Kaip kovoti su kurmiais darže ir sode: veiksmingi metodai
Kaip kovoti su kurmiais darže ir sode: veiksmingi metodai
Kurmiai, nors ir laikomi gamtos dalimi, dažnai tampa sodininkų ir daržininkų galvos skausmu. Jų kasinėjimai ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali pakenkti augalams. Tačiau prieš imantis drastiškų priemonių, svarbu suprasti kurmių elgesį ir jų vietą ekosistemoje.
Nors kurmius dauguma žmonių laiko kenkėjais, tačiau kurmiai darže gali pasitarnauti kaip žemėje gyvenančių kenkėjų natūralus naikintojas. Kurmis minta kenkėjais, tokiais kaip grambuolio lervos ar kurkliai, kurie sodo augalams padaro gerokai didesnės žalos. Kurmis - geros, derlingos žemės pranašas, nes jie gyvena kur gera žemė ir gausu maisto. Tačiau kurmiai ne tik žalingi, bet ir naudingi. Svarbiausia - jie naikina kurklius! Be to, jų pastangomis darže gali žymiai sumažėti spragšių lervų, kopūstinių baltukų ir kitų kenkėjų populiacijos. Kurmiai yra priskiriami naudingųjų gyvūnų kategorijai, tačiau kai kada jų sukeliama žala gali smogti per kišenę, tarkime, jie sugadina žalią veją, o ją sutvarkyti prireikia papildomų lėšų ir fizinio darbo. Kurmiai iš tikrųjų yra labai naudingi gyvūnai, o didžiausia jų bėda ta, kad žmonėms nepriimtinas jų „estetikos“ suvokimas. Nes išrausta pievelė mums tikrai sugadins nuotaiką. Tiesiog kurmių gyvenimo ir maitinimosi ypatumai dažnai trukdo mūsų erdvei. Reikia įvertinti ir tai, kad kurmiai gaudo įvairius kenkėjus, apsaugo nuo jų augalus, ir jeigu šie gyvūnėliai nelabai trukdo jūsų gyvenimui, netgi patariama jų nenaikinti, o atbaidyti, ypač, jeigu jų nėra daug.
Susipažinkime su kurmio gyvenimo ypatybėmis
Kurmis (Talpa europaea) yra požeminis žinduolis, plačiai paplitęs visoje Europoje. Kurmiai turi rausiamojo tipo priekines kojas, prastą regą, tačiau gerą klausą ir uoslę. Užauga iki 13-16 cm ilgio ir sveria apie 85-120 g. Kurmis rausdamas sunaudoja daug energijos, todėl turi daug valgyti. Per dieną kurmis gali suvalgyti tiek, kiek pats sveria. Kurmiarausiai susidaro kurmiui rausiant giluminį urvą, išstumiant žemes į paviršių. Kurmis gali rausti iki 15 cm per 1 min greičiu, taip per dieną išrausti iki 20 m ilgio tunelį. Kurmiai gyvena drėgnoje, lengvai rausiamoje derlingoje dirvoje, kurioje yra jiems tinkamo maisto (sliekai, lervos ir panašios). Kurmiai gali trumpai išgyventi ir po vandeniu, be to, moka plaukti. Kurmis didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia po žeme. Kurmiai nemėgsta vieni kitų ir neretai kovoja iki mirties, jeigu vienas kurmis įsiveržia į kito teritoriją. Jie yra vienišiai, kurie ieško kitų kurmių tik per poravimosi sezoną. Jei jūsų kieme yra daugiau nei vienas kurmis, taip yra todėl, kad jų teritorijos susilieja.
Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų. Kadangi kurmiai yra labai ėdrūs ir maitinasi kas 4-5 valandas, jie nesugebėtų įveikti didesnių atstumų, tad ir apsistoja ten, kur sudarytos visos gamtos sąlygos jų maistiniams poreikiams patenkinti. Per metus jie suvalgo net 24-25 kg maisto! O tai yra labai daug. Kurmius labiausiai traukia sliekai, o derlingoje žemėje jų apstu. Būtent sliekai ir sudaro pagrindinį kurmių dienos racioną, jie juos kaupia, sandėliuoja ir t. t. Trumpai tariant, jeigu jūsų žemėje gausu šių gėrybių, būkite tikri, kad vieną dieną tikrai sulauksite svečių - kurmių. O štai smėlėtose, pelkėtose vietose kurmių dažniausiai aptinkama retai, be to, tose vietose jie neišgyventų dėl maistinių medžiagų trūkumo. Kadangi kurmiui reikia labai daug organinių medžiagų, maisto, vabalų, lervų ir pan., vadinasi, jam būtinas didesnis plotas. Todėl neapsigaukime - jeigu matome labai daug kurmiarausių, visai nereiškia, kad pievoje susibūrusi tikra kurmių armija. Pagal statistiką ir tyrimus, vienam kurmiui reikia maždaug vieno aro ploto (100 kv. m). Galima daryti išvadą, kad kurmiarausių skaičius nesusijęs su kurmių skaičiumi, nes standartiniame 6 arų namų plote išgyventų geriausiu atveju iki penkių kurmių.
Kurmių atsiradimas sode ar vejoje gali sukelti didelių problemų - šie mažieji kasėjai suardo žolės dangą, iškelia žemės kauburėlius ir sugadina augalų šaknis. Jei pastebėjote kurmių veiklos pėdsakus savo kieme, laikas imtis veiksmų! Pažeistos augalų šaknys. Jei pastebėjote šiuos ženklus, tikėtina, kad jūsų kieme apsigyveno kurmiai.
Kaip kovoti su kurmiais darže ir sode
Nors kurmiai yra naudingi, didelis jų kiekis gali sukelti problemų. Laimei, yra keletas būdų, kaip juos atbaidyti ar apsisaugoti nuo jų daromos žalos.
1. Tinklas nuo kurmių - geriausias būdas su kurmiu susigyventi
Taigi žinome, kad įsibrovėme į svetimą ekosistemą, kurioje gyvena kurmiai, tačiau netenkina jo rausiami kurmiarausiai. Pats geriausias būdas su tuo kovoti ir turėti gražią lygią veją - įsirengti tinklą nuo kurmių. Tinklų parduotuvėse galima rasti įvairių parametrų ir kainų, tačiau keletas parametrų yra itin svarbūs. Norint įsirengti ilgaamžišką tinklą, reiktų rinktis pagamintą iš plastiko, pritaikyto naudoti po žeme. Taip pat svarbu, kad tinklo langeliai nebūtų didesni kaip 20×25 mm, nes per didesnį plyšį pralys kurmiai. Tinklą galima kloti vertikaliai ar horizontaliai. Horizontaliai kloti reikėtų apie 5-10 cm gylyje prieš sėją po gruntu, tinklo kraštus užleidžiant po 10 cm ir prispaudžiant specialiais kaiščiais ar surišant viela. Kloti atidžiai prie pamatų sienų ar kitų kliūčių, kad neliktų vietos pralysti kurmiui. Jeigu turite įsirengę veją, geriausiai būtų ją perkloti ir iš naujo, po ja patiesiant tinklą. Jeigu nenorite vejos kloti iš naujo ir turite lygų vejos paviršių, galima, nupjovus žolę, tinklą patiesti tiesiai ant vejos, prispaudžiant specialiais kaiščiais ir laukti kol žolė peraugs tinklą. Vertikaliai kloti tinklą galima nedidelius plotus aplink sklypo perimetrą iki 1 m įkasant ir 20 cm paliekant viršuje, tačiau toks būdas nėra rekomenduojamas, nes kurmiai moka vaikščioti ir žemės paviršiumi, dėl to gali perlipti per tinklą ir patekti į sklypą.
Lengvas, elastingas ir atsparus deformacijai tinklas turi būti įkasamas į žemę. Toks tinklas ne tik saugo daržą, sodą, gėlyną nuo kurmių, bet ir sutvirtina žemę, saugo gruntą nuo erozijos ir dar idealiai tinka nedidelių šlaitų sutvirtinimui. Taigi, dar prieš įrengiant veją reikia nuimti augalinį sluoksnį apie 10 cm nuo viršaus. Prieš dedant tinklą labai svarbus kokybiškas paviršiaus lyginimas. Lyginti galite su specialia technika arba rankiniu būdu. Kuomet reljefas jau yra lygūs - sekančio žingsnio metu reikia kloti tinklą. Šiuo atveju labai svarbu nepagailėti. Kai kurie nusprendžia, kad užtenka kloti tik sodo viduryje, o šonai paliekami neapsaugoti. Tačiau ar tikrai tai geras pasirinkimas? Jeigu jau nusprendėte, kad Jums reikalinga apsauga nuo kurmių - tokiu atveju siūlome jos skirti tiek, kiek reikia, kad daugiau nebetektų pergyventi dėl vejos estetikos, kadangi ji tikrai atrodys puikiai. Pasirūpinkite, kad kiekvienas sodo centimetras būtų apsaugotas. Sekančio žingsnio metu paklojus tinklą ji reikia apipilti žemėmis ir tuo augaliniu sluoksniu, kuris buvo nuimtas prieš tai. Jeigu suslėgus žemę pritrūkote dirvožemio - tokiu atveju siūlome įsigyti tokį, kuris tinka būtent vejai. Šiuo metu sparčiai rinkoje populiarėja italų gamybos Arrigoni tinklai. Šie tinklai yra sertifikuoti, gaminami Italijoje, todėl galite būti ramūs dėl ilgaamžiškumo bei patvarumo. Šie tinklai universalūs - tinkami tiek apsaugai nuo kurmių, tiek šlaitų stabilizavimui, taip pat naudojami vaismedžių apsaugai nuo paukščių.
2. Nepageidaujami kurmiai darže, kaip juos atbaidyti
Kurmiai darže gali būti naudingi, jei turite daug kenkėjų, kurie gyvena po žeme. Tačiau kurmiai ne visada būna pageidaujami svečiai, dėl to kurmius galima atbaidyti keletu nesudėtingų būdų:
- Ultragarsas nuo kurmių: tai prietaisas leidžiantis ultragarsines bangas, kurių nemėgsta kurmiai. Šis kurmių atbaidymo prietaisas yra gana efektyvus, tačiau išsikrovus baterijai kurmiai gali sugrįžti, dėl to verta pasirūpinti kokybiškais prietaisais. Šių prietaisų yra įvairiausių ir kainos gali skirtis nuo kelių iki keliolikos eurų. Jų įsigyti galite beveik visose sodo parduotuvėse. Ultragarsinės priemonės padeda itin greitai ir paprastai susitvarkyti su kurmiais bei graužikais, tad jeigu Jus domina efektyvus jų naikinimas ir atbaidymas, vertėtų pasvarstyti apie tokį variantą. Ultragarsinės priemonės atbaido šiuos kenkėjus skleisdamos dažnius, kurių kurmiai bijo, todėl nesiartina prie kiemo. Toks atbaidymo principas yra draugiškas gamtai ir gyvūnijai, kadangi nesužaloja gyvūnų.
- Garsinės baidyklės: paprasta kurmių baidyklė gali būti paprasčiausias kuolas, įkištas ar įkaltas į žemę, ir uždėtas plastikinis butelis, ar dar geriau - metalinė skardinė. Svarbu, kad būtų sukeliamas triukšmas. Dar senovėje senoliai droždavo medinius malūnėlius, pritvirtintus prie kuolo, kurį kišdavo į žemę, taip atbaidydami kurmius. Šio metodo minusas yra tas, kad jei nėra vėjo - nesukeliamas triukšmas, dėl to kurmiai gali sugrįžti. Kurmiai nemėgsta ir bijo skardžių bei triukšmingų garsų. Dažniausiai triukšmui sukelti naudojamos paprasčiausios metalinės skardinės, užmautos ant metalinių strypų. Pučiant vėjui, jos pradeda barškėti, tačiau toks garsas nepatiks ne tik kurmiams, bet ir jums bei jūsų kaimynams.
- Stiprūs kvapai: kurmius galima atbaidyti stipriu kvapu, nes jie yra jautrūs kvapams. Tai gali būti daugelis dalykų, tokių kaip: sugedusi žuvis, svogūnai, česnakai, aštrūs pipirai arba pipirų milteliai, eukalipto aliejus. Šias priemones reikėtų patalpinti į kurmio urvą - tai gali padėti juos atbaidyti, tačiau šio būdo efektyvumas nėra patvirtintas jokiais tyrimais. Kitas būdas - atbaidyti kurmius nemaloniais kvapais. Sakoma, kad jiems nepatinka silkės, naftos produktų kvapas.
- Augalai, atbaidantys kurmius: kurmiai nemėgsta aštraus kvapo augalų kaimynystės, tokių kaip levandos, medetkos, narcizai ar kiti aštraus kvapo augalai. Būtent šie augalai taip pat gali atbaidyti kurmius. Manoma, jog kai kurie augalai atbaido kurmius. Tai gali būti svogūnai, česnakai, serenčiai, ricinmedis, narcizai, sibirinės scylės, daugiažiedės margutės, siauralapės karpažolės. Tačiau šių augalų per visą sklypo plotą jūs neprisodinsite, be to, kurmiams nebus sunku juos apeiti ratu, prasirausti giliau ar tiesiog išstumti juos iš žemės.
3. Kurmių gaudyklė - paprasta ir kurmiams draugiška priemonė
Kurmių gaudyklė - paprasta ir kurmiams draugiška priemonė. Kurmių gaudyklėse galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, jos yra skirtos sugauti kurmiams. Sugautą kurmį vėliau galima išleisti į miškus ar laukines pievas, kur jie galėtų gyventi niekam netrukdydami. Narvuose įstrigusius kurmius galite paleisti į laisvę toliau nuo namų, tikėdamiesi, kad jie nebe sugrįš. Tačiau mes rekomenduojame kombinuotą naikinimo būdą, kai naudojami ne tik spąstai ir narvai, bet taip pat ultragarsinės priemonės. Taip pasiekiamas maksimalus apsisaugojimo variantas, todėl galimybė išvengti šių kenkėjų išauga iki didelio procento.
4. Kurmių spąstai ir gaudyklės
Kurmių spąstai gal ir nėra pati geriausia priemonė, tačiau kartais ji tampa neišvengiama. Kurmių spąstų galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse, jų būna įvairių, todėl pirkdami pasitarkite su specialistu dėl jų teisingo naudojimo. Šiose srityje taip pat egzistuoja daug variantų. Jei nuspręsite naudoti šį metodą, nesunkiai išsirinksite spąstus pagal jus tenkinančią kainą ir veikimo pobūdį. Yra ir tokių spąstų, kurie nesužeidžia, o tik uždaro kurmius, tačiau pastaruoju atveju iškyla bėda, kur tuos pagautus gyvūnėlius dėti. Juk nepaleisime atgal į sklypą. Štai čia ir praverčia profesionalų pagalba, nes taip sutaupoma ne tik laiko, bet ir pastangų.
Jeigu jūsų sklypo plotas siekia 20 arų ir jame gyvena vos vienas kurmis, tuomet jis veikiausiai duos daugiau naudos, negu pridarys žalos. Tačiau vienas ar du kurmiai bus neilgai - greitai jų atsiras kur kas daugiau, ir tuomet jūsų sklypas virs ištisiniu požeminiu labirintu. Tai tikrai nepatiks nei jūsų augalams, nei jums. Turėkite galvoje, kad per vieną dieną kurmių šeimyna aukštyn kojom gali apversti visą standartinį 6 arų sodo sklypą (per valandą darbo kurmis išrausia 3 m ilgio urvą, o jau gatavu tuneliu jis gali judėti 25 m/min greičiu).
5. Pavojingas būdas kovoti su kurmiais - karbidas
Pavojingas būdas kovoti su kurmiais, tai kurmių naikinimas karbidu. Šis būdas yra kenksmingas aplinkai ir visiems gyviems organizmams, dėl to prieš naudodami gerai pagalvokite ar tikrai nėra kito būdo kaip kovoti su kurmiais. Kalcio karbidas reaguoja su vandeniu ir išskiria acetileno dujas. Kurmių naikinimas šiomis dujomis yra prastas sumanymas, nes užteršia dirvožemį ir gali žūti augantys augalai. Be to, kalcio karbidas yra pavojingas netgi laikyti, nes sureagavęs su vandeniu gali sukelti gaisrą. Šio būdo geriau nesiimti niekada, o jei vis dėlto imsitės, naudokite visas saugumo priemones.
Kurkliai: kaimynai, kurių kurmiai nemėgsta
Kurkliai - svirplinių šeimos vabzdžiai, galintys užaugti iki maždaug 6 cm ilgio. Iš pažiūros jie panašūs į vandenyje gyvenančius vėžius - visas kūnas šarvuotas, ant galvos styro „antenos“, stambios priekinės kojos panašios į žnyples (o iš tiesų pritaikytos rausti urvus po žeme). Nors pagrindinis kurklių maistas - sliekai, lervos ir įvairūs vabzdžiai, jie minta ir augalų dalimis, kurių randa po žeme rausdami tunelius. Jei gražiai žaliavęs augalas netikėtai suvysta, o trūktelėjus lengvai išsirauna, atrodo tarsi nukirptas ir nebeturi šaknų, vadinasi, pasidarbavo kurklys. Sakoma, jog ten, kur gyvena kurmiai, kurklių paprastai nebūna, tačiau ne visi sodininkai tam pritaria, pavyzdžių apstu ir kitokių.
Daugelis daržininkų naudoja įvairius metodus kovojant su kurkliais. Vienas populiarių būdų - naudoti indų ploviklį. 10 litrų vandens ištirpinama 30-50 ml indų ploviklio „Fairy“ (arba kito skalbikilo). Tuomet darže ar sode susiradusi piršto storio skylutes ir šalia jų sukeltus žemės kauburėlius į tas landas pila atskiestą ploviklį, o po poros minučių kurkliai išropoja į paviršių, tada juos galima surinkti žirklėmis. Kiti daržininkai į kurklių urvelius pridėlioja jauko - iš sumaltų kiaušinio lukštų ir aliejaus suminkytų kukulių. Taip pat bandoma ir specialios granulės - jas reikia įterpti apie augalus, kuriuos norima apsaugoti nuo kurklių. Kalbama, kad kurkliai nemėgsta gendančios žuvies kvapo. Žalios žuvies gabaliukų reikėtų užkasti jų urveliuose. Kai kurie daržininkai, norėdami apsaugoti šiltnamius nuo kurklių invazijos, aplink juos iškasa griovelius ir, pripylę smėlio ar pjuvenų, palaisto stipriai dvokiančiu skysčiu, pavyzdžiui, žibalu. Kurkliams nepatinka ir serenčių kvapas. O, priešingai, vilioja mėšlo krūvos. Augalų nepatartina tręšti šviežiu karvės mėšlu ne tik baiminantis juos nudeginti, tačiau ir dėl to, kad jo kvapas gali net ir iš kaimynų gali privilioti kurklių. O štai skiestas paukščių mėšlas šiuos kenkėjus atbaido. Vasarą galima naudoti ir kitokius kovos būdus: į kurklių urvų landas įlašinti po kelis lašus saulėgrąžų aliejaus ir tuoj pat įpilti 1-2 litrus vandens. Po kelių minučių kurkliai išlenda į dirvos paviršių ir žūva. Į landas taip pat galima pripilti maždaug po 0,5 l muilino vandens (kibire vandens ištirpinama 10 g ūkinio muilo ir 50 g skalbiamųjų miltelių). Paskui dar galima įpilti ir švaraus vandens. Kurkliai žūva po žeme arba išlenda į paviršių, sugaudomi ir sunaikinami. Pasirodo, alkoholis vilioja ne tik žmones. Patikrintas būdas: į stiklinį butelį įpilkite po 50-100 g alaus. Kaklelius apriškite gabalėliu marlės. Butelius įkaskite 45° kampu į žemę ir užberkite 3-4 cm storio žemių sluoksniu. Kurkliai pragrauš marlę ir sulįs į vidų, bet atgal išlįsti nebegalės.
Įdomūs faktai apie kurmius
Kurmiai gali gyventi labai ilgai - kai kurie pranešimai rodo, kad net iki 14 metų. Tai yra išskirtinai ilgas laikotarpis lyginant su kitomis žemės gyvūnų rūšimis. Nors dauguma kurmių yra požeminių tunelių kasėjai, yra keletas rūšių, kurios gali gyventi ant žemės paviršiaus. Pavyzdžiui, Kalifornijos kurmis (Orthogeomys spp.) yra žinomas savo dangoraižių tipo skulptūromis, kurias jie konstruoja ant žemės paviršiaus. Kurmiai yra vienos iš nedaugelio gyvūnų rūšių, kurios naudoja žemę kaip gynybos mechanizmą prieš plėšrūnus. Kai kurios kurmių rūšys gali stumti žemę su savo priekinėmis kasimo kojomis į įsiveržiančius plėšrūnus ar bandančius pasiekti jų urvus. Kurmiai gali būti susiję su pasakų ir mitologijos pasauliu. Daugelio kultūrų liaudies pasakose ir mituose kurmiai yra susiję su žemės valdymu, papročiais ir stebuklais. Pavyzdžiui čekų animatorius Zdeněk Miler sukurtas žymusis filmukas apie Kurmį (čekiškai Krtek). Kurmiai gali būti labai gudrūs ir patyrę išgyvenimo specialistai. Jie gali kasti tunelius su specialiomis išėjimo angomis, kad apgautų plėšrūnus ir apsisaugotų nuo jų. Taip pat kurmiai gali planuoti strategijas, kaip valdyti ir pasidalinti resursais su kitais kurmiais. Kurmio urvas yra sudėtingas inžinerinis kūrinys. Jie gali turėti specialius kambarius, skirtus maisto saugojimui, miegui ar net šildymui. Kai kurie kurmiai taip pat gali turėti išėjimus į vandenį ar požeminius tunelius, kurie suteikia jiems daugiau pasirinkimo galimybių. Kai kurie kurmiai gali turėti specialias odos liaukas, kurios išskiria nemalonų kvapą, vadinamą „kurmių šeško efektu“. Tai gali būti gynybinis mechanizmas, kuris atbaido plėšrūnus ir kitus potencialius pavojus. Viena iš neįprastų kurmių rūšių yra drėgnasis kurmis (Scapanus spp.), kuris yra žinomas savo gebėjimu plaukti - tai padeda jiems persikelti per vandens telkinius ir išvengti potvynių. Kurmiai gali turėti įvairių spalvų ir raštų kailį, kuris priklauso nuo jų rūšies. Kai kurie kurmiai gali turėti šviesius, tamsius ar spalvotus kailius, taip padidindami savo užsimaskavimo galimybes jų aplinkoje. Kurmiai gali misti daugybe maisto šaltinių, įskaitant šaknis, šakas, lapus, augalus ir netgi gyvūnus, tokius kaip vabzdžiai. Jų mityba priklauso nuo rūšies ir jų gyvenamosios teritorijos.
Rūpinantis sodu ar daržu neretai susiduriama su nekviestais svečiais - kurmiais. Šie graužikai ne tik trukdo pjauti žolę savo išraustais kurmiarausiais, bet ir iškelia augalų šaknis, todėl jauni sodinukai negali tinkamai prigyti, išrausiamos daržovės. Tiesa, kurmiai ne tik kenkia: jie minta įvairiomis lervomis ir šliužais, tad pastarieji nebenaikina jūsų augalų. Taip pat kurmis jūsų sode ar darže - ženklas, kad žemė ten derlinga. Tačiau ir pačioje derlingiausioje žemėje nepavyks išauginti norimo derliaus, jei jame įsikūrė kurmiai. Puiki kurmio klausa ir uoslė apsunkina graužikų gaudymo procesą. Dėl to naudojant bet kurias gaudymo priemones pirmiausia reikia jas palaikyti žemėje, kad neliktų žmogaus kvapo. Ieškant patarimų apie kurmių išvijimą iš savo kiemo galima rasti visko nuo silkės galvos kurmiarausyje iki vėjo malūnėlio virš jo. Tačiau tokie būdai tik laikini. Norint visam laikui atsisveikinti su kurmiais vertėtų naudoti spąstus. Nevark.lt kenkėjų naikinimo profesionaliai siūlo kviesti į pagalbą specialistus - jie naudoja specialius spąstus, kuriais graužikai greitai išvejami iš teritorijos. Kurmius gaudyti verta pavasario gale ar vasaros pradžioje, o taip pat baigiantis šiltajam sezonui - tuomet jie ypač aktyvūs.