Kaip žinoti, ar kūdikiui nešalta?
Kaip žinoti, ar kūdikiui nešalta?
Grynas oras būtinas nuo pat mažumės, jis grūdina, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina maisto pasisavinimą, miegą.
Žiemą kūdikį pratinkite prie lauko, kai temperatūra ne žemesnė kaip plius 3 laipsniai, pradėkite nuo 5-8 minučių, po to buvimą lauke kasdien ilginkite 10-15 min. Žiemą kūdikiui užtenka pabūti lauke 3 valandas, pusę jų prieš pietus ir tiek pat popiet. Vežkite jį į lauką, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip minus 10 laipsnių, o vyresnį vaikutį - iki 15 laipsnių.
Vežimėlyje gulintį kūdikį reikėtų aprengti šilčiau - juk jis lauke beveik nejudės, o gali net ir visą pasivaikščiojimo laiką išmiegoti. Ant vežimėlio dugno patieskite čiužinuką arba sulankstytą vilnonį pledą. Aprengtą mažylį apgaubkite šiltu miegmaišiu, o kai jis paūgės, galėsite aprengti kombinezoną.
Kad būtų aiškiau, laikykitės tokios taisyklės: renkite kūdikį vienu sluoksniu drabužių daugiau negu apsirengiate pati. Veikiausiai pirmą kartą kūdikį apmuturiuosite per šiltai - juk dauguma mamų labiausiai bijo, kad vaikas nesušaltų.
Pasivaikščiojimus lauke kūdikiui puikiai gali pakeisti balkonas. Tai ypač patogu mamai: kol mažylis miega, ji gali sutvarkyti namus, pagaminti pietus arba paskaityti. Aprenkite kūdikį lauko drabužiais, paguldykite į vežimėlio lopšį ir palikite balkone. Pirmą kartą palaikykite vaiką balkone 15-20 minučių, paskui - du kartus po pusvalandį, po to pamažu didinkite tokių išėjimų į lauką trukmę.
Kitas dalykas, kai vaikas aktyviai juda. Vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė nei suaugusiųjų. Kai mamai šaltoka, vaikui normalu, o kai suaugusiam žmogui normalu, vaikui jau per karšta. Todėl kieme judantį mažylį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau nei jūsų pačios. Nuolat lakstydamas, šokinėdamas, nuo kalnelio važinėdamas rogutėmis, žaisdamas su sniegu mažylis greičiau sukais negu sušals. Renkite vaiką šiltais, judesių nevaržančiais drabužiais.
Visiškai beprasmiška apgaubti vaiko burną ir nosį šaliku. Joks šalikas negali konkuruoti su nosies gleivine ir prienosiniais ančiais, sušildančiais įkvepiamą orą.
Vyresnis vaikas pats pasakys, kad jam šalta ar per karšta, o apie mažesnio savijautą teks spręsti pagal jo elgesį. Lengviausias būdas nustatyti, ar vaikui lauke patogu, yra paliesti jo odą už apykakės. Kūdikiui žiemą į lauką patartina pasiimti papildomą antklodę ar pledą, kuriuo galėsite prireikus užkloti.
Viskas priklauso nuo vaiko būklės ir savijautos, taip pat nuo to, kokia liga jis serga. Ūmiu infekcinių ligų laikotarpiu (kai kamuoja didelis karščiavimas, silpnumas, skausmas) į lauką vaiko, žinoma, neleisite, o ir jis pats vargu ar norės. Lauke būti nepatariama esant aukštesnei nei 37,5 laipsnių temperatūrai, juo labiau, kai spaudžia šaltukas. Jei liga užkrečiama, pavyzdžiui, gripas, nors ir vaiko būklė normali, nespėjusio pasveikti į lauką neleiskite.
Žinoma, iš karto po ligos neverta visą dieną išbūti lauke, iš pradžių derėtų apsiriboti 20-30 minučių, geriausia vaikštinėti, kai oras atšąla ne daugiau kaip iki minus penkių laipsnių. Mažylis neturėtų ištisai dūkti - pasiūlykite jam ramesnes pramogas.
Ką tik kvėpavimo takų infekcija sirgusio vaiko neveskite į judrias gatves, kuriose jis kvėpuos automobilių teršalais, verčiau pavaikštinėkite parke, kur daugiau spygliuočių medžių.
Pirmą kartą išėjus su naujagimiu į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Kai šilta, patogu mamos pieną valgantį kūdikį pažindinti kad ir gryname ore, pavyzdžiui, parke ant suoliuko.
Šaltuoju metų laiku į lauką su naujagimiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes, tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo su naujagimiu trukmę.
Kūdikiui (beje, ir mamai) reikalingas grynas oras. Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis. Grynas oras yra labai svarbi kūdikių grūdinimo priemonė.
Protingiausia einant pasivaikščioti su kūdikiu mamai pirmiausia apsirengti pačiai, o tada jau rengti kūdikį. Priešingu atveju, aprengtas mažylis, belaukdama jūsų apsirengiant, gali sušilti, ir lauke jam bus pavojingas bet koks vėjelis.
Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta- mažyliui per karšta, jei šilta - normalu.
Paprastai rengiant kūdikį pasivaikščiojimui į lauką, galioja taisyklė “plius vienas”.
Prieš išeinant pasivaikščioti į lauką, pakeiskite sauskelnes.
Labai svarbu, kad lauke nešaltų vaikučio galva, rankos ir kojos. Veiduko einant pasivaikščioti lauke nereikia uždengti.
Šalta vaikučiui ar ne, gali parodyti ir jo veiduko spalva. Jei ji raudonesnė negu įprastai, galimas dalykas, kad jam per karšta.
Miegojimas vežimėlyje balkone leidžia mamai nudirbti namų ūkio darbų, kol vaikutis miega.
Unikali kūdikio kūno termoreguliacija
Naujagimio odos plotas, lyginant su jo kūno svoriu, yra beveik tris kartus didesnis, todėl per odą jis labai greitai netenka šilumos. Didelė galva kūno atžvilgiu, dėl ko patiriama iki 25 proc. šilumos nuostolių. Kūdikio organizme yra itin mažas riebalų kiekis, t.y. trūksta poodinių riebalų, o tai lemia nepakankamą šilumos izoliaciją. Tačiau jų organizme yra žymiai didesnis vandens kiekis, lyginant su suaugusiojo. Naujagimio organizme dar nėra visiškai subrendę metaboliniai procesai (tai organizme vykstančios cheminės reakcijos ir medžiagų apykaita, kurių metu suvartotas maistas paverčiamas energija arba kalorijomis). Taip pat dar nėra iki galo subrendusios prakaito liaukos, t.y. jų veikla neefektyvi, todėl kūdikiai labai mažai prakaituoja ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jiems sudėtinga atiduoti šilumos perteklių.
Kaip patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta ir ne per šalta
Vaikų ligų gydytojas R.Selvestravičius pabrėžė, jog labai svarbu prižiūrėti naujagimį, kad jis neperkaistų ir neperšaltų, o tai gali nutikti bet kuriuo metų laiku. Kambario, kuriame yra naujagimis, temperatūra turėtų būti nuo 20 iki 23 laipsnių šilumos. Patalpos, kuriame maudote kūdikį, optimali temperatūra turėtų siekti apie 24 laipsnius, kad mažylis jaustųsi komfortiškai.
„Kūdikio kūno temperatūra paprastai būna apie 36,5°C, tačiau gali būti ir gerokai aukštesnė (apie 37,5°C) ir tai yra normalu. Tėvai turėtų atidžiai stebėti jo kūno kalbą: jei jam šalta, jis gali verkti arba nevalingai judėti, galite pastebėti nevalingus rankyčių ir kojyčių traukuliukus. Jei bus šalta, mažylis stengsis susiriesti į kamuoliuką, kad atiduotų kuo mažiau šilumos“, - pasakojo gydytojas.
Kalbant apie perkaitimą (net ir šaltuoju sezonu), jei kūdikis bus per šiltai aprengtas, palietę jo odą pajausime, kad ji karšta, paraudusi. Be to, šilumos perteklius gali sukelti prakaitinį bėrimą. Pasak gydytojo R.Selvestravičiaus, mažylio kvėpavimas taip pat bus dažnesnis, taip jis bandys pašalinti šilumą. Pastebėjus perkaitimo simptomus, patariama kuo greičiau kūdikį nurengti ir atvėsinti jo kūną.
O kaip suprasti, ar kūdikiui ne per šalta tiek esant viduje, tiek lauke? Kūdikio rankos ir kojos atvėsta greičiausiai, tačiau, anot vaikų ligų gydytojo, galūnės nėra rodiklis, norint patikrinti, ar mažyliui ne per šalta: „Norint tuo įsitikinti, geriausia užkišti ranką už vaikučio kaklo ir krūtinės. Jei pajausite šaltą odą, kuo skubiau neškite vaiką į šiltą patalpą arba šilčiau aprenkite“.
Kūdikis šilumos gali netekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, jei jį paguldysime ant vėsių svarstyklių poliklinikoje, nepakloję vystyklo, šaltas paviršius „atims“ iš jo visą šilumą. Panašiai nutiks, jei ruošitės mažyliui pakeisti sauskelnes patalpoje, kurioje susidaro nedidelis skersvėjis ar tiesiog yra pravertas langas.
Kaip žinoti, kiek ir kaip rengti kūdikį
Gydytojas R.Selvestravičius sako pastebintis, jog dažniausiai tėvai bijo, kad kūdikis peršals, o ne perkais, todėl ruošdamiesi eiti į lauką stengiasi jį aprengti kuo šilčiau (net jei jis guli vežimėlyje). Tačiau taip elgtis klaidinga. „Reikia orientuotis į savo pojūčius, o geriausia vadovautis paprasta taisykle - rengti vaiką vienu drabužių sluoksniu daugiau, nei mes patys apsirengę. Tarkime, jei pavasarį mums užtenka apsivilkti marškinėlius ir megztinį, kūdikiui tikrai kailinukų ar šiltos striukės nereikės, - šyptelėjo gydytojas. - Vadovaukitės „svogūno principu“: kuo daugiau drabužių sluoksnių, tuo lengviau reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą. Jei išėję į lauką pastebėjote, kad mažyliui per šilta, visada galite nurengti vieną sluoksnį“.
Ar kūdikiui reikia kepurytės guldant miegoti?
Dažnai mamos galvoja, kad naujagimiui reikia užrišti net ir ploną kepurytę, guldant į lovytę miegoti. Tačiau, anot gydytojo, jei patalpoje šilta ir nėra skersvėjų, to daryti nereikėtų. „Kūdikio galva yra neproporcingai didelė, lyginant su kūnu (augant šios proporcijos išsilygina), todėl jo galvytė yra tarsi „radiatorius“, pro kurį pašalinamas šilumos perteklius. Jei užrišite kepurytę, dar aprengsite kūdikį šliaužtinuku ir papildomai užklosite antklode, sukursite tarsi „šiltnamį“ - kūdikio kūnas nebeturės galimybės išspinduliuoti šilumą“, - paaiškino vaikų ligų gydytojas.
Kaip dažnai atlikti „oro vonias“
Oro vonios, gydytojo R.Selvestravičiaus teigimu, yra itin naudingos, nes jų metu ne tik grūdinamas vaiko organizmas, bet tai ir puiki profilaktika nuo iššutimų. Oro voneles galima daryti jau nuo naujagimystės, tik prieš tai reikia įsitikinti, kad kambario temperatūra siekia apie 21-22 laipsnius šilumos. Pirmuosius mėnesius rekomenduojama kūdikį išrengti ir leisti jo odai pakvėpuoti bent kartą per dieną po kelias minutes, o vėliau galima jam leisti paplikinėti ir dažniau bei ilgiau.
Tėvams kelia nerimą, kad net ir šiltai aprengto kūdikio rankutės ir pėdutės yra vėsios. Termoreguliacija. Naujagimių ir mažų kūdikių gebėjimas reguliuoti savo kūno temperatūrą nėra išlavintas, t.y. jiems sunkiau sušilti, o sušilus - atvėsti. Jų kūnai žymiai jautriau reaguoja į aplinkos temperatūrą ir išorines sąlygas - per šiltai aprengto ar apkloto kūdikio kūno temperatūra pakyla, o patekusio į vėsesnę aplinką nukrenta.
Mažas fizinis aktyvumas. Naujagimių ir mažų kūdikių pagrindinis „darbas“ yra miegoti ir valgyti, tad jie mažai juda, kraujotaka galūnėse nėra tokia aktyvi ir jos greitai atvėsta (ypač miego metu). Kraujotaka. Naujagimių ir mažų kūdikių kraujotaka aktyviausia tose vietose, kurios yra svarbiausios ir sparčiausiai vystosi, pavyzdžiui, smegenyse, plaučiuose, virškinimo sistemoje.
Karščiavimas ir kitos priežastys. Ar kūdikiui tikrai nešalta? Kadangi kūdikio rankutės ir kojytės įprastai yra vėsesnės, tai nėra geras rodiklis įvertinimui ar kūdikiui nėra šalta. Papildomas aprangos sluoksnis. Auksinė taisyklė kūdikių tėvams yra rengti juos taip, kaip rengiamės patys, tačiau pridėti dar vieną sluoksnį. Tinkama kambario temperatūra. Optimali kūdikio kambario temperatūra - apie 20-22 °C. Skatinimas judėti. Kengūravimas. Nešiojimas nešioklėje.
Pastebėjus, kad kūdikio rankutės ar kojytės yra šaltos, būtinai įvertinkite ar nėra kitų nerimą keliančių simptomų. Renkant pirmąsias kojinytes kūdikiui reikia ypatingo atidumo, nes mažylio kūno temperatūra labai priklauso nuo to, kas yra apmauta ant kojyčių. Kol kūdikio organizmo termoreguliacija dar nėra stabili, jis gali greitai perkaisti arba greitai peršalti. Naujagimiai yra labai jautrūs aplinkai. Kūdikio oda pirmoji sureaguoja į šaltį ir šilumą. Naujagimio pėdutės yra ne tik viso kūno termoreguliacijos rodiklis, bet ir saugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Jei pėdutės atvėsta, vadinasi, organizme suveikė šilumos kaupimo mechanizmas. Kojų kraujagyslės susitraukia, nes kūnui reikia palaikyti priimtiną temperatūrą, aplinkos temperatūrai krentant. Kai vaikas perkaista, į aukštą aplinkos temperatūrą pirmiausia reaguoja jo pėdutės. Naujagimio kojinytės yra išorinis veiksnys, galintis turėti įtakos ir pėdų temperatūrai.
„Vilnonės kojinytės natūraliai stimuliuoja kūdikio pėdutes. Kad kūdikiui nebūtų per šalta, svarbu patikrinti nugaros ir pilvo temperatūrą. Medžiagų, iš kurių gaminamos kūdikių kojinės, kokybė daro didelę įtaką tam, ar naujagimiui bus šalta, ar karšta. Dažnai tėvai ir močiutės mano, kad vaiko kojos turi būti kuo šiltesnės, todėl jam užmauna bent dvi poros kojinių. Kūdikis sparčiai auga, todėl kojinės, kurias apmovėte jam gimus, iki pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigos gali būti per mažos. Kartais tėvai, manydami, kad mažylis atrodys stilingiau, kelis kartus užraito kojinės viršų, tačiau galiausiai šis susuktas kraštas spaudžia kojytę.