Kaip gimsta ir plinta apkalbos: nuo nuobodulio iki intrigų
Kaip gimsta ir plinta apkalbos: nuo nuobodulio iki intrigų
Paskalos - tai neatsiejama socialinio gyvenimo dalis, reiškinys, kuris egzistuoja visose visuomenėse ir įvairiose aplinkose, pradedant darbo kolektyvais ir baigiant šeimomis. Žodis "apkalbos" turi savyje neigiamą dalelytę. Apkalbėti negerai, negražiai, piktai... Taip, kad apkalbų objektas pusę dienos žagsėtų. Bet ar visi žmonės mėgsta apkalbas? Jei kas pakėlėte ranką - esate niekingas melagis. Visi žmonės mėgsta pletkus. Pletkinti yra smagu. Nepiktai, nepavydžiai, o tiesiog... na šiaip. Perplauti kaulelius. Tai toks intymus procesas. Netgi pasakyčiau - socialinė tradicija. Pletkinimas sujungia žmones. Neseniai išgirdau vieną labai juokingą pletką apie save. Tada pasipiktinau - Neturi ką veikti! Bet pasidarė juokinga - Na ir sugalvok tu man... chi chi! iš piršto išlaužia ir dar visiems pasakoja... chi chi chi! Turi žmogus fantazijos. Tuščioj vietoj prisigalvoja... Geras! O galiausiai - netgi pasijaučiau pamaloninta. Na, jei apie mane kalba, tai reiškia kažkam esu įdomi...
Taip galiausiai gimsta pletkai? Negirdėjau, bet labai nenustebčiau. Paskalos - tai neatsiejama socialinio gyvenimo dalis, reiškinys, kuris egzistuoja visose visuomenėse ir įvairiose aplinkose, pradedant darbo kolektyvais ir baigiant šeimomis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip gimsta paskalos, kokios yra jų priežastys, kokią įtaką jos daro žmonėms ir kaip galima su jomis kovoti.
Paskalų apibrėžimas ir esmė
Paskalos gali būti apibrėžiamos kaip neoficiali, dažnai nepatvirtinta informacija apie kitus žmones, kuri platinama žodžiu ar kitais komunikacijos kanalais. Jos gali būti teigiamos, neigiamos arba neutralios, tačiau dažniausiai paskalos asocijuojasi su neigiama informacija, kuri skleidžiama siekiant pakenkti kito žmogaus reputacijai.
Intriga - tai sąmokslas, užkulisiniai veiksmai, kuriais slapta ar nevisiškai atvirai siekiama ką nors sužlugdyti, palenkti sau naudinga linkme įvykius ar asmenis. Intriga darbe - tai asmens veiksmai, pagrįsti prievarta, manipuliacijomis, neetišku elgesiu, tikslingai, apgalvotai ir sistemingai nukreipti į kitą asmenį, siekiant jį sumenkinti ir taip galiausiai išguiti iš kolektyvo. Psichikos sveikatos specialistai intrigas darbe vadina paprasčiau - emociniu spaudimu arba psichologiniu smurtu.
Aplinkiniai linkę galvoti, kad intrigantas yra protinga ir stipri asmenybė. Gal ir sumani, bet tikrai neišmintinga ir juo labiau nestipri. Atvirkščiai. Intrigas rezgantis žmogus turi problemų dėl savivertės, todėl ir siekia bet kokiomis priemonėmis garbės, yra užvaldytas puikybės, pavydo. Todėl ir žemina kitą, nes taip pakelia savo vertę. Stiprūs kitiems nekenkia. Intriganto silpnumą rodo ir tai, kad jis retai veikia vienas. Jam reikia pagalbininkų, todėl jis buria aplink save „palaikymo komandą“, pasitelkęs į pagalbą apsimestinį malonumą, melą, apkalbas, spaudimą. Aplinkiniai, net jei ir mato, kad intrigantas tikra bjaurybė, bijo tapti kitomis jo aukomis, todėl palaiko ne aukos, o smurtautojo pusę. Arba mėgina išlikti neutralūs, kas prilygsta skriaudiko palaikymui. Blogiausia padėtis, aišku, aukos - įkliuvus į intriganto suregztą tinklą, nebelieka noro vaikščioti į darbą, motyvacijos dirbti, pradeda blogėti ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata. Taip galiausiai darbovietėje įsiviešpatauja baimė, nepasitikėjimas, įtampa - labai prasta psichologinė atmosfera, trukdanti įmonei siekti efektyvių rezultatų, gadinanti visų darbuotojų gyvenimus.
Priežastys, skatinančios paskalų gimimą
Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės linkę paskalas skleisti ir jomis domėtis. Štai keletas pagrindinių:
- Konkurencija ir pavydas: Paskalos gali būti naudojamos kaip priemonė sumenkinti konkurentą ir pakelti savo vertę kitų akyse. Pavydas gali paskatinti skleisti apkalbas apie sėkmingesnius ar labiau vertinamus asmenis.
- Siekimas pakelti savivertę: Paskalų skleidimas gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimo jausmą, nes apkalbant kitus žmonės jaučiasi pranašesni. Tai ypač aktualu asmenims, turintiems žemą savivertę.
- Nuobodulys ir pramogų poreikis: Jei aplinka yra nuobodi ir trūksta įdomių įvykių, paskalos gali tapti pramoga ir būdu paįvairinti kasdienybę. "Jei gyvenimas biure nuobodus, darbuotojams kyla noras pasiieškoti pramogų. O juk kaip „smagu“ pasišaipyti iš kito, jį „pakandžioti“!"
- Informacijos trūkumas ir neaiškumas: Kai trūksta oficialios informacijos apie tam tikrus įvykius ar asmenis, atsiranda terpė paskaloms plisti. Neaiškumas skatina spekuliacijas ir gandus.
- Asmeninio ir profesinio gyvenimo painiojimas: Kai darbo aplinkoje per daug dėmesio skiriama asmeniniams santykiams, padidėja rizika, kad paskalos taps neatsiejama kolektyvo dalimi.
- Aukos kompleksas: Yra darbuotojų, kurie patys to nesuvokdami kitus provokuoja smurtui, emociniam spaudimui. Jie nuolat rodo savo bejėgiškumą, pataikauja, vis skundžiasi gyvenimu, likimu.
- Klaidos skirstant pareigas, darbus: Kai šie dalykai dubliuojasi, konfliktai neišvengiami. Pavyzdžiui, moteris, dirbanti valdišką darbą ir nuolat vėluojanti, išeinanti anksčiau, besiprašanti laisvų dienų dėl vaikų ar sveikatos problemų, gali tapti apkalbų objektu.
Aišku, pletkai gali turėti ir pasėkmių. Ypač jei prikuriama nebūtų dalykų, kurie gali būti svarbūs ar netgi įskaudinti kažką. Jei kiti patiki, o pats objektas net nieko neįtaria. Taip gimsta intrigos. Aš prieš blogus pletkus, prieš apkalbas ir paskalų nešiojimą, svetimų baltnių skalbimą... Tuo užsiima tie, kieno gyvenimas tuščias ir nykus.
Paskalų įtaka individams ir organizacijoms
Paskalos gali turėti neigiamų pasekmių tiek individualiems asmenims, tiek visoms organizacijoms:
- Žala reputacijai: Paskalos gali sugriauti žmogaus reputaciją, tiek asmeninę, tiek profesinę. Tai gali turėti įtakos karjeros galimybėms, santykiams su kolegomis ir draugais.
- Emocinė žala: Būti apkalbų objektu gali sukelti stresą, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas. "Įkliuvus į intriganto suregztą tinklą, nebelieka noro vaikščioti į darbą, motyvacijos dirbti, pradeda blogėti ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata."
- Darbo našumo sumažėjimas: Paskalos darbo aplinkoje sukuria įtampą, nepasitikėjimą ir baimę, o tai neigiamai veikia darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą.
- Konfliktai ir nesantaika: Paskalos gali sukelti konfliktus tarp darbuotojų, suskaldyti kolektyvą ir apsunkinti bendradarbiavimą.
- Bloga psichologinė atmosfera: Nuolatinės apkalbos ir intrigos sukuria neigiamą psichologinę atmosferą, kurioje sunku dirbti ir siekti gerų rezultatų. "Taip galiausiai darbovietėje įsiviešpatauja baimė, nepasitikėjimas, įtampa - labai prasta psichologinė atmosfera, trukdanti įmonei siekti efektyvių rezultatų, gadinanti visų darbuotojų gyvenimus."
Kaip atpažinti manipuliatorius ir netikras "aukas"
Kaip kovoti su paskalomis?
Kova su paskalomis reikalauja sąmoningų pastangų tiek iš individualių asmenų, tiek iš organizacijų. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Skatinkite atvirą komunikaciją: Sukurkite aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi saugūs reikšti savo nuomonę ir dalintis informacija. Tai padės sumažinti paskalų poreikį.
- Būkite tiesūs ir sąžiningi: Venkite užkulisinių pokalbių ir apkalbų. Jei turite problemų su kolega, pasikalbėkite su juo tiesiogiai.
- Neplatinkite paskalų: Atsisakykite dalyvauti apkalbose ir raginkite kitus daryti tą patį.
- Reaguokite į paskalas: Jei girdite paskalas, sustabdykite jas ir pasakykite, kad nenorite apie tai klausytis.
- Būkite pavyzdžiu: Demonstruokite pagarbą ir toleranciją kitiems žmonėms.
- Kurkite teigiamą atmosferą: Skatinkite komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pozityvų bendravimą.
- Nustatyti aiškias taisykles: Darbo kodekse ar kituose dokumentuose aiškiai apibrėžkite, kad paskalos ir apkalbos yra nepriimtinas elgesys.
- Suteikite mokymus: Organizuokite mokymus darbuotojams apie komunikacijos įgūdžius, konfliktų valdymą ir emocinį intelektą.
- Spręskite problemas konstruktyviai: Užuot apkalbinėjus, ieškokite būdų, kaip išspręsti problemas ir pagerinti situaciją.
- Ugdykite atvirumo įvaizdį: Susikurkite tiesaus, atviro žmogaus įvaizdį.
- Atsikirkite, jei iš jūsų šaiposi: Pasirūpinkite, kad darbovietėje netrūktų informacijos ir kad ji sklistų sklandžiai.
- Venkite rutinos įmonėje: Kuo dažniau organizuokite renginius, kurie kolektyvą suartintų, pašalintų įtampą.
- Nemegzkite su pavaldiniais draugysčių: Jei tarp jų turėsite favoritų, intrigų neišvengsite.
Gal padiskutuojame, ką vis tik gali kartais padaryti pavydus žodis atklydęs iš šalies į šeimą. Labai priklauso kokio tipo žmogui sakyti tą žodį. Yra du pavyzdžiai: vienai forumietei žodis sugriovė santuoką, man gi - sakyk nesakęs - dzin; turiu savo galva ir ja vadovaujuosi. Kai kurie žmonės linkę tikėti tuo, ką girdi, ypač jei tai patvirtina jų pačių nuomonę ar stereotipus. Kitiems gi, kaip ir minėtam pavyzdyje, stiprus vidinis "aš" padeda atskirti tiesą nuo melo.
Žmonės nori sulieknėti, praturtėti, pasitobulinti, skaniai pavalgyti ir atsipalaiduoti. Yra du pavyzdžiai: vienai forumietei žodis sugriovė santuoką, man gi - sakyk nesakęs - dzin; turiu savo galva ir ja vadovaujuosi. Tretiems skanu, norisi, bet negali, tai nors įkąsiu. Aš netikiu, kad pletkai gimsta šiaip iš oro.. rimti pletkai turiu omenyje, ne šiaip kokie, ėjo, pamatė, nugriuvo, pakėlė.. Pletkai su tam tikrais žmonėmis, vardais ir vietomis.. Apie mus nesu girdėjus ne vieno pletko..
