Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.

Ankstyvajame amžiuje vaiko socialinis mokymasis vyksta kasdienėse patirtyse - žaidžiant, bendraujant, sprendžiant nesutarimus ir ieškant savo vietos grupėje. Kai vaikas jaučiasi emociškai saugus, priimtas ir palaikomas, jis natūraliai pradeda domėtis ne tik aplinka, bet ir kitais vaikais. Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti. Jie formuojasi palaipsniui, per patyrimą, stebėjimą ir bandymus. Vaikai mokosi suprasti, kad šalia yra kitas - su savo norais, emocijomis ir ribomis. Po adaptacijos ir savarankiškumo augimo etapo vaiko dėmesys vis dažniau krypsta į bendraamžius. Konfliktai ankstyvajame amžiuje nėra neigiamas reiškinys - tai natūrali socialinio mokymosi dalis. Socialinių gebėjimų ugdymas vyksta ne atskirose pamokose, o kasdienėse situacijose. Ankstyvajame ugdyme žaidimas yra pagrindinė socialinio mokymosi forma. Kad socialiniai įgūdžiai galėtų augti, būtina aplinka, kurioje vaikas jaučiasi saugus reikšti save. Įvairios veiklos zonos, atviros priemonės ir galimybė dirbti mažomis grupėmis sudaro sąlygas vaikams natūraliai bendrauti, stebėti vieniems kitus ir mokytis per patirtį. Vaiko socialinis ugdymas nesibaigia darželyje. Socialiniai įgūdžiai formuojasi ten, kur vaikas jaučiasi saugus, matomas ir vertinamas.

Socializacijos pagrindai

Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.

Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.

Socialinių įgūdžių ugdymas vaikystėje

Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimykokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.

Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.

Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.

Socialinių įgūdžių ugdymas globos institucijose

Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.

Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.)

Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.

Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.)

Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas.

Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.)

Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.

Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.

Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.

Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.

Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes.

Socialinio darbuotojo vaidmuo

Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.

Lietuva, viena iš daugelio pasaulio šalių, kurios kovoja su socialinėmis ir ekonominėmis permainomis. Nuolatinės permainos sukelia naujus rizikos veiksnius, kurie įtakoja socialinės rizikos šeimų socialinę atskirtį. Siekiant užtikrinti kokybiškesnį darbą su socialinės rizikos šeimomis, svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent juos tobulinti. Socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai yra veikiami įvairių rizikų: skurdo, nedarbo, alkoholizmo, nusikalstamumo, vaikų nepriežiūros ir t.t. Todėl siekiant užtikrinti kokybiškesnį darbą su socialinės rizikos šeimomis svarbu ieškoti naujų, efektyvesnių darbo formų ir metodų ar bent jas tobulinti.

Vaikų dienos centras yra svarbi socialinė institucija, kurioje socialinis darbuotojas, siekdamas efektyviai padėti vaikams iš socialinės rizikos šeimų, turi organizuoti įvairiapusę pagalbą, tikslingai taikyti socialinio darbo metodus bei gebėti naudotis socialinio darbo teoriniais modeliais.

Mokslinėje literatūroje socialinės rizikos šeimos yra mažai nagrinėjamos sociologiniu aspektu. Edukologai ir psichologai atlieka įvairius tyrimus, kurių objektas yra socialinės rizikos grupės ir rizikos grupės vaikai.

Metodai socialiniams įgūdžiams ugdyti

Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis.

Įrodymais pagrįsti metodai

Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tai mokymo būdas, kai asmuo mokosi žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami socialiniai įgūdžiai, ir vėliau bando atkartoti parodytą elgesį. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.

Kiti daug žadantys metodai

• Socialinės istorijos: Tai trumpos istorijos, apibūdinančios konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Nors "Socialinių istorijų" veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių yra abejotinas, rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti šio metodo efektyvumą kiekvienu individualiu atveju.
• Socialinių įgūdžių grupės: Tai užsiėmimai nedidelėms autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų grupėms, kuriuose socialinis elgesys ir įgūdžiai yra išskaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus. Nors nėra atlikta metaanalizių apie šio metodo efektyvumą, jis gali būti daug žadantis, jei remiamasi EPP kriterijus atitinkančiomis mokymosi programomis ir technikomis.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad KET gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius.
• Savistabos mokymas: Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Nors tyrimų apie šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenų yra nedaug, kai kurie tyrimai rodo teigiamus rezultatus.
• Veikla pagrįstos programos: Šis metodas remiasi ypatingais autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) ir gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius, slopinti netinkamą elgesį bei didinti norą būti su bendraamžiais.
• Bendraamžių tarpininkavimas: Tai užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai (dažniausiai klasės draugai) pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas ir įgyvendina mokymo programą. Aprašomųjų tyrimų apžvalgos teigia, kad socialinių įgūdžių mokymas tarpininkaujant bendraamžiams yra veiksmingas, tačiau metaanalizės rezultatai yra abejotini.
• Tėvų mokymai: Vaikų tėvų mokymai padeda reikšmingai sumažinti vaikų elgesio problemas ir mokyti vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Konkrečiai, Franke ir Laugeson sukūrė draugystės įgūdžių mokymo programas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams bei paaugliams, kuriose svarbus komponentas yra tėvų mokymas.

Palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis

Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius. Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses. Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).

Išmaniųjų technologijų panaudojimas socialinių įgūdžių lavinimui

Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Autistiški asmenys dažnai turi sensorikos sutrikimų, todėl išmaniosios technologijos gali būti naudingos lavinant įgūdžius.

Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Technologijos taip pat gali padėti nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį bei suprasti emocijas.

Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.

Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus

• Mokykitės apie autizmą: Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
• Kreipkitės pagalbos į kitus: Nebijokite prašyti pagalbos iš specialistų ir kitų tėvų, auginančių autistiškus vaikus.
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis.
• Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
• Nepamirškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.

Autizmo stipriosios pusės

Kalbant apie autizmą, dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi, pavyzdžiui, dėmesys detalėms, puiki atmintis ir loginis mąstymas.

Ankstyvos intervencijos svarba

Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.

Amžiaus tarpsnių ypatumai

Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą:

• Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.

Metodai emociniam intelektui ugdyti

Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti:

• Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
• Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus.
• Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
• Be to, „Ramiosios zonos“, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.

Konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas

Pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.

Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą

Tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų. Be to, organizuojami mokymai ir seminarai emocinio intelekto (EQ) ugdymo tema, į kuriuos tėvai kviečiami aktyviai dalyvauti, kad galėtų geriau suprasti ir paremti savo vaikų socialinių įgūdžių vystymąsi.

Praktiniai patarimai, kaip lavinti bendravimo įgūdžius

Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius:

• Bendraukite su savo vaiku. Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti.
• Klausykite ir atliepkite. Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius.
• Praktikuokite pokalbius su vaiku. Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas.
• Aptarkite kūno kalbą. Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
• Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.
• Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.

Programos turinys ir kompetencijos

Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui. Šiais amžiaus tarpsniais neįveikti gyvenimo iššūkiai gali tapti savižudybių, tapimo smurto, prekybos žmonėmis, patyčių aukomis priežastimi, o nepakankamas žinojimas, kaip saugoti sveikatą, gyvybę, kaip priimti sprendimą, įvertinti atsakingai pasekmes, gali tapti ypač grėsmingais sprendimais sveikatai ir gyvybei.

Nuosekliai dėstomas Programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų. Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti. Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas. Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas.

Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip elgesio, atspindinčio žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas, visuma.

Dalykas yra nevertinamas pažymiais, tačiau mokiniai aktyviai įtraukiami į situacijas, kuriose turėtų galimybes pademonstruoti savo vertybes ir nuostatas arba žinojimą. Tikimasi, kad pagrindiniai įgūdžiai bus įgyti 10 klasėje, o 11-12 klasėse bus tęsiamas šių žinių, nuostatų ir elgesio modelių įtvirtinimas.

Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama penkiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 arba I-II gimnazijos klasės). Programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.

Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinias ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiektus rezultatus.

Vaiko socialinė ir emocinė raida yra individuali, nes vaikas šių įgūdžių yra ugdomas ne tik formaliajame ugdyme, dėl šios priežasties kiekvienas pasiektas lygis yra traktuojamas kaip ugdymo sėkmė. Pateiktas lygių aprašymas yra gairės mokytojui, kokius įgūdžius ir gebėjimus gali išsiugdyti vaikas, organizuojant nuoseklų ugdymą.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Besibaigiant vasaros atostogoms ir artėjant naujiems mokslo metams, VŠĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ , kartu su Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru bei Pakuonio pagrindinė mokykla vykdo projektą „Vaikų ir tėvų įvairių įgūdžių ugdymas ir laisvalaikio užimtumo galimybės atostogų metu. Šio projekto tikslas - organizuoti vaikų ir tėvų kūrybinių, pažintinių bei socialinių įgūdžių ugdymą atostogų (vasaros, rudens, žiemos) metu, suteikiant saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo galimybes, socialinę ir psichologinę pagalbą, gerinti šeimos tarpusavio santykius ir skatinti šeimų telkimąsi. Vaikų užimtumas padeda apsaugoti juos nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje, nusikaltimų, žalingų įpročių, leidžia suteikti jiems papildomų žinių ir įgūdžių, įdomiai ir naudingai praleisti mokslo atostogas. Daugelyje šeimų stebimas komunikacijos sutrikimas - nesidalijimas išgyvenimais ir jausmais. Per dieną vaikui yra skiriamos vos kelios minutės dėmesio. Šio projekto metu šeimos bus skatinamos susipažinti ir dalintis patirtimi su kitomis šeimomis, taip pat jos turės galimybę su specialistų pagalba spręsti ir analizuoti šeimoje iškilusias problemas. Bendrieji pokalbiai padės sulaukti kitų šeimų paramos ar patarimo. Kitas, ypatingai svarbus aspektas - socialinių įgūdžių ugdymas, kadangi šeimose šių įgūdžių dažniausiai stokojama arba jie yra nepakankami. Šeimoms bus padedama palaikyti ir atstatyti savarankiškumą, atliekant įvairias gyvenime reikalingas funkcijas. Projekte dirbant su šeimomis bus taikomas partnerystės principas - bendras darbas su šeimomis, bendradarbiavimas, dalijimasis, bendras tikslas (susitikimų, išvykų, sporto varžybų metu ir kt.). Šeimose stokojama vaikų auginimo, priežiūros įgūdžių, retai skiriama dėmesio vienas kitam, todėl bendras darbas kartu su šeimos nariais, sprendimų priėmimas, įgūdžių, vertybių ugdymas suartins šeimos narius ir sustiprins trūkstamus įgūdžius.

Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.

tags: #kasdieniunio #gyvenimo #igudziu #ugdymas #socialines #globos

• Kaip palengvinti refliukso simptomus vaikams
• Profesionalaus krepšininko Aleksejaus Švedo karjera
• Motinystės globėjos Egipte
• Ką pasiimti į ligoninę gimdant
• Iššūkiai ir sprendimai dėl vaisingumo senatvėje