Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą.

Nevaisingumas - tai iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria vis daugiau porų. Gyvenimo tempas, stresas, vėlesnis šeimos planavimas, sveikatos sutrikimai ar genetiniai veiksniai gali turėti įtaką natūraliam pastojimui. Tačiau šiuolaikinė reprodukcinė medicina siūlo pažangius sprendimus, leidžiančius poroms neatsisakyti svajonės tapti tėvais.

Statistikos duomenimis, kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai sudaro apie 50 000 porų, o kasmet prie jų prisideda dar du tūkstančiai. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, tačiau tai yra klaidingas įsitikinimas. "Moteriškos priežastys" (ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc., "vyriškos" - apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų. Net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški.

Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui. Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas. Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bendriausia prasme, veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu.

Nevaisingumo gydymo būdai

Nustačius diagnozę, nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: 1) medikamentinis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., preparatų naudojimas siekiant paskatinti ovuliaciją); 2) chirurginis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius); 3) pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB) susiję su pastojimu dėl kitokių, nei lytiniai santykiai, būdų.

Akivaizdu, jog pirmieji du nevaisingumo gydymo būdai, minimi gairėse, gali baigtis išgijimu ir vaisingumo funkcijos atstatymu, tačiau trečiasis - PAB - to nesiekia. Tai yra intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją, bet ne gydymo būdas. Pvz., vyro nevaisingumas nėra išgydomas, jeigu jo žmona ar partnerė yra apvaisinama donoro sperma.

Kruopščiai ištyrus abu partnerius, nustatoma nevaisingumo priežastis ir pagal tai parenkama tinkamiausia gydymo metodika. Jei tai lytinių organų anatomijos pokyčiai (pvz., varikocelė), jie koreguojami chirurginiu būdu. Dauguma kitų priežasčių šalinamos medikamentais. Pvz., jeigu moters nevaisingumą sukėlė ovuliacijos sutrikimas ar anovuliacija (būklė, kai kiaušidėse nesubręsta kiaušialąstė), gydoma ovuliaciją stimuliuojančiais medikamentais. Ovuliacijai stimuliuoti šiuo metu vartojamas klomifeno citratas ir gonadotropinai. Ir, tik nepavykus išgydyti medikamentais ar kitais būdais, moteriai belieka vienintelė galimybė susilaukt vaikučio - pagalbinis apvaisinimas.

Dirbtinis apvaisinimas: kas tai?

Dirbtinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.

Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.

Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalba nevaisingoms šeimoms. Yra įvairūs dirbtinio apvaisinimo būdai, kurių moralumas yra skirtingas. Kad dirbtinis apvaisinimas būtų moralus ir etiškas, jis turi būti tik pagalba santuokiniam lytiniam aktui.

Lietuvoje kasmet tūkstančiai porų susiduria su sunkumais susilaukti kūdikio. Šiuolaikiškos nevaisingumo gydymo klinikos siūlo platų gydymo būdų spektrą, gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo tyrimais nustatytos nevaisingumo priežasties, tačiau visų gydymo metodų esmė yra tapati - ištiesti gamtai pagalbos ranką. Dirbtinis apvaisinimas, šių laikų medicinai ir šiuolaikiniam žmogui tai tik paprasčiausia procedūra, kuria griebiamasi gydant nevaisingas poras.

Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę nevaisingoms poroms susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. Tačiau ši procedūra kelia daug klausimų, susijusių su etika, teise ir visuomenės nuomone.

Ar tikrai reikia bijoti pagalbinio apvaisinimo? Žmonėms trūksta informacijos, dėl to kuriami įvairūs mitai bei atsiranda baimės dėl procedūros žalos, apsigimusių kūdikių ir pan. Dažniausiai užtenka paaiškinti, kas ir kaip vyksta procedūros metu, ir abejonės dingsta. Pagalbinis apvaisinimas - tai šiuolaikinio mokslo suteikta galimybė susilaukti savų vaikų, taikomas visame civilizuotame pasaulyje beveik tris dešimtmečius. Dažnai paskutinė ir vienintelė galimybė.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Kai neduoda jokių rezultatų nevaisingumo gydymas, griebiamasi paskutinio šanso - pagalbinio apvaisinimo, kurio metodai nuolatos tobulinami. Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai yra šie:

Intrauterininė Inseminacija (IUI)

Tai istoriškai seniausias ir paprasčiausias metodas. Jis atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos.

• Privalumai: tai artimiausias natūraliam apvaisinimui metodas, moteriai nereikia vartoti brangiai kainuojančių vaistų, nėra chirurginės intervencijos į moters kūną, nedaug kainuoja, todėl visiems prieinamas.
• Trūkumai: nedidelis pastojimo dažnis (apie 10 proc.), taikomas tik tada, kai moters kiaušintakiai neužakę ar vyro sperma nėra labai bloga.

Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF)

Moteriškos kiaušialąstės apvaisinimas ne moters organizme. Moteris apie 2-3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose - kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi "prigyja", moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko.

• Privalumai: daug didesnė tikimybė pastoti (30-35 proc.), mikroskopu galima įvertinti susiformavusius embrionus ir atrinkti tuos, kuriuos perkėlus, yra didžiausia tikimybė moteriai pastoti.
• Trūkumai: moteris turi vartoti kiaušialąsčių subrendimą skatinančių daug kainuojančių medikamentų, chirurginė intervencija į moters kūną, visa procedūra brangi.

Intracitoplazminė Spermatozoido Injekcija (ICSI)

Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.

• Privalumai: apvaisinimui reikia nedidelės spermatozoidų koncentracijos, todėl šis būdas yra vienintelė galimybė susilaukti savo vaiko, kai labai maža spermatozoidų koncentracija arba labai nedidelis judrių spermatozoidų kiekis, gali būti taikomas, kai dėl tam tikrų priežasčių spermatozoidas pats nepatenka į kiaušialąstę.
• Trūkumai: mažiausiai panašus į natūralų apvaisinimą, nes natūraliai spermatozoidai „lenktyniauja“ tarpusavy ir kiaušialąstę apvaisina stipriausias, procedūra ypač brangi.

Dirbtinio apvaisinimo procedūros eiga

Pagalbinio apvaisinimo eiga:

1. Iš moters organizmo paimama kiaušialąstė.
2. Vyras duoda spermos.
3. Sperma yra įleidžiama šalia kiaušinėlio.
4. Įvykus apvaisinimui kiaušinėliai yra laikomi tam tikroje terpėje.
5. Po dviejų parų embrionai yra įdedami į moters gimdą.

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.

Vaisingumo centre „Northway“ Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims. „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

Etiniai iššūkiai ir dilemos

Dirbtinis apvaisinimas kelia ne tik medicininius, bet ir etinius klausimus. Vienas svarbiausių - nuo kada prasideda gyvybė ir koks yra embriono statusas.

XX a. pabaigos moksliniai medicinos laimėjimai - klonavimas, dirbtinis apsėklinimas bei apvaisinimas, eutanazija ir kt. - sukėlė daugelį teisinių ir etinių problemų. Visos šios problemos susijusios su gyvybės klausimu. XX a. antrojoje pusėje atsiranda ir gyvybės nuvertėjimo apraiškų: gyvybe manipuliuojama, eksperimentuojama, jos lengvabūdiškai atsisakoma arba ji lengva ranka atimama artimo ar samdomo žudiko. Gyvybė neteko savo sakralinio matmens.

Teisės rašto darbai suteikia galimybę gilintis į teisinių sistemų struktūrą, teisės principus, teisės aktų analizę ir teisinio proceso metodus. Jie padeda suprasti, kaip teisė veikia visuomenėje, kokie yra teisinės sistemos aspektai ir kaip teisės normos yra taikomos praktikoje. Šioje kategorijoje autoriai dalinasi teisine informacija ir darbų pavyzdžiais. Čia rasite daug naudingos informacijos apie teisės aktus, rasite bylų analizes, teisės praktikos ataskaitas, gerai ir išsamiai paruoštus konspektus, kurie tikrai padės pasiruošti atsiskaitymui ar egzaminui.

Naujausi mokslo ir technologijos atradimai biomedicinos srityje suteikia mums naujas galimybes reguliuoti pradines žmogaus gyvybės fazes. Neišvengiamai kyla klausimas, ar priemonės, leidžiančios mums techniškai tai įvykdyti, yra etiškai ir juridiškai leistinos? Nėra vieningos nuomonės, kokie turėtų būti mokslo pažangos ribojimai ir kokio laipsnio apsauga turėtų būti suteikta žmogaus embrionui. Atsakyti į klausimą, nuo kada prasideda gyvybė, kaip asmens apraiška, ir dabar neįmanoma.

Filosofiniai požiūriai nagrinėjant dar negimusių žmogiškųjų būtybių ontologiją, svarbiausia yra nustatyti, kuo substancija skiriasi nuo daikto. Garsus australų filosofas Peteris Singeris skiria sąvokas būti žmogumi ir būti asmeniu. Būti žmogumi - reiškia priklausyti tam tikrai biologinei rūšiai. Būti asmeniu - tai psichologinė kategorija. Pagal P.Singerį atskiriems žmonėms ji dar netinka (embrionams, vaisiui, žmonėms su įgimtu dideliu smegenų pakenkimu) arba jau nebetinka (sutrikus smegenų veiklai, esant psichiškai dideliam debilumui, sergant silpnaprotyste). Jis teigia: “Kadangi vaisius nėra asmuo, tai nė vienas vaisius negali turėti tokių pat pretenzijų į gyvybę kaip asmuo”.

Remiantis aristoteliškuoju ar tomistiniu požiūriu, galima teigti, kad kiekviena substancija yra individualizuota esmė, egzistuojanti kaip labai unifikuota visuma, kuri yra ontologiškai pirminė savo sudedamųjų dalių atžvilgiu. Taigi substancija turi vidinę prigimtį, o daiktai jos neturi. Štai žmogaus sukurtas automobilis neturi vidinės prigimties, nes jį surinkti iš dalių galime tokį, kokį norime, o žmogaus zigota, kuri susidaro susijungus abiejų lytinių ląstelių branduoliams, sukuria kokybiškai naujo tipo ląstelę. Ji jau turi diploidinį chromosomų rinkinį, yra pasirengusi segmentacijai ir tolesniam naujo organizmo vystymuisi.

Žmogus - tai ne skirtingos sąmonės struktūros, skirtingi kūno organai, susieti vidiniais ryšiais, o tam tikra ontologinė visuma, nulemianti asmens identitetą, kuris pasireiškia visais žmogaus raidos etapais. Tai būdinga ir žmogaus morulei (apvaisintam kiaušinėliui dalijantis susidaranti ląstelių kekė), ir embrionui, ir vaisiui.

Etinės problemos ir įstatymai Lietuvoje

Lietuvoje ilgą laiką nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikė tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovavosi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Diskutuojant apie pagalbinį apvaisinimą, kyla įvairių etinių klausimų. Vienas jų - embrionų likimas. Seimas pasirinko konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią.

Etinės problemos, susijusios su dirbtiniu apvaisinimu, apima santuokinio akto elementų atskyrimą ir vaiko traktavimą kaip objekto. Taip pat pažeidžiama "kūno kalba" (atstojanti santuokinį lytinį aktą). Kitos fizinės problemos apima perteklinių embrionų sukūrimą, sunaikinimą, užšaldymą ir naudojimą kamieninių ląstelių išgavimui.

Jūs turite teisę į dirbtinį apvaisinimą, jei labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Dirbtinė reprodukcija yra donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinis suliejimas, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko. Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.

Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkante, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.

Dirbtinis apvaisinimas - tai ne tik fizinis, bet ir emocinis procesas. Laukimas, viltys, kartais nusivylimai - visa tai yra natūrali šio kelio dalis. Medicijos klinikos išsiskiria ne tik modernia įranga ir aukštais medicininiais standartais, bet ir žmogišku požiūriu. Šiandien dirbtinis apvaisinimas yra saugi, nuolat tobulinama ir efektyvi pagalba poroms, susiduriančioms su nevaisingumu.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #ese

• Rusijos projekto „Vaikų balsas“ pasekmės
• Motinystės globėjos Egipte
• Mitybos įpročiai nuo mažens
• Globos ir slaugos problematika Lietuvoje: senyvo amžiaus žmonių perspektyvos
• kaip muzikiniai žaislai prisideda prie vaikų vystymosi