Karvės Lietuvoje: nuo ūkio gyventojos iki šeimos draugės
Karvės Lietuvoje: nuo ūkio gyventojos iki šeimos draugės
Karvė - tai subrendusi, bent kartą apsiveršiavusį buliaus patelė, laikoma pienui ir dėl jauniklių.
Naminis jautis, arba jautis, mot. lyties - karvė (Bos taurus) - jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis domestikuotas žinduolis.
Karvės turi didelę ekonominę reikšmę gyvulininkystei bei pieno (karvės), mėsos, odos perdirbimo pramonei.
Pradėti jaukinti maždaug prieš 8000 m., iš pradžių Indijoje, Mesopotamijoje, vėliau Viduržemio jūros šalyse, Vidurio Azijoje.
Pagal kraniologinius požymius skiriami 6 galvijų porūšiai.
Iš karvių gaunama apie 84 % visos pasaulio pieno produkcijos.
Karvių masė svyruoja nuo 200 iki 600 kg, produktyviausių veislių - apie 700 kg ir daugiau.
Telyčios lytiškai subręsta 7-9 mėn., tinkamos kergti nuo 18-22 mėnesių.
Produktyvumas priklauso nuo veislės, šėrimo ir laikymo sąlygų.
Iš pieninių veislių karvių per metus primelžiama apie 5000 kg pieno, kai kuriose šalyse - apie 7000 kg ir daugiau.
Produktyviausios yra holšteinų veislės karvės.
Mėsinių veislių karvių pieningumas daug mažesnis (apie 1500 kg pieno per metus).
Karvės laktacija trunka 280-320 d., užtrūkimo laikotarpis - 1,5-2 mėn., veršingumas vidutiniškai trunka 285 paras, laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo - 60-80 dienų.
Anksti bręstančių veislių karvės daugiausia pieno duoda per IV laktaciją, vėlai bręstančių - per V-VI.
Karvė vadinama bergždžia, kai praėjus 3-4 mėn. po apsiveršiavimo neapsivaisina.
Senapiene vadinama karvė, kai neapsivaisinusi dar ilgai duoda šiek tiek pieno.
Užtrūkusi karvė - kai prieš apsiveršiavimą nemelžiama.
Veršinga karvė - kai laukiasi veršelio.
Karvių situacija Alytaus rajone
Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų lapkričio pradžioje Alytaus rajone buvo 5 576 melžiamos karvės, o sausio pradžioje - 5 832. Jų per šį laikotarpį sumažėjo pustrečio šimto.
Nuo 1 173 karvių ūkių sumažėjo iki 1 055.
Daugiausia Alytaus rajone auginamos juodmargių veislės karvės, kurių dabar iš 5 576 yra per 4 000.
Per minėtą laikotarpį rajone labiausiai nyko ūkiai, kuriuose laikoma po vieną, dvi karves.
Pavyzdžiui, sausio pradžioje po tiek karvių augino 782 ūkiai rajone ir juose buvo 1 005 šie gyvuliai, lapkričio pradžioje po vieną dvi karves turėjo 679 ūkiai, o juose buvo laikomos 863 karvės.
Sumažėjo ir laikančiųjų po tris, penkias karves.
Sausio pradžioje Alytaus rajone buvo 210 tokių ūkių su 774 melžiamomis karvėmis, o lapkričio pradžioje - 198 ūkiai su 724 šiais gyvuliais.
Karvių mažėjimas fiksuotas ir tarp laikančiųjų nuo 11 iki 20 karvių.
Sausio pradžioje tokių ūkių rajone būta 62 su 867 šiais gyvuliais, lapkričio pradžioje šie skaičiai atitinkamai - 53 ir 745.
Po kelias dešimtis karvių daugėja rajono ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 6 iki 10, nuo 21 iki 30 ir nuo 31 iki 50 šių gyvulių.
Nuo sausio iki lapkričio rajone visiškai nebuvo ūkių su melžiamų karvių skaičiumi nuo 101 iki 150.
O daugiau kaip pusantro šimto šių gyvulių rajone turi 3 ūkiai, juose - beveik 1 000 karvių.
Kodėl mažėja karvių ūkiuose?
Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Onutė Krušinskienė, laikantieji po kelias karves, ypač po vieną ar dvi, jų atsisako dėl garbaus amžiaus, o vaikai tuo nenori užsiimti.
Tai patvirtino ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė, pabrėždama dar kitą dalyką: „Ypač neapsimoka laikyti po vieną, dvi karves ir dėl dabar esančių pieno supirkimo kainų rajone. Už litrą pieno jiems mokama po 20 centų, o kiek kainuoja pašarai, jų pasiruošimas, pabrangęs dyzelinas arba žaliasis kuras.“
Pieno supirkimo kainos ir ūkių plėtra
Nors rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė teigė, kad laikyti mažai karvių dėl menkų pieno supirkimo kainų neapsimoka, tačiau, pasak jos, didiesiems pieno ūkiams už pieną mokama daugiau, todėl tokie ūkiai rajone šiek tiek plečiasi.
Vienintelės rajone veikiančios, gyvulininkyste ir augalininkyste užsiimančios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas sakė, kad dabar už litrą pieno mokami 36 centai yra vos ne rekordas per atkurtos šalies nepriklausomybės metus: „Žinoma, pabrango pašarai, žaliavos, energetiniai resursai, bet pieno supirkimo kainomis negalime skųstis.“
Šioje bendrovėje laikoma apie 500 karvių ir apie jų mažinimą negalvojama.
Karvių laikymas ir šeimos išgyvenimas
Alytaus rajone privačiu veterinarijos gydytoju dirbantis Danius Kanauka pasakojo, kad šiuo metu jam neretai tenka išgirsti klausinėjančių, kur būtų galima įsigyti karvę, nes žmonės, norintieji auginti šiuos gyvulius, sunkiai randa.
„Visiškai neseniai vieni už normalią karvę sumokėjo tūkstantį eurų. Manau, nepigiai. Tikrai viena karta nusensta ir atsisako laikomų karvių, kiti nori auginti šiuos gyvulius,“ - teigė jis.
D.Kanauka, daug bendraujantis su kaimo gyventojais, pastebi, kad šeima su dviem mokykliniais vaikais galėtų išgyventi kaime laikant apie 20 - 30 karvių.
Iš tiesų rajone auginančių nuo 21 iki 30 karvių ūkių nuo šiemečio sausio iki lapkričio šiek tiek padaugėjo ir juose atsirado daugiau gyvulių.
Sausio pradžioje tokių ūkių čia buvo 16 su 403 melžiamomis karvėmis, lapkričio pradžioje - 19 ūkių jau su 459 karvėmis.
Tapau augintinio šeimininku: ką turiu žinoti? | KETURKOJŲ KRONIKOS #1
Karvių pienas vaikų mityboje: mitai ir tiesos
Gyventojai laikomas karves oficialiai deklaruoja dėl gaunamų valstybės išmokų, tad jų tikrai neapsimoka nedeklaruoti - už vieną per aštuoniolika mėnesių apsiveršiavusią karvę gaunama 125 eurų metinė išmoka.
Tad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiami duomenys apie rajono gyventojų laikomus šiuos gyvulius yra tikslūs.
Anksčiau buvo sakoma, kad nuo metų vaikas jau gali gerti karvės pieną. Dabar sakoma, kad karvės pieno negalima duoti iki 2 metų, o geriausiai - iki 3 metų.
Kodėl ta riba vis tolinama? Pienas blogėja? Karvės ligotos?
Etalonas yra mamos pienas. Pradėta studijuoti, kiek jame yra baltymų, kiek riebalų, kiek kitų reikalingų medžiagų.
Gaminant dirbtinį pieną - mišinį, baltymų gerokai sumažinama.
Karvės pieno ir mamos pieno sudėtis panaši pagal riebalų kiekį. Mamos pieno riebumo vidurkis - 3,5-3,8, karvės pieno gali būti vos vos didesnis.
Mamos piene kur kas mažiau natrio druskos, todėl mišinyje jo kiekis prilyginamas motinos pieno kiekiui.
Mamos piene gana daug riebalų rūgščių, o karvės piene jų beveik nėra. Kaip ir geležies, vitamino D.
Žinoma, karvės pienas yra gyvas, jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau jos skirtos veršiuko imuninei sistemai stiprėti, o ne žmogaus.
Karvės piene yra tokių antikūnių, kurie apsaugo nuo šiems gyvuliams būdingų ligų.
Jeigu mama 6 mėn. Niekada nerekomenduoju košės virti nei su mamos pienu, nei su karvės pienu, nei su mišiniu.
Verdant suyra ir pasikeičia pieno baltymo struktūra, baltymas tampa nebe toks vertingas.
Košės nereikia balinti, vaikas turi priprasti prie natūralaus košės skonio.
Kaip vaikas valgys košę be pieno, cukraus ir pagardų?
Juk neskanu. Taip, bet neskanu mums, nes mes jau turime išsiugdę kitokius mitybos įpročius.
Vaikas mamos pieno juk negers visą gyvenimą. Jei pripras prie skonio su mamos pienu, paskui nebenorės košės, kai to pieno nebebus.
Bus sunkiau pereiti prie įprasto maisto.
Pagal Europoje galiojančias vaikų mitybos rekomendacijas, iki 3 metų pieno riebalai neribojami, jei vaikas neturi antsvorio.
Pieno nereikia nugriebti ar rinktis kuo liesesnio, vaikui galima duoti 3,5 riebumo pieno, kefyro, jogurto.
Maisto alergija karvės pienui galima. Bet ir nuo mišinių, kurie panašesni į mamos pieną, net ir nuo mamos pieno gali būti alergija.
Jei vaiko organizmas netoleruoja karvės pieno, iš karto pasireikš alerginė reakcija.
Kita problema, kuri pasimato ne taip greitai, tai geležies stokos mažakraujystė. Ypač, jei vaikas per dieną pieno išgeria labai daug.
Formaliai atsakyčiau taip, būtina virinti.
Bet kuo šviežias pienas geras?
Vokietijoje ilgiau nei 10 metų buvo atliekamas tyrimas, kaip skiriasi sveikata žmonių, kurie vartoja natūralų pieną iš savo ūkių, ir žmonių, kurie perka „parduotuvinį“ pieną.
Pasirodo, ūkininkų šeimos kur kas rečiau serga alerginėmis ligomis.
Taigi terminis apdorojimas kur kas saugesnis.
Ką patarčiau šeimoms, kurios turi nuosavą karvę ir vartoja ekologinį pieną?
Jeigu ūkininkai žino, kad labai švariai karvutę užlaiko, švariai pamelžia, o melžėjai yra sveiki, patys neserga, neviduriuoja, tai galima gerti ir „žalią“ pieną.
Nes šviežias pienas vertingesnis nei apdorotas.
Karvės - šeimos nariai
Sally pamena akimirką, kai šeimai priklausančiame ūkyje netoli Džordžtauno pastebėjo ką tik atsivestą jauniklę.
Tačiau karvė dėl sveikatos sutrikimų negalėjo pati išmaitinti savo jauniklės.
Palikta su motina telyčia būtų nugaišusi, todėl Sally turėjo imtis kraštutinių priemonių.
„Buvo labai sunku priimti sprendimą atskirti jauniklę nuo motinos. Bet tik taip galėjome išsaugoti jos gyvybę“, - sakė S.Webster.
Kitą dieną po atskyrimo Sally kartu su vyru Jake’u nuvyko į netoliese esantį miestą ir nupirko veršeliams ir telyčioms šerti skirtą įrangą.
„Nuo tos akimirkos ji tapo mūsų šeimos dalimi“, - prisipažino moteris.
Telyčią savo pirmuoju vaiku pavadinę jaunavedžiai Websteriai juokavo: „Susituokėme visai neseniai, tikėjomės, kad vieną dieną turėsime vaikų.“
Nors Beryl buvo atskirta nuo motinos, taip gyventi pasiseka ne kiekvienai karvei.
Telyčiai skirtas tik jai priklausantis ūkinės paskirties pastatas šalia poros namo.
Tačiau karvė bet kada gali užeiti į namus ir ten nerūpestingai šmirinėti ar netgi snūstelėti svetainėje.
Ji nuo šeimininkų namo toli ir nesitraukia, nes karvei leidžiama rupšnoti kieme augančią žolę.
„Ji galbūt ir mano, kad yra šuo, o ne karvė, ir labai prisirišo prie žmogaus.
Žinodama, kur yra pieno milteliai, kuriais mes ją pašeriame, ji vis bando prasmukti į namus.
Tad jeigu netyčia paliekame praviras duris, netrukus išgirstame krintančių daiktų bildesį - Beryl jau viduje“, - šypsodamasi pasakojo Sally.
Nors Beryl ir atrodo lygiai taip pat, kaip ir kitos telyčios, ji prižiūrimą ir šeriama visiškai kitaip.
„Duodame jai bananų ir mangų, ji mėgsta glaustytis su mumis ar pamiegoti pavėsyje po medžiu su manimi ar Jake’u.
Ji jau nebegali gyventi be mūsų“, - sakė S.Webster.
Kasmet dešimtis brahmanų veislės karvių užauginantys Websteriai stebisi, kad tokio išskirtinio charakterio telyčios dar nematė.
