Kaip kūdikis šlapinasi ir tuštinasi: svarbiausi aspektai
Kaip kūdikis šlapinasi ir tuštinasi: svarbiausi aspektai
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra vieni svarbiausių rodiklių, atspindinčių jo sveikatą ir tai, ar jis gauna pakankamai maisto. Tėvams dažnai kyla daug klausimų apie šiuos fiziologinius procesus, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra normalu, kokie požymiai gali signaluoti apie problemas ir kaip stebėti savo mažylį.
Kūdikio šlapinimasis: dažnumas, kiekis ir spalva
Normalus naujagimio šlapinimosi dažnumas gali svyruoti. Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje telpa vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Kuo daugiau kūdikis geria, tuo dažniau jis šlapinasi. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad kuo daugiau kūdikis prakaituoja, tuo rečiau jis šlapinasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę dažniau šlapintis nei vyresni. Be to, kiekvienas vaikas, net ir to paties amžiaus, vieną dieną gali šlapintis dažniau, kitą - rečiau. Valgant tam tikrus vaisius ir daržoves, pvz., agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges, šlapinamasi dažniau. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą.
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei aplinkos temperatūros. Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja - susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis. Taip, rodo.
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Maistas šlapimo spalvos nelemia.
Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Jei kūdikis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau.
Naujagimiai turėtų „sušlapinti” penkias šešias vienkartines sauskelnias arba šešias-aštuonias medžiagines skaidriu geltonos spalvos šlapimu. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Tačiau jei nuo pat gimimo kūdikis nesiskundžia apetitu ir kas maždaug 3 val. Kūdikis turėtų „sušlapinti” penkias šešias vienkartines sauskelnias arba šešias-aštuonias medžiagines skaidriu geltonos spalvos šlapimu.
Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Jeigu mažylis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau.
Jeigu mažylis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau. Kūdikiui gali trūkti maistinių medžiagų arba skysčių, jei šlapimas yra tamsus arba labai ryškiai geltonos spalvos, dvelkia itin aštriu (kartais žuvies) kvapu, šlapimo kristalai susigėrę į sauskelnę yra rausvi ar raudoni. Dehidratacija pasireiškia ir sausomis lūpomis, neįprastu mieguistumu, apsnūdusiomis akimis, šaltomis rankomis ar pėdomis.
Naktį keliasi šlapintis dažniausiai tie vaikai, kurie vakare prieš miegą išgeria daugiau skysčių arba prieš eidami miegoti nesuvaikšto į tualetą. Kai tik vaikas pripratinamas šlapintis į puoduką, jis turi būti įpratinamas prieš naktį pasišlapinti.
Kada reikia pratinti prie puoduko?
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, kaip ir jo raida, vystymasis. Yra du refleksai: tuštinimosi ir šlapinimosi. Pirmiausia vaikas išmoksta pasituštinti, ir tik po to pasišlapinti į puoduką. Manoma, kad geriausia ant puoduko pradėti sodinti 10 mėnesių mažylį, nes kol jis suvokia ko iš jo norima, praeina dar 3-4 mėnesiai.
Kūdikio tuštinimasis: dažnumas ir išmatų konsistencija
"Kakutis" ir "sysiukas" yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūkti pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba.
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą.
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!
Keturių savaičių kūdikis gali tuštintis kartą per dieną ar net dieną praleisti. Geriau atkreipkite dėmesį ne į dažnumą, bet nuoseklumą. Jei išmatos atrodo vandeningos ar žalsvos - tai gali reikšti viduriavimą. Mažos, akmenuko dydžio kietos išmatos gali reikšti užkietėjimą.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis: stebėjimo svarba
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta. Šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas ir kiekis keičiasi kūdikiui augant. Pirmąją savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Todėl renkantis žymėjimo lentelę atsižvelkite į savo kūdikio amžių.
Lentelės žymėjimas leis jums pamatyti dėsningumus nesistengiant išlaikyti atmintyje visų svarbių kintamųjų, padės jums pačiai pastebėti pieno pakankamumo požymius ir bus svarbi informacija žindymo specialistui, jeigu prireiktų pagalbos. Šios lentelės skirtos individualiam naudojimui.
Geriausias šlapinimosi ir tuštinimosi rodiklis yra kiek mažylis suvalgo ir ar yra sveikas. Atkreipkite dėmesį į pačias šlapias sauskelnes.
Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Raudonos žele pavidalo išmatos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Pirmąsias 2-3 dienas naujagimio viduriai susideda iš juosvai žalios, skystos ir tąsios medžiagos, vadinamos mekonijumi. Paskui jų spalva pasidaro žalsvai ruda. Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju.
Maitinamo krūtimi kūdikio viduriai. Tuštintis jis gali keletą ir net daug kartų per dieną. Pirmąsias savaites naujagimis tuštinasi po kiekvieno maitinimo. Jo išmatos paprastai esti šviesiai geltonos, panašios į tirštą sriubą, tyrę arba į tešlą ir praktiškai niekada nebūna labai kietos. Pirmuosius 2-3 mėnesius kūdikis tuštinasi čia dažnai, čia retai. Vieni vaikai tuštinasi kiekvieną, o kiti - tik kas antrą ar kas trečią dieną. Dėl to motina, kuri mano jog tuštintis reikia kiekvieną dieną, gali išsigąsti. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai, nesirūpinkite. Maitinamo krūtimi kūdikio išmatos lieka minkštos, net jam tuštinantis kas antrą ar trečią dieną. Kai kurie kūdikiai sunkiai išstumia išmatas, susikaupusias per 2-3 dienas, bet ir tada jos būna kaip sriuba arba tyrė.
Maitinamo dirbtiniu maistu kūdikio viduriai. Iš pradžių kūdikis tustinasi 1 - 4, o kartais ir 6 kartus per dieną. Nesvarbu, kiek kartų jis tuštinasi per dieną, svarbu, kad išmatos būtų normalios konsistencijos, ir kūdikis gerai priaugtų svorio. Besimaitinančio karvės pienu kūdikio išmatos būna šviesiai geltonos ar smėlio spalvos. Tačiau kai kurių naujagimių išmatos esti panašios į minkštą kiaušinienę ar varškės gabaliukus skystoje terpėje. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio jums nėra ko jaudintis. Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos. Jeigu į pieno mišinį įdėsite daugiau cukraus, viduriai pablogės.
Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
Jei nerimaujate dėl kūdikio šlapinimosi įpročių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas galės nustatyti, ar yra kokia nors medicininė priežastis, dėl kurios kūdikis nesisioja į sauskelnes.
Stebėkite kūdikio skysčių suvartojimą: Įsitikinkite, kad kūdikis gauna pakankamai skysčių. Žindomi kūdikiai turėtų būti žindomi pagal poreikį. Kūdikiai, maitinami mišiniais, turėtų gauti pakankamai mišinio pagal jų amžių ir svorį. Stebėkite kūdikio šlapinimosi dažnumą: Užsirašykite, kiek kartų kūdikis šlapinasi per dieną. Tai padės gydytojui nustatyti, ar yra problema. Stebėkite kūdikio šlapimo spalvą: Jei kūdikio šlapimas yra tamsiai geltonas arba rausvas, tai gali būti dehidratacijos požymis. Kreipkitės į gydytoją: Jei nerimaujate dėl kūdikio šlapinimosi įpročių, kreipkitės į gydytoją.
Šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti įvairias sveikatos problemas. Vaistinėse, medicinos prekių parduotuvėse dabar galima įgyti šlapimo surinkimo indų berniukams ir mergaitėms. Mergaitėms surinkti šlapimą sunkiau: prieš priklijuojant šlapimo surinkimo induką mergaitė turi būti apiplauta dezinfekuojančiu tirpalu (perkoštą ramunėlių nuovirą reikia leisti srove iš viršaus į apačią praskėtus didžiąsias lytines lūpas). Apiplovimui netinka kalio permanganato tirpalas. Pasitaiko ir taip, kad mažas vaikas apiplaunant pasišlapina. Jei nėra galimybių rinkti šlapimą į specialius indus, vaiką galima pasodinti ant gerai verdančiu vandeniu išplauto puoduko ar dubens. Tyrimui netinka šlapimas su išmatų priemaišomis.
Mamos išsigąsta nuo žodžių „šlapime yra baltymo“ arba „šlapime yra acetono“. Baltymų atsiradimo šlapime priežasčių yra daug - kad ir fiziologinis (normalus) baltymų atsiradimas. Jis nustatomas epizodiškai, o šlapime baltymo būna nedaug - iki 0,1 g/l ir jokių ligos požymių nepastebima. Tuomet gydytojas pataria šlapimo tyrimą kelis kartus pakartoti - suprantama - būtina vykdyti gydytojo patarimą. Kitos baltymo atsiradimo šlapime priežastys yra karščiavimas, ūminis inkstų uždegimas (glomerulonefritas), kitos inkstų bei šlapimtakių ligos. Kai šlapimo tyrime epizodiškai aptinkama baltymo, jo būna nedaug, ir vaiko būklė yra gera - išsigąsti nereikia. Acetono atsiradimas (ketonurija) aptinkamas, kai kepenyse padidėja acetono gamyba. Ją gali išprovokuoti įvairios priežastys - riebus maistas, karščiavimas, nuodingomis medžiagomis užterštas maistas, kai kurie vaistai, cukraligė. Šlapime randant acetono visuomet yra ir kitų sveikatos sutrikimo požymių. Pagal juos sprendžiama, kokia liga ir ką daryti.
Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.
Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Nebūtina to daryti, jei manote, kad tai netrukdo vaiko miegui. Jeigu pastebėjote, kad pratekėjo - nepulkite vaikui keisti sauskelnių, jei matote, jog tai nebūtina, o kitą kartą pasirūpinkite apsaugine paklode. Nakčiai rinkitės ilgesnį sugeriamumo laiką turinčias sauskelnes. Pasistenkite jas pakeisti prie pat guldant vaikutį miegoti. Kiekvienas kūdikėlis kitoks - vieni gali išmiegoti šlapi, o kitą bet koks lašiukas išbudina.
Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link (t. y.
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Naujųjų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis. Aišku viena: per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius neišvengiamai pakeisite galybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai paskaičiuota, kad per pirmuosius mažylio metus į konteinerius jų iškeliauja apie 3000 (t. y. apie 250 vnt. per mėnesį ir daugiau nei 8 vnt. kasdien).
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas.
