Nėštumas - tai džiaugsmo ir laukimo metas, tačiau jis taip pat gali būti kupinas nerimo, ypač kai kyla komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra gresiantis persileidimas - terminas, kuris gali sukelti baimę ir netikrumą būsimiems tėvams. Suprasti gresiantį persileidimą yra gyvybiškai svarbu būsimoms tėvams, bandantiems įveikti ankstyvojo nėštumo sudėtingumą. Nors tai gali būti skausminga patirtis, daugelis moterų pagimdo sveiką nėštumą.

Persileidimu vadinamas savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės dėl negyvo vaisiaus pasišalinimo. Skaičiuojama, kad maždaug 10-15 proc. visų nėštumų baigiasi persileidimais. Dauguma persileidimų įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu. Nėščioms moterims būtina žinoti persileidimo ženklus. Persileidimas yra dažniausia nėštumo nutrūkimo forma, kuri paprastai įvyksta iki 20 nėštumo savaitės.

Pagrindiniai persileidimo požymiai

Nors kai kurie persileidimo ženklai ir simptomai yra gana aiškūs, kitus galima supainioti ir su kitais nėštumo simptomais. Kiekviena moteris ir kiekvienas nėštumas yra unikalūs. Nėštumo metu suprasti savo kūną gali būti sudėtinga, ypač tai patiriančioms pirmąjį kartą. Jei žinosite kokie galimi persileidimo ženklai, galėsite tam užkirsti kelią ir gal net užkirsti galimybę persileisti ateityje. Tačiau svarbu žinoti ir tai, jog kartais nebūna jokių persileidimo ženklų.

Dažniausi požymiai:

• Kraujavimas ar tepimas iš makšties. Tai būdingas 70 procentų visų nėštumų, tačiau būtent jis yra svarbiausias prasidedančio persileidimo ženklas. Labai svarbu, kad jūs atskirtumėte „tepimą” nuo kraujavimo, tad vos tik pamačiusi kraują, iš karto keliaukite pas gydytoją, kuris apžiūrės jus ir jūsų vaisių.
• Skausmas ar mėšlungis pilvo ar nugaros srityje. Nugaros skausmas ir nėštumas yra „geriausi draugai”, tai reiškia, jog pasitaiko tikrai dažnai besilaukiančiai moteriai. Tačiau aštrus nugaros skausmas, ypač, jei yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, kraujavimas ir spazmai, nėra geras ženklas. Tai dažnai pasitaikantis persileidimo ženklas, ypač jei skausmas prasideda pilvo apačioje ir persikelia į nugaros apačią. Taip pat žr. Pilvo skausmas. Paprastai dėl pilvo skausmo nereikia panikuoti, nebent skausmas yra aštrus ir kartu jaučiate spazmus bei kraujuojate.
• Skysčių ar audinių pasišalinimas iš makšties.
• Nėštumo simptomų dingimas. Jei staiga pastebite, jog sumažėjo nėštumo simptomai, o vis dar esate toje nėštumo stadijoje, kai turėtumėte juos jausti, verta keliauti pas gydytoją. Pykinimo ir krūtų jautrumo dingimas, jei anksčiau aiškiai jautėte šiuos simptomus, o vieną dieną jie dingo, gali būti persileidimo ženklai.
• Gimdos susitraukimai. Jei pradedate jausti skausmingus gimdymo susitraukimus apie 20 nėštumo savaitę ir jie vyksta kas penkias - dvidešimt minučių, turite skubiai kreiptis į gydytoją. Skausmingų susitraukimų nereikėtų maišyti su paruošiamaisiais sąrėmiais. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog paruošiamieji sąrėmiai yra netikras gimdymo signalas, jie yra nereguliarūs ir nestiprėja. Juos jaučia kai kurios moterys jau nuo šešto nėštumo mėnesio. Gimdos susitraukimai ankstyvoje nėštumo stadijoje gali būti persileidimo ženklas.

Jei įtariate persileidimą, nedelskite - kreipkitės į gydytoją. Net jei kai kurios moterys po kraujavimo vis tiek sėkmingai išnešioja nėštumą, verta pasitikrinti dėl savo ir kūdikio saugumo.

Grėsmingas persileidimas

Grėsmingas persileidimas apibrėžiamas kaip bet koks kraujavimas iš makšties, atsirandantis per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, kai yra gyvybingas vaisius. Svarbu pažymėti, kad nors gresiantis persileidimas rodo nėštumo nutraukimo riziką, tai nereiškia, kad persileidimas neišvengiamas. Daugelis moterų, patyrusių gresiantį persileidimą, pagimdo sveiką kūdikį.

Grėsmingam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujo tyrimuose aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.

Gresiantis persileidimas pasireiškia kraujavimu iš makšties per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, kai yra gyvybingas vaisius. Dažniausi simptomai yra kraujavimas iš makšties, lengvi mėšlungiai ir apatinės nugaros dalies skausmas.

Galimos persileidimo priežastys

Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Įtakos jam gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti.

Dažniausios priežastys:

• Chromosomų anomalijos - dažniausia ankstyvojo persileidimo priežastis. Apie 40 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas.
• Endokrininės priežastys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė.
• Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
• Infekcijos: Tam tikri infekciniai sukėlėjai, tokie kaip bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos ir virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ar raudonukė, gali prisidėti prie nėštumo komplikacijų. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis.
• Imunologinės priežastys: Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta vaisiaus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir neteisėtų narkotikų vartojimas yra žinomi persileidimo rizikos veiksniai. Ribokite kofeino kiekį (ne daugiau kaip 1-2 puodeliai kavos per dieną).
• Traumos: Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos (kai smūgio metu atsiskiria placenta), grubūs lytiniai santykiai, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, psichinės traumos, stresas.

Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Tačiau kitų 50 proc. priežastys lieka neaiškios.

Ar galima išvengti persileidimo?

Nors ne visada galima išvengti persileidimo, yra dalykų, kurie padeda sumažinti riziką:

• Vartokite folio rūgštį ir multivitaminus.
• Venkite žalingų įpročių.
• Laikykitės gydytojų rekomendacijų, jei turite lėtinių ligų.
• Ribokite kofeino kiekį (ne daugiau kaip 1-2 puodeliai kavos per dieną).

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų.

Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Diagnozė ir gydymo būdai

Gydytojas gali skirti:

• Ultragarsą - patikrinti vaisiaus vystymąsi.
• Kraujo tyrimus - stebėti nėštumo hormono (HCG) lygį.
• Audinių tyrimus, jei pasišalino audiniai.
• Chromosomų analizę, jei įvyko keli persileidimai.

Gydymo būdai priklauso nuo situacijos:

• Laukiamasis būdas - natūralus organizmo išsivalymas (trunka kelias savaites).
• Vaistai - padeda pagreitinti procesą.
• Chirurginė procedūra (D&C) - greitesnis variantas, ypač jei kyla komplikacijų.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas.

Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu.

Dalinis persileidimas - jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais. Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Emocinis gijimas ir ateities planavimas

Persileidimas - ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Jausmai kaip liūdesys, kaltė ar pyktis - visiškai normalūs. Duokite sau laiko. Kalbėkite su artimaisiais ar specialistais - jūs nesate viena.

Daugelis moterų po persileidimo puola į neviltį, skuba bandyti vėl ir kuo greičiau. Neskubėkite, laiko dar turite. Jei būsite rami, neįsibaiminusi, ir gimda bus ramesnė. Juk gimda yra jautri kūno dalis, ji reaguoja ne tik į fizinius dirgiklius, bet ir į moters nuotaikas.

Taip, dauguma moterų po persileidimo pastoja sėkmingai. Net jei įvyko du ar trys iš eilės - vis dar yra didelė tikimybė sėkmingam nėštumui. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Planuojant kitą nėštumą reikėtų išsiaiškinti persileidimo priežastis, kad vėl neįvyktų tragedija.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą.

Trumpalaikės komplikacijos gali apimti fizinius simptomus, tokius kaip gausus kraujavimas ar infekcija. Ilgalaikės komplikacijos gali apimti emocinius iššūkius, įskaitant sielvartą ir nerimą dėl būsimo nėštumo. Grėsmingo persileidimo prognozė priklauso nuo individualių aplinkybių. Daugelis moterų, patyrusių gresiantį persileidimą, sėkmingai pagimdo.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #kaip #nustato #gresianti #persileidima

• Vaiko teisių apsaugos tarnyba Mažeikiuose
• Linksmi žaidimai vaikams
• Šventės vaikų darželyje organizavimas
• Kaip naudoti EASY TEST nėštumo testą
• Informacija apie hematomą