Tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesys yra svarbus vaiko socialinės ir emocinės raidos aspektas.

Formuojant tinkamus elgesio įgūdžius, vaikai mokosi savikontrolės, pagarbos kitiems ir gebėjimo bendrauti.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tinkamas elgesys, kodėl svarbu nustatyti ribas, kaip reaguoti į netinkamą elgesį ir kaip ugdyti tinkamus bendravimo įgūdžius.

Ribų svarba ir drausmės ugdymas

„Ribos" - gana populiarus žodis mūsų laikais, bet kas iš tikrųjų yra tos auklėjimo ribos?

Anot specialistų, auklėjimo ribos - ne kas kita, kaip vaikų drausminimas.

Tai tam tikros elgesio normos ir taisyklės, nusakančios, kas yra leistina, o kas − ne.

Teisingai nustatytos ribos padeda vaikui pereiti į aukštesnį elgesio kontroliavimo etapą - vidinę drausmę.

Vos išaugus iš kūdikystės, vaikui yra nustatomos ribos: jis mokosi elgesio normų stebimas ir kontroliuojamas tėvų, auklėtojų.

Vėliau sudaromas tam tikras atstumas - vaikai stebimi iš toliau, „viena akimi“.

Taip pamažu vaikas pratinasi prie vidinės drausmės ir savikontrolės.

Apie antrus gyvenimo metus vaikas susiduria su nelengva vidine būsena: išmokęs vaikščioti, jis ima jaustis vis savarankiškesnis, todėl nori būti nepriklausomas nuo tėvų.

Kita vertus, jis tebėra priklausomas, nes vis dar negali pats patenkinti visų savo poreikių.

Todėl reikėtų leisti jam žinoti, kas yra gerai, o kas - ne, jau panašiame amžiuje.

Tėvams neparodžius vaikui jo ribų - vėliau problemos tik gilės.

Ir už tėvus daugiau niekas tų ribų nubrėžti negali.

Tai reikia ir tai būtina.

Mat vėliau, patekę į sociumą, tokie vaikai paprastai susiduria su nemenkais bendravimo sunkumais.

Anot mokslinių tyrimų, vaiko gebėjimas kontroliuoti save tiesiogiai priklauso nuo jo santykių su tėvais.

Pavyzdžiui, jei vaikas yra pratęs namuose elgtis agresyviai ir nesulaukti neigiamo tėvų atsako - jis traktuoja tai kaip elgesio normą.

Rezultatas: vaikas nesupras, kodėl kiti jo nemėgsta ir vengia.

Su panašia problema dažnai susiduria ir vaikai, kuriems namuose viskas buvo leidžiama.

Susidūręs su platesnio pasaulio realybe (o pirmąja tokia patirtimi dažniausiai būna vaikų darželis), vaikas pradės blogai elgtis.

Kaip nustatyti ribas?

Vaikams reikia aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

Aiški komunikacija: Vaikams reikia aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

Nuoseklumas: Būtina laikytis nustatytų taisyklių ir susitarimų.

Suaugusiųjų žodžiai bei šeimos susitarimai įgija svorio tada, kai jie kaskart įgyvendinami.

Jei vieną vakarą leidžiame mažiesiems padūkti ilgiau po sutarto laiko, negalime tikėtis, jog kitą vakarą jie pavyzdingai gulsis į lovą vos tik paprašius.

Pasirinkimo galimybė: Suteikti vaikams pasirinkimą, kad jie jaustųsi savarankiški.

Tarkime, norime, kad mažasis eitų miegoti, o šis prieštarauja, nori dar pažaisti.

Užuot įtikinėję ir pasakoję apie miego naudą organizmui, galime ištarti: „Metas eiti miegoti.

Gali pasirinkti, kurį žaisliuką šiandien migdysi drauge - Furbį ar Meškį?”

Pasekmės: Iš anksto įspėti apie netinkamo elgesio pasekmes.

Pavyzdžiui, jei vaikas triukšmauja, galime sakyti „Prašau kalbėti ramiu balsu arba turėsiu nutraukti šitą žaidimą”, jei sesės mušasi - „Arba žaiskite draugiškai, arba teks žaisti atskirai”, jei broliai nepasidalina knygos - „Turite dalintis šia knygele, arba padėsiu ją atgal į lentyną”.

Bausmės: Anot šiuolaikinių psichologų, bausmes (ne fizines!) geriausia taikyti tik tada, kai yra akivaizdi grėsmė.

Pavyzdžiui, jei vaikas daro fizinę žalą kitam vaikui ar gyvūnui.

Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį.

Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia, rytoj su draugais nesusitiksi.

Tik neužmirškime bet kokio amžiaus vaikui paaiškinti, kodėl ir už ką jis baudžiamas ar drausminamas, šiuo atveju - paaiškinti reikėtų, kad buvo prarastas pasitikėjimas, nesilaikyta duoto žodžio grįžti laiku ir sulaužytas susitarimas.

Kaip reaguoti į netinkamą elgesį?

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina.

Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas.

Sumanus, o ne greitas.

Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių.

Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu.

Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi".

Svarbu:

• Būkite ramūs: Svarbu išlikti ramiems ir nesikarščiuoti.
• Įvertinkite situaciją: Prieš reaguojant, svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu.
• Aiški komunikacija: Pasakykite vaikui, kad jo elgesys yra nepriimtinas.
• Mokymai: Paaiškinkite, kaip elgtis tinkamai.
• Atsakomybė: Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
• Nuoseklumas: Laikykitės nustatytų pasekmių.
• Stiprinkite teigiamą elgesį: Paskatinkite ir pagirkite tinkamą vaiko elgesį bei pastangas.

Patarimai, kaip ugdyti tinkamą elgesį

• Bendraukite su vaiku teigiamai: Bendraujant su vaiku labai svarbu teigiamas emocinis tonas.
• Pastebėkite ir pagirkite: Stenkitės kuo dažniau pastebėti ir pagirti vaiką kai jis elgiasi gerai.
• Vertinkite elgesį dažnai: Parodykite vaikui, kad juo domimasi, kad teisingai ir objektyviai vertinamas jo elgesys.
• Darykite išvadas: Darykite dažnas ir aiškias išvadas apie vaiko elgesį, aptarkite jį kartu su vaiku.
• Skatinkite teigiamą elgesį: Iš pradžių stenkitės pastiprinti ir skatinti teigiamą vaiko elgesį ir tik vėliau taikykite pasekmes arba privilegijas.
• Sudarykite sąlygas energijos iškrovai: Sudarykite sąlygas vaiko energijos iškrovai (aktyvūs žaidimai, sportas ir pan.).
• Laikykitės dienotvarkės: Laikykitės aiškios ir nuoseklios dienotvarkės, kad vaikas visuomet žinotų kas vyks artimiausioje ateityje.
• Ugdykite bendravimo įgūdžius: Ugdykite tinkamus vaiko bendravimo įgūdžius, iš anksto aptarkite su vaiku ar net parepetuokite priimtinus elgesio ir bendravimo principus įvairiose situacijose (mokykloje, svečiuose, žaidžiant su bendraamžiais ir pan.).
• Ribokite smurtą: Neleiskite vaikui žiūrėti smurtą ir agresiją rodančių filmų, žaisti kompiuterinių žaidimų.

Netinkamo elgesio priežastys

Netinkamas elgesys gali būti įvairių priežasčių pasekmė.

Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys.

Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai.

Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius.

Dažniausios priežastys:

• Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi.
• Savarankiškumo siekimas: Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams.
• Kerštas: Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
• Nevykėliškumas: Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.

Dažnos klaidos auklėjant

• Per didelis nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje.
• Nepagarba autoritetui: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis.
• Fizinės bausmės: Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.

Elgesio ugdymo sistema

Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu.

Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau.

Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.

Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.

Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį.

Pareiga	Pirmadienis	Antradienis	Trečiadienis	Ketvirtadienis	Penktadienis	Savaitgalis
Susitvarkyti žaislus	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -
Padėti serviruoti stalą	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -	+ / -

Melas ir vagystės

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės.

Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą.

Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Melavimo priežastys:

• Melas vengiant bausmės.
• Suaugusiųjų pavyzdys.
• Siekiimas padaryti įspūdį.
• Gynimas savo interesų.

Taisyklių svarba ir įtaka vaikų elgesiui

Kartais reikalavimas laikytis taisyklių ir standartų vaikus gali erzinti, tačiau ilgainiui bręsdami jie supranta, kad tėvai tokiu būdu nori ne pakenkti ar nubausti, bet priešingai - rūpinasi jų gerove.

Kai vaikus taisyklių mokome nuosekliai ir aiškindami, jie supranta, ko iš jų tikimasi ir kaip derėtų pasielgti vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje.

Taisykles šeimoje kurti ir kontroliuoti, ar jų yra laikomasi, turi abu tėvai.

Mokydamiesi taisyklių, vaikai tikisi, kad jų laikysis ir tėvai, kurių elgesys jiems yra pavyzdžiu.

Kuomet patys tėvai nepaklūsta elgesio standartams ir taisyklėms, neverta tikėtis, kad ir vaikas elgsis kitaip.

Suprantama, tai nereiškia, kad vaikai gali nurodinėti, kokių taisyklių turėtų laikytis tėvai.

Laikytis taisyklių vaikus reikia pradėti pratinti kiek įmanoma anksčiau.

Tyrimai rodo, kad, jeigu vaikas pratinamas prie prašymų laikytis taisyklių ikimokykliniame amžiuje, tai ir vėlesniame amžiuje jis juos priima lengviau.

Net ir labai maži vaikai jau gali patys padėti dantų šepetuką atgal į tam skirtą indelį ar po miego susilankstyti savo pižamą bei pasidėti po pagalve.

Taigi pradėti reikia nuo nesudėtingų, bet svarbių prašymų.

Vaikai pirmiausia turi pajusti, kad taisyklės ir standartai apskritai egzistuoja.

Kaip efektyviai diegti taisykles

Nustatant bet kokias taisykles ar reikalavimus, visada reikia sudaryti galimybę vaikui išsiaiškinti, kodėl jie reikalingi.

Pavyzdžiui, vaikui gali būti visiškai neaišku, kodėl gi vakarais reikėtų susitvarkyti žaislus.

Bet kokias taisykles ir standartus vaikui reikia išsakyti tiesiogiai, žiūrint jam į akis ir niekur neskubant.

Būtina rasti tinkamą momentą.

Pranešti apie naujų taisyklių įvedimą nėra logiška tada, kai vaikas yra įsitraukęs į mėgstamą žaidimą ar dėl ko nors sunerimęs.

Visada svarbu išsiaiškinti, ar vaikas tikrai supranta, kas jam yra sakoma.

Nustatykite tokius standartus ir taisykles, kurios neviršytų vaiko galimybių.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo akivaizdu, tačiau kartais tėvai perlenkia lazdą.

Pavyzdžiui, vaikams neretai yra sunku išlikti ramiems, ypač tada, kai jie yra įsijautę į kokį nors žaidimą.

Dauguma apibendrintų taisyklių yra labai naudingos.

Tačiau kai kurios bendro pobūdžio, nekonkrečios taisyklės vaikus gali labiau supainioti nei duoti jiems naudos.

Taip yra todėl, kad ikimokyklinukams itin sunku suprasti, kada jas taikyti, o kada - ne.

Pavyzdžiui - taisyklė „visada paklusti suaugusiųjų reikalavimams“.

Labai svarbu vaiką mokyti paklūsti elgesio standartams ir taisyklėms nuosekliai bei sistemingai.

Negalime tikėtis, kad vaikai, tik išgirdę suaugusiųjų nurodymus, paklusniai ims jų laikytis.

Pavyzdžiui, jeigu iš vaikų reikalaujama taikiai spręsti ginčus, nesiveliant į fizinę kovą, jį pirmiausia būtina išmokyti pastebėti tokias situacijas, kai gali kilti grėsmė įsivelti į muštynes (pakeltas balsas, pyktis), tada - mokyti atrasti problemos priežastį (per ilgai žaidžiamas žaidimas, koks nors vaikas nepriimamas žaisti, visi nori žaisti su vienu žaislu), o galiausiai - mokyti ieškoti sprendimo (pakeisti žaidimą, imtis kito žaidimo, trumpam užsiimti kuo nors ramesniu, atsinešti daugiau žaislų, kad visiems užtektų).

Formuojant šeimos taisykles būtina įtraukti ir pačius vaikus, kad jie jaustųsi prisidėję prie jų kūrimo.

Vaikai tampa tarsi taisyklių bendraautoriais, o tai padeda jiems jų laikytis.

Tokiu būdu vaikai nebemano, kad taisyklės jiems yra primestos tėvų.

Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau - GĮP), kuri mokyklose pakeis nuo 2016 m. galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ).

Tėvų bendruomenė dėl šios programos nerimauja.

Viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų neleisti savo vaikų į GĮP pamokas, kuriose bus pateikiamos lytiškumo temos.

Iniciatyva keisti bendrojo ugdymo programas kilo praėjusios kadencijos Vyriausybėje.

Tuometinė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo programoje išsikėlė tikslą atnaujinti bendrųjų programų ugdymo turinį, jas perrašant pagal kompetencijas.

SLURŠ programą numatyta sujungti su žmogaus saugos programa ir papildyti socialinio bei emocinio ugdymo dalimi.

Rengiant programą joje nebeliko rengimo šeimai dalies, pasikeitė ir lytiškumo ugdymo samprata.

GĮP lytiškumo ugdymas buvo atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kurio tikslas - informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką.

Iš ugdomosios programos ji tapo prevencinė, lytiškumo srityje kalbanti apie saugius lytinius santykius ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją.

Programos koncepcijos ir turinio pokyčiai įvyko ne be tam tikrų ideologiškai angažuotų organizacijų įtakos ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) politinės vadovybės žinia bei palaikymu.

Rengiant šią programą, tėvų organizacijos nedalyvavo, o į Rengimo šeimai asociacijos ne kartą pateiktas pastabas (čia ir čia) ŠSMM nereagavo.

Apibendrinant konstatuotina, kad GĮP santykinai labiau susitelkusi ties gyvenimo negatyvių patirčių vengimu nei ties jo kūryba.

Šių metų birželio mėnesį buvo paskelbtos GĮP įgyvendinimo rekomendacijos.

Jos leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie programos turinį.

Sveika logika sako, kad, siekiant formuoti vaikui gyvenimo įgūdžius, pažinti save ir tobulėti, tikriausiai vertėtų atskleisti žmogų kaip asmenį, kaip daugiaplanę būtybę, kurioje suvienyti tiek dvasinis, tiek psichinis, tiek socialinis, tiek materialusis (kūniškasis) gyvenimo klodai.

Deja, nepaisant turinio platumo, programa pasižymi siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.

Antrojoje srityje „Santykiai ir bendradarbiavimas“ santykinai daugiau susitelkta į neigiamo santykio atpažinimą, jo poveikį emocijoms ir šio santykio vengimą, nei į gebėjimų ugdyti konstruktyvų (draugystės, meilės, šeimos) santykio kūrimą.

Pavyzdžiui, žodžiai, įvardijantys neigiamą santykį, rekomendacijose sutinkami dešimtis ir šimtus kartų (smurtas -139 kartus, patyčios - 74 kartus), o meilė - tik du kartus ir ne antrojoje srityje, kaip to reikalauja logika, bet ketvirtojoje („Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė“), kur meilė aptariama lytinių santykių ir kontracepcijos kontekste.

Skaitant programą labiausiai stebina, kad lytiškumo temos (lytinis potraukis ir lytiškumas) priskirtos ne prie savęs pažinimo, kaip to reikalauja elementari logika, bet prie ketvirtosios dalies „Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama negatyvių patirčių vengimui (eismo įvykiams, oro, vandens taršai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, žalingiems maisto produktams ir t.

Atidžiau panagrinėjus, kokie literatūros šaltiniai siūlomi nagrinėjant lytiškumo temas, aptinkamos daugiausia lytinio švietimo koncepcija besiremiančios rekomendacijos.

Apibendrinant konstatuotina, kad GĮP santykinai labiau susitelkusi ties gyvenimo negatyvių patirčių vengimu nei ties jo kūryba.

SLURŠ programai įgyvendinti nebuvo skirta jokių papildomų lėšų iš biudžeto.

Rekomenduota jos įgyvendinimą organizuoti panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai skirtas lėšas.

Tai lėmė, kad dauguma mokyklų, taupydamos įstaigos lėšas, šią programą integruodavo (t. y. iš esmės nieko su ja nedarydavo), o kita dalis - įgyvendindavo per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kviesdamosi lektorius iš išorės.

Su GĮP yra kitaip.

Skirtingai negu SLURŠ, jai įgyvendinti yra numatytas laikas pamokų tinklelyje ir tam reikalingas finansavimas.

2023 m. pavasarį patvirtinti Bendrieji ugdymo planai (BUP) pradiniame ugdyme GĮP leidžia įgyvendinti integruojant jos temas į kitus dalykus.

O štai viduriniame ugdyme (5-10 klasės) GĮP yra numatytos 148 pamokos: 2023-2025 m.

Pagal GĮP įgyvendinimo rekomendacijas, tiesiogiai su lytiškumo ugdymu susijusios temos programos privalomoje dalyje (70 proc. visos programos) sudaro iki 8 proc. viso turinio (arba 1-2 pamokos iš 26).

Praktiškai jų bus dar mažiau tiek dėl to, kad kol kas BUP 7-10 klasėse numato tik 0,5 GĮP per savaitę, tiek dėl reikalingos išdėstyti medžiagos platumo.

Lytiškumo ugdymo pamokų dalis GĮP gali didėti tik dėstančio mokytojo iniciatyva, 30 procentų laisvai pasirenkamo pamokų turinio sąskaita.

Pagal Gyvenimo įgūdžių programos turinį, šio dalyko mokytojai turi turėti psichologinių žinių, išmanyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, žmogaus saugą.

Prevencinei programai mokykloje pagal poreikį buvo galima pasitelkti Mokyklos vaiko gerovės komisijos specialistus, o pavertus ją dalyku, t. y. formalia bendrojo ugdymo programa (kaip yra GĮP atveju), kyla klausimas dėl šių specialistų įtraukimo į ugdymo procesą, nes dauguma jų neturi pedagoginio išsilavinimo.

Formalią bendrojo ugdymo programą gali dėstyti tik mokytojai, turintys atitinkamą pedagoginį išsilavinimą, suprantantys pedagoginio proceso esmę ir siekiantys įgyvendinti Švietimo įstatyme numatytus tikslus.

Kadangi programa dalykinė, krūvis mažas (nuo 0,5 iki 1 pamokos per savaitę), mažai tikėtina, kad etato dalis bus dar labiau smulkinama, t. y. kad ją dėstys daugiau negu vienas mokytojas.

Tai leidžia teigti, kad praktikoje dominuos tas turinys, kurį būsimasis GĮP mokytojas labiausiai išmano.

Geroji žinia tėvams yra ta, kad programa bus dėstoma pasitelkiant ne ekspertus iš išorės, bet vidinius mokyklos resursus.

Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas.

JTO Žmogaus Teisių Deklaracija sako, kad jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį.

Ypač tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje.

Remiantis tuo SLURŠ programoje buvo suformuluotas mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo principas, išreikštas nuostata, kad sveikatai ir šeimai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos bendromis tėvų ir mokyklos pastangomis.

GĮP programos projekte analogiško principo nėra.

Priešingai, programa remiasi nuostata, kad sėkmingam programos įgyvendinimui pasitelkti pakanka tam tikrų sričių specialistus.

Neskubėkite dėl šios programos pyktis su mokyklos, kurią lanko jūsų vaikas, administracija.

Mokytojai skeptiškai vertina šio dalyko įtraukimą į programą.

Pedagogų nuomone, gyvenimo įgūdžių pamokos tėra dar vienas papildomas nereikalingas krūvis mokiniams.

Programos įgyvendinimą labiau lems ne jos turinys, o mokytojas.

Geras mokytojas sugebės išdėstyti ir blogą programą, blogas mokytojas sugadins net ir gerą.

Ideologiškai angažuotas mokytojas sugebės net į iš pažiūros vertybiškai neutralaus dalyko turinį įdėti ideologinių žinučių.

Todėl sužinokite, koks mokytojas jūsų vaikui dėstys GĮP.

Išsiaiškinkite, kokia yra jo specializacija.

Gyvenimo įgūdžių mokytojų kaip tokių nėra.

Programą dėstys kitų dalykų mokytojai, įgiję papildomą kompetenciją.

Ją, priklausomai nuo mokyklos personalo sudėties, mokytojams tenkančio krūvio, etatų paskirstymo, dėstys tikybos ar etikos, biologijos ar kito dalyko mokytojas, jau dėstantis mokykloje.

Jei nerimaujate, susitikite ir pasikalbėkite su mokytoju.

Išsiaiškinkite jo pasaulėžiūros nuostatas (ypač lytiškumo ugdymo srityje).

Dalyko mokytojas kiekvienai klasei turi parengti ilgalaikį planą, kurį tvirtina mokyklos direktorius.

Švietimo portale Emokykla.lt yra pateikiami GĮP ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai, iš kurių jau dabar galite susidaryti vaizdą apie GĮP turinį konkrečioje klasėje.

Bendrieji ugdymo planai suteikia mokytojui pakankamai manevro laisvės planuojant ugdymo turinio įgyvendinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująsias BUP, 70 proc. dalyko sudaro privalomas turinys, o 30 proc. dalyko mokytojas renkasi pats.

Taip yra ir su GĮP.

Todėl drįskite pasiūlyti dalyko mokytojui jums svarbias ir jūsų vaikui aktualias temas, kurių nėra GĮP privalomoje dalyje (pavyzdžiui, apie psichologinius lyčių skirtumus ir jų įtaką komunikacijai, pornografinę priklausomybę ir pan.).

Išsiaiškinkite, kokią metodinę medžiagą mokytojas naudos.

Tik kraštutiniu atveju, kai tampa akivaizdu, kad mokyklos administracija nebendradarbiauja su tėvais (t. y.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima žinomos religijos mokymą ir tam tikrą pažiūrų sistemą.

Terminas „įsitikinimai“ nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“.

Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Darželiuose ir mokyklose būtina įgyvendinti socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas - nepakanka Gyvenimo įgūdžių programos“

2024 m. spalio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Spalio 2 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą „Dėl socialinio emocinio ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose“.

„Siekiant efektyvios prevencijos, būtina įvertinti, ar yra sutvarkyta ikimokyklinio ugdymo sistema, kad vaikams darželiuose būtų užtikrintas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas.

Taip pat labai svarbu siekti, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą būtų tęsiamas nuoseklus ugdymas, įgyvendinant pagal amžių pritaikytas socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas“, - teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Posėdžio metu diskutuota, kas ir kaip turėtų vykdyti socialinio emocinio ugdymo programų įgyvendinimo stebėseną, siekiant įvertinti, ar darželiuose yra vykdomas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas.

Nepaisant to, kad minėtos programos yra nurodytos ugdymo įstaigų strateginiuose veiklos planuose, neretai pasitaiko atvejų, kai šios programos nėra įgyvendinamos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, siekiant socialinio emocinio ugdymo užtikrinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, jos nuo 2025 m.

rugsėjo 1 d. turi pradėti vykdyti programas, parengtas pagal 2023 m.

švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires.

Šios gairės apima socialinio emocinio ugdymo kompetencijas ir pasiekimų sritis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad „būtinas rimtas valstybės požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, nes būtent tuo metu vaikai turi būti mokomi apie pagarbą vienas kitam, turi būti ugdomi gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai.“

Taip pat akcentuota, kad formuojasi tendencijos ir pasigirsta siūlymų, kad darželiai galbūt galėtų pereiti prie vaikų priežiūros, atsisakant ugdymo veiklos kaip prioritetinės.

„Socialiniai, bendravimo įgūdžiai yra vieni svarbiausių, todėl labai svarbu vaikus ugdyti ir ruošti ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui, socializacijai.

Būtinas kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, siekiant kuo geriau atliepti vaikų interesus.

Mažas vaiko amžius nereiškia, kad jam ugdymas gali būti vykdomas nekokybiškai ir greitai.

Vaiko interesas yra gauti darželyje ne tik priežiūrą, bet ir kokybišką ugdymą“, - teigė E. Žiobienė.

Posėdžio metu daug dėmesio skirta klausimui dėl Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) įgyvendinimo.

Mokyklose ši programa pradėta įgyvendinti 2023 m.

rugsėjo 1 d.

Tuomet būta nemažai iššūkių ir svarstymų dėl mokytojų, kurie mokys vaikus pagal GĮP, pa(si)rengimo.

Taip pat viešoje erdvėje vyko intensyvios diskusijos dėl šios programos turinio, susijusio su lytiniu švietimu, tinkamumo ir privalomumo.

Pasak Komisijos pirmininko A. Navicko, „praėjus vieniems metams nuo GĮP starto mokyklose, labai svarbu įvertinti, kaip sekėsi ją įgyvendinti, kokius iššūkius pavyko sėkmingai įveikti, kokios ateities perspektyvos.

Tai ypač aktualu, kalbant apie programos plėtrą, finansavimo užtikrinimą ir mokytojų pa(si)rengimą mokyti pagal šią programą“.

Primename, kad GĮP nuo 2023 m rugsėjo 1 d. pradėta įgyvendinti mokyklų nelyginėse klasėse, o nuo 2024 m.

rugsėjo 1 d. - visose klasėse.

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per 2023 metus specialias kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas pasirengti dirbti pagal GĮP, baigė 276 mokytojai.

Šiuo metu kvalifikacijos tobulinimo programoje dalyvauja 282 mokytojai (ją baigs šių metų spalio pabaigoje).

Nacionalinės švietimo įstaigos duomenimis, mokyklose pagal GĮP pamokas veda ne tik minėtą kvalifikacijos kėlimo programą baigę mokytojai, bet ir klasių auklėtojai, mokytojai, kurie anksčiau baigė programas, kurios integruotos į GĮP, taip pat, partnerystės principu, visuomenės sveikatos biurai ir kt.

Nacionalinės švietimo agentūros atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, 2024 m. pavasarį Lietuvoje trūko 260 mokytojų darbui su GĮP.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad iki 2025 m. pabaigos kvalifikacijos tobulinimo programą dėl pasirengimo dirbti pagal GĮP bus baigę 840 mokytojų.

Komisijos pirmininko A. Navicko teigimu, „labai svarbu yra vykdyti stebėseną, kaip mokytojams sekasi dirbti pagal GĮP, kokie iššūkiai kyla darbe, kaip keičiasi mokytojų ir mokinių nuostatos“.

Pažymėta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pateikusi Lietuvos mokslo tarybai paraišką dėl reikminio tyrimo poreikio.

Gavus pritarimą, tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kokios yra sėkmingo GĮP įgyvendinimo prielaidos ir kritiniai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant mokytojų, jų nuostatų, taikytų metodų, praktikų vertinimui.

Akcentuota, kad visos mokyklos privalo įgyvendinti bent vieną prevencinę programą.

Iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos prevencinių programų įgyvendinimui.

2024 m. iš valstybės biudžeto skirta 16,4 mln. eurų švietimo pagalbai, iš jų 1,4 mln. eurų - prevencinėms programoms.

„Siekiant sklandaus socialinio ugdymo mokyklose, negalime apleisti prevencinių programų įgyvendinimo.

Todėl svarbu žinoti, kaip vykdoma švietimo priežiūra, kad mokyklose būtų įgyvendinamos smurto, patyčių, destruktyvaus elgesio ir kitos prevencinės programos.

Taip pat svarbu stebėti, ar nuo GĮP įgyvendinimo pradžios mokyklose nesiformuoja praktika atsisakyti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdančių smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitų prevencinių programų“, - teigė Komisijos pirmininkas A.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dauguma savivaldybių skiria lėšų prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose (2024 m. tik 9 savivaldybės neskyrė lėšų prevencinėms programoms).

Pažymėta, kad 2024 m. 17,5 proc. mokyklų nevykdė prevencinių programų.

„Nepaisant mažo akredituotų prevencinių programų pasirinkimo, jas privaloma vykdyti visose mokyklose.

Todėl mokyklos neturėtų „prisidengti“ GĮP, nes ji neapima visų svarbių temų, kurioms reikalingas didesnis dėmesys, siekiant efektyvios prevencijos“, - apibendrino Komisijos pirmininkas A.

tags: #kaip #buti #drausmingu #gyvenimo #igudziu #ugdymas

• Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinių įstaigų plėtra
• Nerijaus Numavičiaus kelias į sėkmę
• Gyvūnų globos dienos logotipas
• Kaip stiprinti vaiko nervų sistemą
• Paslaptys Henriko Radausko eilėse