Vaikų gripas: simptomai, gydymas ir prevencija
Vaikų gripas: simptomai, gydymas ir prevencija
Žiemos sezonui įsibėgėjant, vis dažniau girdime apie aplink siaučiančias ligas - kosulius, karščiavimus, silpnumą. Tačiau ar tikrai kiekvieną jų galima nurašyti kaip „paprastą peršalimą“? Vis daugiau atvejų rodo, kad už šių simptomų slypi kur kas pavojingesnis priešas - gripas. Nepaisant jo panašumo į įprastą peršalimą, ši infekcija gali ne tik užklupti netikėtai, bet ir palikti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl labai svarbu atpažinti gripą laiku ir žinoti, kuo jis skiriasi nuo paprastų peršalimo ligų.
Kas yra gripas?
Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas į žmogaus organizmą patenka smulkiais lašeliais ir išskyromis iš užsikrėtusio kvėpavimo takų, kai jis kosėja, čiaudėja ar netgi kalba. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su daiktais, kurie buvo naudojami sergančio žmogaus, ir ant kurių pasiliko kvėpavimo takų išskyrų ir virusų. Gripui yra būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas. Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Kai sergamumas viršija įprastas ribas, šalyje ar teritorijoje skelbiama gripo epidemija, kuri Lietuvoje fiksuojama kone kasmet.
Gripas yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis. Gripu vaikas suserga ne tik todėl, kad išbėgo į lauką be kepurės arba sušlapo kojas. Peršalimas nesukelia ligos, o tik padidina tikimybę susirgti nusilpus imuninei sistemai.
Gripo tipai ir kuo jie skiriasi
Yra keturi gripo virusų tipai: aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti, kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.
Gripas A
Gripo A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas.
A tipo gripas ne tik plinta tarp žmonių, bet ir gali užkrėsti gyvūnus, tokius kaip paukščiai ar kiaulės, todėl jo plitimas ir pavojus pasauliniu mastu yra didesnis. Šis virusas turi įvairių potipių, kurie skiriasi pagal paviršiuje esančius baltymus - hemagliutiną (H) ir neuraminidazę (N). Šios mutacijos leidžia virusui greitai prisitaikyti ir išvengti žmogaus imuninės sistemos atakos.
Gripas B
Gripo B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.
Tuo tarpu B gripas, sukeltas B tipo gripo viruso, paprastai yra mažiau pavojingas. B tipo virusas nėra toks kintantis ir dažniausiai sukelia mažesnio masto epidemijas. Be to, B gripas užkrečia tik žmones, todėl jis mažiau linkęs sukelti globalias pandemijas. Nors B gripas irgi gali sukelti nemalonius simptomus, kaip karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį, jo pasekmės dažniausiai būna švelnesnės nei A tipo gripo.
Gripo simptomai
Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:
- Karščiavimas (39 °C - 40 °C)
- Sloga
- Gerklės skausmas
- Kosulys
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmas
Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.
A gripo simptomai
A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau.
A tipo gripui būdingas stiprus galvos skausmas, laužo kaulus, kyla aukšta temperatūra. Jei sergama B grupės gripu - aukštą temperatūrą lydi sloga bei kosulys. Anot O. Kinčinienės, atliktų tyrimų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje sergama ir A, ir B tipo gripu.
B gripo simptomai
B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.
Gripo eiga ir užkrečiamumas
Virusai geba mutuoti, todėl kiekvienais metais atsiranda vis naujų viruso potipių, o imunitetas susidaro tik to tipo virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Kadangi gripo užkrečiamumas yra itin greitas, žmogus gali užkrėsti kitus dar net pats nejausdamas pirmųjų simptomų.
Gripo virusas plinta lašeliniu būdu.
Kaip užsikrečiama gripu
Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtę asmenys čiaudi, kosėja ar kalba. Taip pat virusas gali patekti per rankas į burną, nosį ir akis. Dėl to infekcija greičiausiai plinta erdvėse, kurios yra mažos, drėgnos ir retai vėdinamos.
Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus - užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų.
Maži vaikai išskiria didesnį viruso kiekį nei suaugusieji, todėl kitus gali užkrėsti 7 dienas ar net ilgiau. Būtent todėl gripas labai greitai plinta tarp vaikų mokyklose ir darželiuose, kur vienoje vietoje yra daug vaikų, nes vos vienas vaikas gali užkrėsti visą grupę. Kad taip nenutiktų, rekomenduojame sergančiam vaikui likti namuose ir nelankyti darželio ar mokyklos, kol visiškai pasveiks.
Po kiek pasireiškia pirmieji simptomai (inkubacinis periodas)
Inkubacinis gripo periodas nuo užsikrėtimo, kai atsiranda pirmieji simptomai, gali trukti 24-72 val., bet dažniausiai 48 val. Nors žmogus jau užsikrėtęs virusu nejaučia susirgimo požymių, jis tampa infekcijos platintoju.
Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.
Kiek laiko trunka gripas
Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.
Komplikacijos
Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos epidemijų metu yra bakterinės superinfekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai (dažniausiai plaučių ir širdies).
- Pirminė virusinė pneumonija - reta, bet itin pavojinga komplikacija, kurią sukelia pats gripo virusas.
- Antrinė bakterinė pneumonija - dažniausiai pasitaikanti komplikacija, kuri pirmiausia pasireiškia kelių dienų gripo eiga, o vėliau prasideda stiprus kosulys, dusulys ir gausus skreplių išsiskyrimas. Neretai dėl šios komplikacijos prireikia hospitalizacijos.
- Bronchitas - komplikacija, ypač pasireiškianti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kaip astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
- Kitos komplikacijos - vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, o retesniais atvejais pasitaiko miozitas (dažniau vaikams), Reye sindromas, Guillain-Barré sindromas ar hemolizinis ureminis sindromas.
Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas.
Kam gripas pavojingiausias (rizikos grupės)
Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei tiems, kas serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis.
Vaikams
Gripas vaikams dažnai pasireiškia stipriau nei suaugusiesiems, o gripo užkrečiamumas tarp jų didžiausias. Jie gali platinti virusą net kelias dienas po pasveikimo. Būdingi gripo simptomai vaikams:
- Aukšta temperatūra (dažnai virš 39 °C)
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Kosulys
- Sloga
- Gerklės skausmas
- Dirglumas
- Miego sutrikimai
- Apetito sumažėjimas
Jei vaikas susirgo gripu, tuomet reikėtų įvertinti jo būklę. Jei karščiavimas vidutinis, duodame daug gerti - arbatų, sultinio. Storai mažojo ligonio neapklostome ir temperatūros iki 38.5 nemušame, nebent vaikams ji sukelia diskomfortą.
„Būtent vaikams, o ne tėvams, - pabrėžė gydytoja. - Karščiavimas tuo metu yra norma, organizmas gamina antikūnius, o jei temperatūra numušama - jis to nepadaro“.
Jei simptomai jaudina tėvus, vaikas suglebęs, jį kamuoja stiprus galvos skausmas, šaltos galūnės, nors aukšta temperatūra, arba ši aukštesnė nei 39 laipsniai, tuomet būtina konsultuotis su specialistu.
Vaikams iki 1 metų apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptominis arba pseudosimptominis. Vaikams nuo 3 iki 5 metų gripo simptomai yra minimalūs, dažnai nespecifiniai. Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję. Gali būti mieguistumas (50 proc.
Suaugusiems, vyresniems nei 65
Vyresnio amžiaus žmonėms gripas pavojingas, nes dažnai praeina be temperatūros, todėl liga pastebima vėliau. Gripo simptomai šiame amžiuje gali būti:
- Nuolatinis silpnumas
- Dusulys
- Kosulys
- Galvos svaigimas
- Apetito stoka
- Skausmai sąnariuose ir raumenyse
Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau patiria gripo komplikacijas, todėl jiems ypač svarbi profilaktika ir savalaikis gydymas.
Gripo gydymas
Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių.
Poilsis ir skysčių vartojimas
Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.
Duokite vaikams gerti daug šiltų arbatų.
Vaistai nuo simptomų
Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis. Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas; Slogai - purškalai su jūros vandeniu; Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės; Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės.
Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.
Jei karščiavimas vidutinis, duodame daug gerti - arbatų, sultinio. Storai mažojo ligonio neapklostome ir temperatūros iki 38.5 nemušame, nebent vaikams ji sukelia diskomfortą.
Antivirusiniai vaistai
Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie trumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.
Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- Temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas
- Pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas
- Atsiranda sąmonės sutrikimas
- Dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos
Kamuojant slogai, svarbu neversti vaikų stipriai pūsti nosies, nes gali nukentėti ausys.
Būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jaučiatės labai blogai, laukiatės kūdikio, sergate lėtinėmis ligoms (bronchų astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos), esate vyresnis nei 65 metų.
Prevencija nuo gripo
Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso.
Skiepai nuo gripo
Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šie asmenys kasmet gali pasiskiepyti nemokamai, nes vakciną finansuoja valstybė. Geriausias metas vakcinacijai yra atėjus šaltajam sezonui, rudenį ar žiemą, kol neprasidėjo gripo epidemija. Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė teigia, kad pati geriausia apsauga nuo šios ligos, pagrįsta moksliniais įrodymais, yra gripo vakcina. „Žinoma, optimalu skiepytis yra lapkričio mėnesį, dabar kiek vėloka, tačiau iki gripo piko, kuris greičiausiai bus po trijų savaičių, dar spėtų susidaryti imunitetas,“ - teigė O.Kinčinienė.
Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų.
Be skiepų, labai svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią gripo plitimui.
Taip pat labai svarbu gripo sezono metu stiprinti tiek sergančio vaiko, tiek likusių šeimos narių imuninę sistemą, kad neužsikrėstų visa šeima.
Ar skiepytis nuo gripo reikia kasmet? Taip, skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Gripo virusas kinta kiekvienais metais, todėl vakcina, sukurta prieš praėjusią sezoną, gali nebūti efektyvi prieš naujas viruso atmainas. Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujina vakcinos sudėtį, kad ji atitiktų dažniausiai cirkuliuojančius virusus, todėl kasmetinė vakcinacija užtikrina geresnę apsaugą.
Kada geriausia pasiskiepyti nuo gripo? Geriausia skiepytis nuo gripo prieš prasidedant gripo sezonui, paprastai rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kad organizmas turėtų laiko suformuoti imunitetą.
Ar gripo vakcina visada apsaugo nuo gripo? Nors gripo vakcina labai padidina apsaugą nuo gripo, ji nėra 100% efektyvi, nes virusas gali mutuoti.
Rankų higiena
Dažnai rankų plovimas muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo užkrečiamumą. Reikėtų vengti liesti veidą neplautomis rankomis, o sergant dengti burną ir nosį čiaudint ar kosint. Taip pat geriausia rankas dezinfekuoti specialiu skysčiu, nes gripo virusas yra jautrus dezinfekantams.
Stebėkite, kad vaikai plautų rankas.
Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė - rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio.
Dažnai rankų plovimas su muilu ir šiltu vandeniu yra paprastas, bet itin veiksmingas būdas sumažinti gripo viruso perdavimą. Ypač svarbu plauti rankas po to, kai buvote viešose vietose, po kosulio ar čiaudėjimo. Be to, visada pravartu turėti su savimi alkoholinį rankų dezinfekantą, kuris greitai ir efektyviai naikina virusus. Tai ypač patogu, kai nesate namie ir neturite galimybės tinkamai nusiplauti rankas - alkoholinį dezinfekantą lengvai galima nešiotis kišenėje.
Kaip išvengti užsikrėtimo gripu? Dažniausiai gripo virusas platinamas tiesioginio kontakto metu, todėl labai svarbu mokyti vaikus ir pratinti juos teisingai ir reguliariai plauti rankas. Rankas plauname muilu, trindami jas vieną į kitą ir kruopščiai išplaudami tarpupirščius, panages bei nuplaudami riešus. Nuplaukite muilą tekančiu vandeniu ir nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu arba švariu medvilniniu rankšluosčiu. Nusiplovę rankas stenkitės neliesti čiaupo arba durų rankenos. Dažnai plaukite rankas - prieš gamindami maistą, prieš valgydami, nusičiaudėję ar nusikosėję, pasinaudoję tualetu, viešuoju transportu, po kontakto su ligoniu ir pan.
Imuniteto stiprinimas
Nors visiškai išvengti virusų neįmanoma, bet pasirūpinus savo organizmu galima gerokai sumažinti užsikrėtimo riziką. Kasdien reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurie aprūpina organizmą vitaminais ir antioksidantais. Vitaminas C padeda stiprinti imuninę sistemą, o vitaminas D yra ypač svarbus šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių trūksta.
Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti.
Imuninės sistemos stiprinimas taip pat yra svarbi prevencijos dalis. Sveika ir subalansuota mityba, turinti daug vitaminų ir mineralų, reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti organizmui efektyviau kovoti su virusais. Be to, svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, nes jie silpnina imuninę sistemą.
Kiti patarimai
Venkite artimo kontakto su sergančiais, buvimo visuomeniniame transporte, masiniuose renginiuose. Tokiuose vietose yra daug sloguojančių bei kosinčių, „besidalinančių“ gripo sukėlėjais virusais.
Stenkitės, kad vaikai nesušaltų ir neperkaistų. Vežant vaikus automobilyje svarbu jo labai neprišildyti, nes dideli temperatūrų svyravimai pavojingi vaikų sveikatai.
Vartokite česnakus, tuomet jūsų vengs ne tik virusai, bet ir virusų nešiotojai bus nuo jūsų per atstumą.
Nepamirškite, kad svarbu teisingai sudėlioti dienos režimą: aktyvią veiklą, poilsį, kaitaliokite protinę veiklą su fizine. Leiskite laiką gryname ore.
Be to, visada pravartu turėti su savimi alkoholinį rankų dezinfekantą, kuris greitai ir efektyviai naikina virusus. Tai ypač patogu, kai nesate namie ir neturite galimybės tinkamai nusiplauti rankas - alkoholinį dezinfekantą lengvai galima nešiotis kišenėje.
Kitas svarbus elementas - kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Jei jaučiate, kad sergate arba pasireiškia gripo simptomai, turite laikytis tam tikrų taisyklių, kad neužkrėstumėte kitų žmonių. Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartiniu audiniu, servetėle arba kosėkite, čiaudėkite į lenktą alkūnę - tai padės išvengti viruso išsiskyrimo į aplinką.
Galima atlikti nesudėtingą testą, patikrinę šlapimo spalvą. Šviesiai geltona spalva reiškia, kad sergantysis vartoja pakankamai skysčių.
Be to, svarbu vengti didelių susibūrimų ir artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. O jei sergate patys, likite namuose ir laikykitės lovos režimo, kad neplatintumėte viruso.
Galima pasinaudoti greituoju gripo testu, kuris padeda nustatyti gripo viruso antigeną ir patikslinti diagnozę.