Konfliktų sprendimas mokyklose: kai susiduria interesai
Konfliktų sprendimas mokyklose: kai susiduria interesai
Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėse mokyklose, kurioje mokosi įvairių sutrikimų ir negalių turintys vaikai, yra interesų konfliktai, kurie gali kilti tarp mokinių, mokytojų, tėvų, o kartais net tarp mokyklos administracijos ir išorinių rangovų. Tokie konfliktai gali neigiamai paveikti visą mokyklos bendruomenę, sukelti nesaugumo ir baimės jausmą.
Konfliktai ir jų įžiebtos situacijos
Neseniai viena statybų ir apdailos įmonė, atlikusi darbus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje, susidūrė su nemalonia situacija. Įmonės vadovas R.R. pasakojo, kad jo darbuotojai pastebėjo galimai agresyvų pedagogų elgesį su vaikais. Vienu atveju, pasak jo, auklėtojos grubiai tramdė vaiką, įtariama, turintį autizmą, jį tampydamos ir laužydamos rankas. Kitu atveju, darbininkai matė, kaip auklėtoja laužė rankas vaikui ir jį prispaudusi prie suolo, o kita auklėtoja linksmai juokėsi. Įmonės vadovas teigė girdėjęs, kaip ant vaikų rėkiama ir įžeidinėjama.
Šie pastebėjimai paskatino įmonės vadovą kreiptis į mokyklos direktorę. Tačiau, pasak R.R., vadovybės reakcija sukėlė dar didesnį šoką - esą bandyta įtikinti, kad toks elgesys yra normalus, o darbininkai turėtų rūpintis tik savo reikalais. Direktorė, anot jo, nurodė, kad toks elgesys galimai buvo būtinoji priemonė ir nereikėtų kreipti į tai dėmesio.
Įmonės vadovas pabrėžė, kad nuo šio pokalbio prasidėjo mokyklos vadovybės „kerštas“: neaktuoti darbai, grasinančio pobūdžio žinutės iš pavaduotojos, vilkinamas darbų priėmimas. Galiausiai, įmonė pati atsisakė tolimesnių darbų mokykloje.
Direktorės versija ir mediacijos svarba
Mokyklos direktorė Edita Astapovičienė pateikė kitokią šių įvykių versiją. Jos teigimu, skundai dėl mokytojų elgesio prasidėjo tik tada, kai buvo suabejota darbų kokybe. Direktorė teigė prašiusi įrodymų apie galimą smurtą, tačiau jų negavusi. Ji taip pat pabrėžė, kad kalbos apie smurtą prasidėjo tuo metu, kai buvo pradėti priimti darbai ir spręsti atsiskaitymo klausimai, ką ji įvertino kaip galimą šantažą.
Nors direktorė pripažino, kad kartais vaikus, turinčius elgesio ar emocinių sutrikimų, reikia sudrausminti ar izoliuoti, siekiant apsaugoti juos pačius ar kitus, ji labai abejojo, ar pedagogės imtųsi griežtesnių priemonių. Ji taip pat paneigė grasinusi įmonės atstovams, o kaip galimą motyvą tokiems kaltinimams įvardijo tai, kad buhalterija dar neapmokėjo sąskaitų.
Ši situacija paskatino diskusijas apie konfliktų sprendimo būdus mokyklose. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad mokyklose reikėtų mokyti taikiai spręsti konfliktus, o tam geriausiai pasitarnauti gali mokyklinė mediacija.
Mokyklinė mediacija kaip konfliktų sprendimo būdas
Mokyklinė mediacija - tai galimybė mokytis bendrauti kitaip: gerbiant vienam kitą, ugdant empatiją, gebėjimą išklausyti, išgirsti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai efektyvus būdas valdyti konfliktus, kylančius mokykloje.
Dažniausiai vaikai konfliktus sprendžia kreipdamiesi į suaugusiuosius, jėga (neretai pasitelkiant patyčias) arba atsitraukdami. Tokie būdai neigiamai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo jausmą visai mokyklos bendruomenei.
Mediatorius, arba tarpininkas, padeda išsiaiškinti konflikto priežastis, aptarti abiejų šalių poreikius ir rasti taikų sprendimo būdą. Mokyklinė mediacija padeda mokiniams ieškoti alternatyvių konfliktų sprendimo būdų, suteikia galimybę išgirsti kito nuomonę, gauti atsakymus į iškilusius klausimus, išsakyti jausmus ir poreikius.
Mediatoriaus vaidmenį mokykloje gali atlikti mokytojai, mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, kiti mokyklos bendruomenės nariai ir patys mokiniai. Tai padeda ne tik spręsti mokinių tarpusavio konfliktus, bet ir tarp mokinio-mokytojo, mokytojo-tėvų, mokinio-tėvų kylančius nesutarimus.
Vaiko teisių gynėjai ragina pedagogų bendruomenę, vaikus ir tėvus aktyviai naudotis mediacijos mokykloje galimybėmis, siekiant kurti saugesnę ir tolerantiškesnę mokyklos aplinką.
Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nurodo, kad jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą.
