Vištų Veislės ir Jų Kiaušinių Ypatumai
Vištų Veislės ir Jų Kiaušinių Ypatumai
Vištų auginimas yra populiarus užsiėmimas visame pasaulyje, tiek pramoniniu mastu, tiek mažose sodybose. Norint sėkmingai auginti vištas, svarbu suprasti skirtingas veisles, jų ypatumus, poreikius ir tinkamumą įvairiems auginimo tikslams. Skirtingos vištų veislės deda nevienodus kiaušinius, o žinodami pagrindinius skirtumus, galėsite geriau pritaikyti savo auginimo tikslus. Kiaušinių savybės priklauso nuo vištų veislės.
Vištų Veislių Klasifikacija
Vištų veislės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus, įskaitant paskirtį, kilmę, dydį ir plunksnų spalvą bei raštą.
Pagal Paskirtį:
- Kiaušininės
- Mėsinės
- Mišrios (kiaušininės-mėsinės)
- Dekoratyvinės
Pagal Kilmę:
- Azijinės
- Europinės
- Amerikietiškos
Pagal Dydį:
- Didelės
- Vidutinės
- Mažos (nykštukinės)
Kiaušininių Vištų Veislės
Kiaušininių veislių vištos yra auginamos daugiausia dėl kiaušinių. Jos paprastai yra mažesnės, energingesnės ir pradeda dėti anksčiau nei mėsinės veislės.
Baltasis Leghornas (White Leghorn)
Tai viena iš populiariausių kiaušininių veislių pasaulyje. Leghornai yra labai produktyvūs, deda didelius baltus kiaušinius. Jie yra atsparūs, bet gali būti nervingi ir reikalaujantys erdvės. Leghornų veislės viščiukai, daugiausia baltųjų plunksnų, garsėja išskirtiniais kiaušinių dėjimo gebėjimais - per metus jie nuolat deda apie 280-320 baltų kiaušinių.
Rudasis Rodailendas (Rhode Island Red)
Rodailendai yra universali veislė, gerai dedanti rudus kiaušinius ir turinti pakankamai mėsos. Jie yra atsparūs šalčiui ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Rodo salos raudonieji viščiukai, kuriems būdingas rausvai rudas plunksnų atspalvis, per metus duoda apie 250-300 rudų kiaušinių.
Australorpas (Australorp)
Australorpai yra kilę iš Australijos ir yra žinomi dėl savo didelio kiaušinių kiekio. Jie deda rudus kiaušinius ir yra ramūs bei lengvai prižiūrimi. Australorpai, kaip ir Saseksai bei Rodailendai, vadinami kiaušinių dėjimo mašinomis.
Mėsinių Vištų Veislės
Mėsinių veislių vištos yra auginamos dėl mėsos. Jos paprastai yra didesnės, greičiau auga ir turi didesnį raumenų kiekį.
Broleris (Broiler)
Broleriai yra specialiai išveista veislė, skirta greitam augimui ir dideliam mėsos kiekiui. Jie yra auginami pramoniniu būdu ir paprastai pasiekia skerdimo svorį per 6-8 savaites.
Kornišas (Cornish)
Kornišai yra didelės, raumeningos vištos, kilusios iš Anglijos. Jie yra naudojami kaip viena iš sudedamųjų dalių hibridiniuose broleriuose.
Brama (Brahma)
Bramos yra didelės, ramios vištos, kilusios iš Azijos. Jos turi daug mėsos ir yra atsparios šalčiui. Jų kojos apaugusios plunksnomis.
Mišrios Paskirties Vištų Veislės
Mišrios paskirties veislės yra auginamos tiek dėl kiaušinių, tiek dėl mėsos. Jos yra universalios ir tinkamos smulkiems ūkiams.
Plimutrokas (Plymouth Rock)
Plimutrokai yra populiari amerikietiška veislė, dedanti rudus kiaušinius ir turinti pakankamai mėsos. Jie yra ramūs, lengvai prižiūrimi ir atsparūs šalčiui. Ieškant didesnių kiaušinių, Plimutrokai yra puikus pasirinkimas.
Vajandotas (Wyandotte)
Vajandotai yra gražios, apvalios formos vištos, dedančios rudus kiaušinius. Jie yra atsparūs šalčiui ir gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Yra įvairių spalvų variantų. Lietuvoje jau pakankamai pažįstama vištų veislė viandotai. 2020 m. „PET SHOW LIETUVA“ parodoje buvo eksponuota 20 didžiųjų viandotų veislės paukščių. Taip pat porą raibų nykštukinių (bantaminių) viandotų atvežė visuomenei parodyti Dalia Jakovleva. Viandotų veislės charakteristika: draugiški, aktyvūs ir aprašomi kaip pakankamai triukšmingi, bet paklusnūs. Grakštus, gerai sudėtas paukštis. Kūnas yra trumpas ir pasižymi apvalia forma. Akys rausvai rudos spalvos, išraiškingos ir iškilios. Skiauterė tvirta ir tolygi, rožės formos, o pagrindinis skiauterės dyglys pakartoja kaklo liniją. Skiauterės dygliai maži ir apvalūs. Vidutinio ilgumo šlaunys, gerai padengtos minkštomis plunksnomis artimomis pagal struktūra šilkinių vištų. Dideli defektai: plunksnos ant blauzdų ar kojų. Baltos ar geltonos spalvos ausų speneliai uždengiančios daugiau negu trečdalį paviršiaus. Skiauterė ne raudona, kito tipo ar trukdo paukščio regėjimui. Šlaunys kitokios negu geltonos. Bet kokia deformacija. Taip pat yra miniatiūrinė viandotų veislė. Bantaminiai arba nykštukiniai viandotai - draugiški ir pasitikintys paukščiai. Mažai skraidantys, rašoma, jog pakanka 60cm aukščio tvoros.
Orpingtonas (Orpington)
Orpingtonai yra didelės, ramios vištos, dedančios rudus kiaušinius. Jie yra žinomi dėl savo gero temperamento ir tinkamumo pradedantiesiems augintojams. Ieškant didesnių kiaušinių, Orpingtonai yra puikus pasirinkimas.
Dekoratyvinės Vištų Veislės
Dekoratyvinės veislės yra auginamos dėl savo išvaizdos. Jos dažnai turi neįprastas plunksnas, spalvas ar kūno formas.
Šilkinė Višta (Silkie)
Šilkinės vištos yra žinomos dėl savo minkštų, į šilką panašių plunksnų. Jos yra mažos, ramios ir dažnai naudojamos kaip naminiai gyvūnai.
Faverolis (Faverolles)
Faveroliai yra kilę iš Prancūzijos ir yra žinomi dėl savo barzdos, ūsų ir plunksnų ant kojų. Jie deda šviesiai rudus kiaušinius ir turi gerą temperamentą.
Lenkijos Višta (Polish)
Lenkijos vištos yra žinomos dėl savo didelio plunksnų kuodo ant galvos. Jos deda baltus kiaušinius ir yra populiarios parodose.
Nykštukinės Vištų Veislės
Nykštukinės vištos yra mažos, sumažintos didesnių veislių versijos. Jos yra populiarios mažuose ūkiuose ir soduose.
Sebritas (Sebright)
Sebritai yra vienos iš mažiausių vištų veislių. Jie yra žinomi dėl savo gražių, apjuostų plunksnų.
Belgijos Barzdotasis Antverpenas (Belgian Bearded d'Anvers)
Šios vištos turi barzdą ir ūsus, suteikiančius joms unikalų išvaizdą. Jos yra mažos ir ramios.
Košinas (Cochin Bantam)
Košinai yra apvalios, plunksnuotos vištos, kilusios iš Kinijos. Jos yra ramios ir lengvai prižiūrimos.
Vištų Veislės ir Kiaušinių Spalva
Skirtingos vištų veislės deda skirtingų spalvų kiaušinius. Baltus kiaušinius dažniausiai deda leghornų veislės vištos. Rudus kiaušinius būdingi Rhode Island Red, Sussex ar Australorp veislėms. Žalsvus ir melsvus kiaušinius deda Ameraucana, Araucana ir Cream Legbar veislės. Svarbu pabrėžti, kad kiaušinio spalva neturi įtakos jo skoniui ar maistingumui - tai tik genetinis skirtumas.
Baltų Kiaušinių Trūkumas
Šiais metais pastebimas baltų kiaušinių trūkumas rinkoje. Augintojai teigia, kad prieš šventes paklausa baltiems kiaušiniams išauga. Viena iš priežasčių - dauguma ūkių augina rudas vištas, kurios deda rudus kiaušinius. Anksčiau baltus kiaušinius dėdavo leghornų veislės vištos, tačiau laikui bėgant kaimiški kiaušiniai tapo populiaresni. Todėl rinkoje dominuoja rudi kiaušiniai, o baltų kiaušinių pasiūla yra mažesnė.
Kiaušinių Dydis Ir Lukšto Stiprumas
Mažus kiaušinius deda jaunos vištos arba mažesnės veislės, tokios kaip Bantam vištos. Vidutinius ir didelius kiaušinius deda didesnės veislės, tokios kaip Orpington, Plymouth Rock ar Sussex. Tvirtesni lukštai dažniausiai būdingi rudų kiaušinių vištoms. Plonesni lukštai kartais pastebimi balto lukšto kiaušiniuose, ypač jei vištos neturi pakankamai kalcio racione.
Kiaušinių Skonis Ir Mityba
Kiaušinių skonis gali šiek tiek skirtis dėl vištų mitybos ir laikymo sąlygų. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, Australorp ar Marans, garsėja ypač gardžiais kiaušiniais. Subalansuotas pašaras daro didelę įtaką kiaušinių kokybei. Kiaušinių lukšto spalvą pirmiausia lemia jį dedančios vištos veislė. Tokie veiksniai kaip genetika ir veislės paveldas turi lemiamą reikšmę lukšto pigmentacijai. Kiaušinio lukšto spalva yra tik kosmetinė ir neturi jokios įtakos vidinei kiaušinio kokybei.
Maistinė Vertė: Mito Paneigimas
Moksliniu požiūriu balti ir rudi kiaušiniai maistine prasme yra lygiaverčiai. Nedideli skirtumai, kuriuos galite pastebėti, atsiranda ne dėl lukšto spalvos, o dėl vištų mitybos ir gyvenimo sąlygų. Baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis įvairių rūšių kiaušiniuose yra beveik vienodas. Dideliame kiaušinyje, neatsižvelgiant į lukšto spalvą, yra maždaug 6-7 g baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių ir tokių svarbių maistinių medžiagų kaip vitaminas D, B12 ir selenas. Cholesterolio kiekis ir kalorijų kiekis taip pat išlieka nepakitęs. Pagrindinis mitybos skirtumus lemiantis veiksnys yra viščiukų veislė ir aplinka. Ganyklose auginamų vištų, kurių kiaušiniai yra sodresnės trynio spalvos, maistingumas gali būti šiek tiek geresnis nei įprastu būdu auginamų vištų.
Žali Kiaušiniai - Realybė?
Žalius kiaušinius dedančią vištą Rasa iš karto atpažįsta kitų savo auginamų paukščių būryje. „Šita, ji turi rusvas plunksnas pakaklėje ir yra truputį smulkesnė nei kitos vištos. O gaidys išsiskiria dar ir žalsvomis plunksnomis“, - augintinių skirtumus vardijo R. Žalius kiaušinius dedanti višta į jų namus Alytaus rajone pernai rudenį atkeliavo per klaidą. Kiek vėliau, vištos pardavėjas paskambino ir užsiminė, kad ne tą vištą atidavė, tačiau Rasos vyrui pasiūlius vištą grąžinti, pardavėjas tik numojo ranka. Višta dedeklė kone kasdien padeda po vieną žalsvos spalvos kiaušinį. Anot R. Medišauskienės, jo baltymas yra baltesnis, o trynys - geltonesnis, nei įprastų vištų kiaušinių. Kodėl kai kurios vištos deda žalio atspalvio kiaušinius, nuomonių yra labai skirtingų. Vieni sako, kad dėl genų, kiti, kad tai priklauso nuo vištos veislės. „Įvairių veislių kiaušiniai būna ir žalsvi, ir melsvi, ir kaštoniniai, ir taškuoti.
Vištų Laikymo Sąlygos ir Mityba
Sėkmingam vištų auginimui būtina užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas. Tai apima erdvę, pastogę, lesalą ir vandenį, kraiką, laktas ir dėžutes. Vištų mityba turi būti subalansuota ir atitikti jų amžių bei paskirtį. Viščiukams reikalingas specialus lesalas, turintis daugiau baltymų, o dedeklėms - lesalas, turintis daugiau kalcio. Vištos taip pat gali būti šeriamos įvairiais priedais, pavyzdžiui, daržovėmis, vaisiais ir grūdais. Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu. Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo. Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą. Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą, priklausomai nuo jų amžiaus periodo. Vištoms Dedeklėms Subalansuotų Lesalų Skirstymas: Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms; Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių; Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių; Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių; Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių. Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.
Vištų Ligos ir Priežiūra
Vištos gali būti jautrios įvairioms ligoms, todėl svarbu reguliariai jas apžiūrėti ir užtikrinti tinkamą higieną. Dažniausios vištų ligos yra kokcidiozė, maras ir parazitinės infekcijos. Svarbu reguliariai valyti vištyne, keisti kraiką ir užtikrinti, kad vištos turėtų pakankamai erdvės ir švaraus vandens. Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau kartais vištos viena kitai akį kerta. Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo. Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų: pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų. Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui. Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis. Kiaušiniai minkštu lukštu rodo vitaminų ir kalcio trūkumą. Tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių.
Vištų Veisimas ir Veislių Kryžminimas
Vištų veisimas yra procesas, kurio metu gaunami nauji viščiukai. Tai gali būti daroma natūraliai, kai višta peri kiaušinius, arba dirbtinai, naudojant inkubatorių. Svarbu pasirinkti tinkamas veislinės vištas ir gaidžius, kad būtų užtikrintas sveikų ir produktyvių palikuonių gavimas. Kryžminant skirtingas vištų veisles galima gauti hibridus, kurie pasižymi geresnėmis savybėmis nei tėvinės veislės. Pavyzdžiui, kryžminant kiaušininę ir mėsinę veisles galima gauti vištą, kuri deda pakankamai kiaušinių ir turi pakankamai mėsos.
Vištų Veislės ir Klimatas
Renkantis vištų veislę svarbu atsižvelgti į vietos klimatą. Kai kurios veislės yra atsparesnės šalčiui, o kitos - karščiui. Pavyzdžiui, bramos ir orpingtonai yra atsparūs šalčiui, o leghornai - karščiui.
Vištų Veislės ir Prieinamumas
Prieš renkantis vištų veislę, svarbu įsitikinti, kad ji yra prieinama vietiniuose ūkių prekių parduotuvėse ar veislynuose. Kai kurios veislės yra retos ir sunkiai gaunamos.
Vištų Veislės ir Temperamentas
Vištų veislės skiriasi temperamento. Kai kurios veislės yra ramios ir lengvai prižiūrimos, o kitos - nervingos ir reikalaujančios erdvės. Svarbu pasirinkti veislę, kuri atitiktų jūsų poreikius ir galimybes.
Vištų Veislės ir Plėšrūnai
Vištos yra pažeidžiamos plėšrūnų, todėl svarbu užtikrinti tinkamą apsaugą. Tai apima tvorų įrengimą, vištyno uždarymą naktį ir plėšrūnų atbaidymo priemonių naudojimą.
Vištų Veislės ir Vietos Įstatymai
Prieš auginant vištas, svarbu pasidomėti vietos įstatymais ir taisyklėmis. Kai kuriose vietovėse gali būti apribojimai dėl vištų skaičiaus, laikymo sąlygų ar gaidžių auginimo.
Ką Rinktis Pagal Poreikius?
Jei norite daug kiaušinių, rinkitės Leghorn ar Lohmann Brown veisles. Jei ieškote didesnių kiaušinių, puikus pasirinkimas - Orpington ar Plymouth Rock. Svarbi spalvų įvairovė? Pasirinkite Ameraucana, Araucana ar Marans vištas. Ieškote dekoratyvinių vištų? Geras pasirinkimas - Silkies ar Polish veislės.
tags: #vistu #veisliu #kiausiniai