Kaip stiprinti vaiko nervų sistemą
Kaip stiprinti vaiko nervų sistemą
Nervų sistemos disbalansas - sunkius kasdienybės trikdžius galinti sukelti būklė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kad išsibalansavus nervų sistemos veiklai sutrinka centrinė ir periferinė nervų sistemos dalys, kurios koordinuoja ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Žmogų gali pradėti kankinti miego, nuotaikų, nerimo, atminties problemos, atsirasti širdies ritmo pokyčių, virškinimo sutrikimų, varginti išsekimo jausmas. Tad kaip pasirūpinti stipria nervų sistema ir užkirsti kelią galimoms nemalonioms sveikatos būklėms?
Kodėl nervų sistema yra svarbi?
Anot vaistininko, visų pirma labai svarbu suprasti nervų sistemos reikšmę visam žmogaus organizmui. Tai - nervų ir neuronų tinklas, siunčiantis reikalingus impulsus į įvairias kūno dalis. Struktūriškai, nervų sistema sudaryta iš dviejų dalių - centrinės ir periferinės. Jos atsakingos už emocijas, motorinę veiklą, homeostazę, reakcijas į stresą ir daugybę kitų funkcijų.
„Dažniausiai, kai kalbame apie nervų sistemos disbalansą, omeny turime autonominę nervų sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra mus apsaugoti nuo galimų negandų ir pavojaus. Jos dėka mes norime bendrauti su kitais žmonėmis, palaikyti ryšį, suprantame, kad reikėtų bėgti arba priešintis kai matome pavojų, taip pat galime sugyti po susižeidimų ir panašiai.“
Kai atsiranda disbalansas, gali grėsti nuotaikos ir emocijų pokyčiai, nerimas ir stresas, miego sutrikimai, kognityvinės funkcijos sumažėjimas, pavyzdžiui, sušlubuoti atmintis, kankinti dėmesio stoka. Kyla ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, tokių kaip širdies permušimai, virškinimo problemos ar per didelis prakaitavimas, rizika. Ilgainiui išauga tikimybė susirgti įvairiomis psichikos ir somatinėmis ligomis“, - įvardija D. Auškalnis.
Jis priduria, jog nervų sistemos disbalansą dažniausiai sukelia įvairios fizinės ir emocinės traumos, pavyzdžiui, patirtas fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios mokykloje, alkoholizmas ar kitos priklausomybės šeimoje, materialinis nepriteklius ir daugybė kitų aspektų. Jau vaikystėje ar paauglystėje, augant nestabilioje aplinkoje, gali pasireikšti chroniški galvos skausmai, depresyvumas, atotrūkis nuo supančios aplinkos, virškinimo sutrikimai, prasta atmintis, negebėjimas valdyti emocijų.
Kaip sustiprinti nervų sistemą?
Anot „Camelia“ vaistininko D. Auškalnio, norint sustiprinti nervų sistemą, labai svarbu ugdyti sąmoningumą ir teisingus kasdienius įpročius. Visame pasaulyje kasmet labiau populiarėja skirtingos psichoterapijos kryptys, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, teisingos miego rutinos propagavimas, laikantis nuoseklaus miego-būdravimo režimo. Pagal jį, rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vakare vengti ekranų, sunkių patiekalų, alkoholio, kofeino ir nikotino produktų, praktikuoti raminančias veiklas. Tačiau nevertėtų pamiršti ir tiesioginę įtaką nervų sistemos funkcijoms darančių mikroelementų naudos.
„Prie nervų sistemos stiprinimo nemenkai gali prisidėti magnis - jis palaiko neurotransmiterių balansą, mažina įtampą, gerina miegą ir atpalaiduoja raumenis. Ne mažiau reikšmingi ir B grupės vitaminai - tarkime, B1 palaiko energijos gamybą ir neuronų veiklą, B6 skatina serotonino bei dopamino gamybą, mažina nuovargį ir streso įtaką organizmui, B12 padeda išsaugoti sveikas nervines ląsteles.
Nemažai tyrimų rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali pagerinti bendrą smegenų ir nervų sistemos funkciją, sumažinti depresijos bei nerimo simptomus. L-teaninas taip pat pasižymi raminančiomis, kognityvines funkcijas ir koncentraciją gerinančiomis savybėmis. GABA rūgštis padeda sureguliuoti centrinės nervų sistemos veiklą, pagerinti nervinių signalų funkcijas. Raginčiau nepamiršti ir visiems gerai žinomo valerijono - jis nuo seno vartojamas streso mažinimui, miego kokybės gerinimui“, - sako D. Auškalnis.
Vaistininkas pataria nepulti saujomis vartoti maisto papildų, tai daryti reikėtų palaipsniui, kad būtų galima įsivertinti jų poveikį organizmui ir išvengti perdozavimo ar sąveikos su kitais vartojamais vaistais.
Vaikų nervų sistemos pažeidžiamumas
Vaikų nervų sistema yra ypač pažeidžiama ir jautri, todėl svarbu ją stiprinti. Straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, atsižvelgiant į įvairius faktorius - nuo mitybos iki miego režimo ir aplinkos.
Mažų vaikų nervų sistema dar labai silpna. Štai kodėl jis kartais daro smulkmenas, verkia be jokios priežasties, pradedant netikėtu garsu. Įprastos kūdikių elgesio netoleravimo priežastys yra perkrova, per didelis susijaudinimas ir daug naujos informacijos bei įspūdžių gavimas. Kad išvengtų per didelės vaiko įtampos ir impulsyvaus elgesio, tėvai turėtų stiprinti jo nervų sistemą.
Vaiko imunitetas ir jo svarba
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema tobulėja augant. Kūdikis gimsta su įgimtu imunitetu, kuris vėliau papildomas įgytu imunitetu. Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos, nepritaikytos konkrečioms ligoms. Jam priklauso barjerinė apsauga, gerosios bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Įgytas imunitetas kovoja su konkrečiomis ligomis, bakterijomis ir virusais. Vaikas įgyja šį imunitetą persirgęs arba pasiskiepijus. Sergant aktyvuojasi tam tikros imuninės ląstelės, kurios kovoja su užpuolusia liga. Šios ląstelės dauginasi ir gamina antikūnus, o pasveikus jų kiekis sumažėja.
Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant paveldimumą ir aplinką. Jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, vaikas taip pat gali dažniau sirgti peršalimo ligomis. Svarbu laikytis rėžimo, palaikyti tinkamą mikroklimatą namuose ir laikytis sveikos mitybos principų.
Stresas ir nuovargis silpnina vaiko imunitetą, todėl dienos režimas yra būtinas. Ne iki galo išgydytos infekcinės ligos ir antibiotikų vartojimas taip pat kenkia imuninei sistemai. Antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, todėl organizmas tampa mažiau atsparus ligoms. Dažnai vaikai pradeda sirgti dažniau pradėję lankyti darželius ir mokyklas, o visiškai apsaugoti nuo užsikrėtimo neįmanoma.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Kadangi vaikų imuninė sistema dar nėra brandi, būtina ją stiprinti. Vaiko imunitetui labai svarbi sveika ir pilnavertė mityba. Kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas, kadangi su mamos pienu jis gauna įvairių imunitetą stiprinančių medžiagų bei imuninės sistemos pagamintų antikūnų. Taip pat vaiko imunitetas susijęs ir su miego kokybe, tad labai svarbu, kad vaikas gerai pailsėtų ir išsimiegotų. Vaikams būtina kasdien praleisti laiką lauke užsiimant aktyvia veikla. Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių.
Vitaminai vaikams - kokius ir nuo kokio amžiaus gerti?
Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams. Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai.
Mitybos svarba nervų sistemos stiprinimui
Papildomas maistas, kuris yra maisto papildas, paskirtas kūdikiui, be kūdikių mišinių kūdikiams ar motinos pieno, suteikia galimybę kūdikiui supažindinti su naujais skonio pojūčiais. Šiuo metu ankstyvas papildomų maisto produktų pateikimas gali būti pateisinamas tik kraštutiniu poreikiu, nes visos kūdikiui reikalingos naudingosios medžiagos, esančios tinkamiausiomis formomis, yra tik motinos piene ar mišinyje.
Pavyzdžiui, kalcis skatina impulsų judėjimą iš vienos kūno dalies į kitą per nervų sistemą. Dėl kalcio trūkumo organizme kūdikis gali būti irzlus. Štai kodėl vaiko racione turėtų būti tokie produktai kaip sūris, varškė, kefyras, burokėliai, migdolai, salierai. B grupės vitaminai gali sumažinti nuovargį, pernelyg didelį susijaudinimą, pagerinti vaiko koncentraciją ir laimę, lavinti jo atmintį ir užkirsti kelią stresui.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nuo 6 mėnesių amžiaus, be motinos pieno, turėtų būti duodamas papildomas maistas. Maistas turi būti skystas arba kruopščiai nuvalytas. Vaikas turi gerti po 2-3 valgomuosius šaukštus per dieną 2 kartus. 7-8 mėnesių amžiaus rekomenduojama tirti su maistu 3 kartus per dieną, kiekvieną kartą didinant iki 2/3 puodelių. Nuo 9 mėnesių vaikams gali būti tiekiamas kapotas maistas arba maistas, kurį jis gali paimti rankomis. Valgydami tris kartus per dieną, tūris siekia 3/4 įprasto puodelio, o tarp valgymų dedamas užkandis. Nuo 12 mėnesių duokite 250 ml įprasto, visai šeimai tinkamo maisto, kurį prireikus galima įtrinti arba supjaustyti smulkiais gabaliukais. Valgymų dažnis išliks toks pat, tačiau užkandžių skaičius išaugti turėtų daugiausiai du kartus. Be to, vakarienei geriausia mažyliui duoti lengvo, gerai virškinamo maisto. Juk jei vaiko organizmas neturi laiko pailsėti naktį, kitą dieną valgyti žemės riešutus bus žalinga ir kaprizinga. Tačiau kūdikio pusryčiai turėtų būti maistingi, nes ryte kūdikis eikvoja daug energijos, kad atsimintų ir apdorotų naują informaciją.
Kiti būdai stiprinti nervų sistemą
Stiprinti nervų sistemą vaikas gali būti ilgas kasdienis pasivaikščiojimas grynu oru. Būtent tokiu metu kūdikis gauna didelį deguonies kiekį, reikalingą tinkamam nervų sistemos formavimui. Būtina vaiko nervų sistemos stiprinimo sąlyga yra reguliarus, ramus, ramus miegas. Ir, žinoma, norint sustiprinti vaiko nervų sistemą, reikia dažniau juo įtikti: žaisti su juo mėgstamus žaidimus, skaityti mėgstamas knygas ir rengti linksmas atostogas.
Smegenys || Dabar žinai # 11
Nervų sistemos disbalansas ir jo priežastys
Nervų sistemos disbalansas - sunkius kasdienybės trikdžius galinti sukelti būklė. Išsibalansavus nervų sistemos veiklai sutrinka centrinė ir periferinė nervų sistemos dalys, kurios koordinuoja ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Žmogų gali pradėti kankinti miego, nuotaikų, nerimo, atminties problemos, atsirasti širdies ritmo pokyčių, virškinimo sutrikimų, varginti išsekimo jausmas.
Nervų sistema yra nervų ir neuronų tinklas, siunčiantis reikalingus impulsus į įvairias kūno dalis. Ji sudaryta iš centrinės ir periferinės dalių, atsakingų už emocijas, motorinę veiklą, homeostazę, reakcijas į stresą ir daugybę kitų funkcijų.
Dažniausiai, kai kalbame apie nervų sistemos disbalansą, omeny turime autonominę nervų sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra mus apsaugoti nuo galimų negandų ir pavojaus. Kai atsiranda disbalansas, gali grėsti nuotaikos ir emocijų pokyčiai, nerimas ir stresas, miego sutrikimai, kognityvinės funkcijos sumažėjimas, pavyzdžiui, sušlubuoti atmintis, kankinti dėmesio stoka. Kyla ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, tokių kaip širdies permušimai, virškinimo problemos ar per didelis prakaitavimas, rizika. Ilgainiui išauga tikimybė susirgti įvairiomis psichikos ir somatinėmis ligomis.
Nervų sistemos disbalansą dažniausiai sukelia įvairios fizinės ir emocinės traumos, pavyzdžiui, patirtas fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios mokykloje, alkoholizmas ar kitos priklausomybės šeimoje, materialinis nepriteklius ir daugybė kitų aspektų. Jau vaikystėje ar paauglystėje, augant nestabilioje aplinkoje, gali pasireikšti chroniški galvos skausmai, depresyvumas, atotrūkis nuo supančios aplinkos, virškinimo sutrikimai, prasta atmintis, negebėjimas valdyti emocijų.
Kaip sustiprinti nervų sistemą?
Norint sustiprinti nervų sistemą, labai svarbu ugdyti sąmoningumą ir teisingus kasdienius įpročius. Visame pasaulyje kasmet labiau populiarėja skirtingos psichoterapijos kryptys, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, teisingos miego rutinos propagavimas, laikantis nuoseklaus miego-būdravimo režimo. Pagal jį, rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vakare vengti ekranų, sunkių patiekalų, alkoholio, kofeino ir nikotino produktų, praktikuoti raminančias veiklas. Tačiau nevertėtų pamiršti ir tiesioginę įtaką nervų sistemos funkcijoms darančių mikroelementų naudos.
Prie nervų sistemos stiprinimo nemenkai gali prisidėti magnis - jis palaiko neurotransmiterių balansą, mažina įtampą, gerina miegą ir atpalaiduoja raumenis. Ne mažiau reikšmingi ir B grupės vitaminai - tarkime, B1 palaiko energijos gamybą ir neuronų veiklą, B6 skatina serotonino bei dopamino gamybą, mažina nuovargį ir streso įtaką organizmui, B12 padeda išsaugoti sveikas nervines ląsteles.
Nemažai tyrimų rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali pagerinti bendrą smegenų ir nervų sistemos funkciją, sumažinti depresijos bei nerimo simptomus. L-teaninas taip pat pasižymi raminančiomis, kognityvines funkcijas ir koncentraciją gerinančiomis savybėmis. GABA rūgštis padeda sureguliuoti centrinės nervų sistemos veiklą, pagerinti nervinių signalų funkcijas. Raginčiau nepamiršti ir visiems gerai žinomo valerijono - jis nuo seno vartojamas streso mažinimui, miego kokybės gerinimui.
Nepatartina pulti saujomis vartoti maisto papildų, tai daryti reikėtų palaipsniui, kad būtų galima įsivertinti jų poveikį organizmui ir išvengti perdozavimo ar sąveikos su kitais vartojamais vaistais.
Bendri patarimai imuniteto stiprinimui
Daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikas savaitę pavaikšto į darželį ar mokyklą, o po to dvi savaites sėdi namuose sirgdamas. Dažniausiai tik tada ir pagalvojame apie imunitetą, bet juo rūpintis reikia ne susirgus, o ištisus metus. Pradėkime rūpintis sveikata tuomet, kai nevargina jokie negalavimai. Maži vaikai yra ypač pažeidžiami infekcinių ligų, nes jų imuninė sistema dar silpna. Galutinai ji susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Ligoms šaltuoju metų sezonu palankūs temperatūros svyravimai, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, saulės stoka. Kai saulės spindulių mažai, trūksta ir vitamino D, o dėl to suprastėja savijauta bei imunitetas.
Mityba turi didelės įtakos stipriai sveikatai. Vaiko racione turi užtekti vitaminų, mineralų, taip pat baltymų, gerųjų riebalų ir naudingų angliavandenių. Todėl sudarant meniu svarbi maisto įvairovė ir vertė. Vaikui duokite daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir fermentuotų pieno gaminių, visagrūdžių maisto produktų. Kiaušinius į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti 2-3 kartus per savaitę.
Imuninei ir nervų sistemoms svarbus geras poilsis ir miegas. Kiek vaikas turi miegoti, priklauso nuo jo amžiaus. Kūdikiams reikia 12-16 valandų miego per parą, 1-3 metų amžiaus vaikams 11-14 val., 3-5 metų mažyliai turėtų išmiegoti 10-13, 6-12 metų - 9-12 val., o vyresniems užtenka 8-10 val.
Vakcinos treniruoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie išskiriami susirgus, tik vakcinos ligos nesukelia. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, tymų, raudonukės, pneumokokinės ir meningokokinės, rotavirusinės infekcijos.
Užkirsti kelią daugeliui ligų padeda tinkama higiena. Kad vaikas rečiau sirgtų, išmokykite jį reguliariai plauti rankas, neragauti kito vaiko valgomo sumuštinio, negerti iš to paties puodelio. Vaiko augimui ir sveikatai reikalingas fizinis aktyvumas. Nerenkite vaiko per šiltai, nes jis suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui greitai peršals. Imunitetą stiprina grūdinimas. Vienas didžiausių imuniteto priešų - stresas. Ilgalaikis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis slopina imuninę sistemą.
Omega-3 riebalų rūgštys ir jų svarba
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, gydytojo vaikų gastroenterologo dr., 2-3 metų amžiuje vaiko smegenys pasiekia 80 proc. suaugusio žmogaus smegenų dydžio. Visas reikalingas maisto medžiagas galima užtikrinti valgant kuo įvairesnį maistą - vaisius, daržoves, kruopas, mėsą, pieno produktus ir kitus. Tačiau yra viena medžiagų grupė, kuri augančio vaiko smegenims ir nervų sistemai ypač svarbi.
Smegenys yra labai riebus organas - riebalai sudaro daugiau kaip 50 proc. sausos smegenų masės. Daugiau kaip 30 proc. riebalų smegenyse yra omega-3 rūgštys, iš kurių daugiausia - dokozaheksaeno rūgšties (DHR). Omega-3 rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to jos kartais skiriamos įvairių autoimuninių ligų prevencijai ir gydymui.
Omega-3 rūgštys turi didžiausią reikšmę smegenų, nervų sistemos, regėjimo vystymuisi. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas su prastai skaitančiais vaikais. Kitas tyrimas buvo atliekamas su naujagimiais, kurių mamos negalėjo maitinti savo pienu. Pastebėta, kad mišiniais su omega-3 riebalų rūgštimi maitintų naujagimių nervų sistema žymiai geriau vystėsi.
Omega-3 rūgščių pakankamumas arba trūkumas pirmaisiais gyvenimo metais turi ilgalaikį poveikį. Tai nereiškia, kad vaikas, kuris gavo reikalingą kiekį omega-3 rūgščių bus kaip genijus, o kuris negavo - žymiai prastesnis. Tačiau statistinis skirtumas tikrai yra.
Svarbu, kad nėščiosios moterys ir žindyvės gautų pakankamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį. Yra pastebėta, kad vaikų intelektualinis vystymasis yra prastesnis, jei mamai nėštumo ar žindymo metu trūksta omega-3 riebalų rūgščių.
Vienas pagrindinių omega-6 riebalų rūgščių šaltinis yra augaliniai aliejai, kurių gausu ir įvairiuose maisto produktuose. Vieninteliai aliejai, kurie turi daug omega-3 riebalų rūgščių, - linų sėmenų ir rapsų aliejai. Tačiau kai kurie žmonės turi nepakankamą kiekį fermentų, kurie paverčia augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis (pavyzdžiui, esančias linų sėmenyse ir jų aliejuje) į organizmui būtinąsias eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir jau minėtą DHR.
Omega-3 papildų praktiškai neįmanoma perdozuoti, o ir papildų rekomenduojamos dozės būna nedidelės.
