošę padėti profesionalūs pedagogai ir specialistai.

Vaikų adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams.

Palaipsnė adaptacija

Pasitikėjimo stiprinimas

Aiškus atsisveikinimo ritualas

Emocijų pripažinimas

Netikėtumai ir kaip į juos reaguoti

Staigus nenoras eiti į darželį

Konfliktai su kitais vaikais

Nenoras miegoti darželyje

Naudingi patarimai tėvams

Būkite kantrūs.

Bendraukite su auklėtojais.

Skatinkite teigiamą požiūrį.

Sukurkite pastovų dienos režimą.

Kaip sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką?

Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi.

Dialogas tarp tėvų ir darželio

Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerasias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje.

Vaiko agresyvus elgesys

Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.

Agresijos priežastys

Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai

Bendravimo problemos

Dėmesio siekimas

Aplinka ir pavyzdys

Per didelis stresas ar nerimas

Savęs gynimas

Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka

Draudimai ir nurodymai

Nepriklausomybės noras

Kaip tinkamai reaguoti?

Nedelsiant sustabdykite muštynes

Padėkite vaikui suprasti pasekmes

Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį

Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?

Skatinkite emocijų atpažinimą

Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį

Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus

Ugdykite empatiją

Apribokite smurtinį turinį

Apdovanokite už gerą elgesį

Ką dar galite padaryti?

Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Būna, kad tėvai duoda vaikui dienpinigių, kad mokykloje jis nusipirktų ko nors užkąsti, o po to bara, kai šis prisipažįsta nusipirkęs čipsų… Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.

Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus

Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.

Kokio amžiaus vaikai jau gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?

Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reagavo suaugęs žmogus.

Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?

Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.

Kaip elgtis su maištaujančiais paaugliais?

Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai kas tinka trimečiui ar septynmečiui nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį.

Kaip tėvams būti nuosekliems?

Kartais taisyklių sulaužymas nėra labai blogas dalykas, jei tai nevyksta nuolatos, kai tėvai pavargę. Ar kada nors susimąstėte, koks auklėjimo būdas yra geriausias? Nustatykite dienotvarkę. Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Nubrėžkite aiškias ribas. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, ku...

tags: #kaip #aukletoja #susipazista #su #vaikais

• Ką pasiimti į ligoninę gimdant
• Metodai, kaip atpratinti vaiką nuo sauskelnių
• Vaikiški žaidimai nuo 1 metų
• Vaikų maitinimo paslaugų kokybė darželiuose Lietuvoje
• Panevėžio ir Šiaulių darželių problemos