Atsakomybė už vaiko išlaikymą ir priežiūrą: tėvų valdžios ribojimas ir tėvystės nuginčijimas
Atsakomybė už vaiko išlaikymą ir priežiūrą: tėvų valdžios ribojimas ir tėvystės nuginčijimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar galima atsisakyti vaiko pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kokios yra tėvų teisiės ir pareigos, kada jos gali būti apribotos ir kokie veiksniai lemia teismo sprendimą šiais klausimais.
Tėvų Valdžios Turinys ir Lygybė
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) reglamentuoja tėvų ir vaikų santykius, nustatydamas tėvų teises ir pareigas. CK 3.155 straipsnis apibrėžia tėvų valdžios turinį, nurodydamas, kad tėvai privalo prižiūrėti savo vaikus iki pilnametystės arba emancipacijos. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
CK 3.156 straipsnis įtvirtina tėvų valdžios lygybės principą, teigdamas, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu (CK 3.157 str.). Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę vaiko gimimo liudijimą.
Atsisakymas Vaiko: Ar Tai Įmanoma Pagal Civilinį Kodeksą?
Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo, įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip tėvas, sužino, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Tokiu atveju kyla klausimas, ar galima atsisakyti tėvystės. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vienašališkai atsisakyti tėvystės. Tačiau LR Civilinis kodeksas įtvirtina tėvystės nuginčijimo institutą, kuris gali padėti išspręsti situaciją sužinojus, kad tėvas nėra biologinis vaiko tėvas. Gali susiklostyti tokia situacija, kai vyras tiksliai žino, jog jis nėra vaiko tėvas ir kelia klausimą ar galima atsisakyti tėvystės.
Tėvystės Nuginčijimas Teisme
Asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Taip pat asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu. Be to, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai).
Pareiškus ieškinį teisme, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant ar galima nuginčyti tėvystę, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų bei būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
Pabrėžtina, kad, jei teismas nustato, jog tėvystės nuginčijimas pažeidžia vaiko interesus, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį ir tėvystė tokiu atveju lieka nenuginčyta. Teismas vertina teisinio tėvo veiksmus - kodėl buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, jog jis galimai nėra vaiko tėvas, ar ir kaip rūpinosi vaiku ir t. Vadinasi, jei nurodyti kriterijai patvirtina, kad tarp teisinio tėvo bei vaiko yra susiformavęs stiprus ryšys, vaikas nori išsaugoti šį ryšį ir kitais panašiais atvejais, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Svarbu pažymėti, kad ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše. Vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas kitaip, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, apie tokį įrašą sužinojo būdamas nepilnametis arba neveiksnus šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityje.
Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jis atliekamas teismo paskyrimu arba savanoriškai, kai abi pusės sutinka. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas (atstovai pagal įstatymą) nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai - tai būtų pažeidimas asmens teisei į kūno neliečiamumą. Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai.
Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.
Vaiko Interesų Prioritetas
Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, teismas visada atsižvelgia į vaiko interesus. Jei nuginčijus tėvystę vaiko padėtis pablogėtų, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį. Tai reiškia, kad teismas vertina, ar tarp teisinio tėvo ir vaiko yra susiformavęs stiprus ryšys, ar vaikas nori išsaugoti šį ryšį, ir kitus panašius veiksnius. Jei teismas nustato, kad tėvystės nuginčijimas pažeis vaiko interesus, ieškinys gali būti atmestas.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimo dokumentuose tėvystė yra įrašyta, tačiau nėra kito asmens, kuris norėtų ir galėtų tėvystę pripažinti, teismas gali atsisakyti nuginčyti tėvystę vien dėl to, kad vaikas neliktų be teisinio tėvo statuso turinčio asmens. Be to, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas - net jei kitas vyras būtų pasirengęs pripažinti tėvystę ir atlikęs DNR tyrimą.
Tėvų Valdžios Apribojimas
Nors tėvystės atsisakyti negalima, tam tikrais atvejais tėvų valdžia gali būti apribota. Tai reiškia, kad tėvai praranda dalį arba visas teises į savo vaiką. Tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai tėvai nevykdo savo pareigų arba kelia grėsmę vaiko gerovei.
Pagrindai Apriboti Tėvų Valdžią
CK 3.180 straipsnis numato sąlygas, kada gali būti apribota tėvų valdžia. Tai gali būti padaryta, jei tėvai:
- Nesirūpina vaiku, jo sveikata, auklėjimu ar priežiūra;
- Piktnaudžiauja tėvų valdžia;
- Žiauriai elgiasi su vaiku;
- Serga lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija;
- Dėl savo kaltės padarė nusikaltimą prieš vaiką.
Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus.
Laikinas ir Neterminuotas Apribojimas
Tėvų valdžia gali būti apribota laikinai arba neterminuotai. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas.
Vaiko Teisė Į Šeimos Ryšius
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus.
EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globojė ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.
Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus.
Vaiko Išlaikymas
Net ir tuo atveju, jei tėvystė yra nuginčijama arba tėvų valdžia apribojama, išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse.
Išlaikymo Nustatymas
Tėvams gyvenant kartu, klausimų dėl vaiko išlaikymo dažniausiai nekyla. Tačiau, kai tėvų keliai išsiskiria, vaiko išlaikymo klausimas tampa aktualus. Jei santuoka nutraukiama, nepilnamečio vaiko išlaikymas privalo būti aptartas skyrybų metu. Tas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, negali atsisakyti išlaikymo vaikui, nes tai pinigai, skirti vaikui, o ne jam. Išlaikymas privalo būti nustatytas, kitaip teismas santuokos nenutrauks, nes bus pažeidžiami vaiko interesai.
Tėvams, kurie nebuvo susituokę, pasukus skirtingais keliais nustatyti išlaikymo nėra privaloma. Tačiau visuomet rekomenduotina tą padaryti, nes taip apsaugomi tiek vaiko interesai, tiek abiejų tėvų. Tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, visada žinos kada ir kokią sumą gaus vaiko išlaikymui.
Išlaikymo Dydis
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti proporcinga jo poreikiams bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Tam turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nustatant paties išlaikymo dydį atsižvelgiama į keletą kriterijų:
- Vaiko amžius;
- Laikas, kurį vaikas praleis su išlaikymą mokančiu tėvu/motina;
- Vaiko sveikatos būklė;
- Vaiko gabumai ir polinkiai;
- Tėvų turtinė padėtis.
Šiuo metu nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2024-01-01 - 708,4 Eur). Iš šios sumos atimami „vaiko“ pinigai, kuriuos moka SODRA (nuo 2024-01-01 - 96 Eur). Šis dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui.
Išlaikymo Sumos Keitimas
Teismo nustatytas vaiko išlaikymas gali būti keičiamas bendru tėvų sutarimu. Tokiu atveju tėvai sudaro taikos sutartį, kurią teikia tvirtinti teismui. Jei sutartis neprieštarauja vaiko interesams, teismas ją patvirtina. Jei susitarti taikiai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepavyksta, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti (padidinti arba sumažinti) anksčiau nustatytą išlaikymo dydį.
Teismų Praktikos Pavyzdys
Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos. Tarnyba nurodė, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje. Nepilnamečių biologinė motina pranešė, kad lankydama nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matyti mušimo žymių. Atliekant vaikų globos priežiūrą nustatyta, kad globėja neužtikrina vaikų bendravimo su biologine šeima, globotiniai ją ir jos sutuoktinį vadina tėvais. Globėja, spręsdama vaikų auklėjimo, adaptacijos ir kitus su vaikais susijusius klausimus, nebendradarbiavo su specialistais, neteikė vaikams reikalingos pagalbos užmezgant saugius ir patvarius ryšius, neužtikrino vaikų tinkamo kontakto su biologine šeima.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius iš jų globėjos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (bylos Nr. e3K-3-182-916/2020) nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo - vaiko paėmimo - patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Pirmiausia Tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.
Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek Tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir, kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą. Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, Tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų yra trauminė patirtis vaikui, todėl Tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami Tarnybos specialistų, neatvykdami į Tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, Tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma. Tai - paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę. Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia.