Nevaisingumas yra sudėtinga ir dažnai varginanti problema, kuri paveikia daugelį porų visame pasaulyje. Jis apibrėžiamas kaip negalėjimas apvaisinti moters per vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių. Nevaisingumas gali būti pirminis (kai nebuvo nė vieno nėštumo) arba antrinis (kai yra buvęs nors vienas nėštumas).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10% porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30% bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekiu ir kokybės pakitimais. Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys yra menstruacijų ciklo ar ovuliacijos sutrikimai, anatominė patologija bei netinkamas hormonų balansas. Taip pat svarbu suprasti, kad nevaisingumas gali turėti didelį emocinį poveikį tiek vyrams, tiek porai, sukeldamas stresą, nerimą, depresiją ir netgi santykių konfliktus.

Vyrų nevaisingumas

Vyrų nevaisingumas yra būklė, kai vyro gebėjimas pradėti nėštumą nėra įmanomas dėl sutrikusios spermos produkcijos, transportavimo arba kitų sveikatos sutrikimų. Tai gali būti susiję su nenusileidusiomis sėklidėmis, nevykstančia spermatozoidų gamyba sėklidėse, kai kuriomis anksčiau persirgtomis infekcinėmis ligomis, sėklidžių vėžiu ir kitomis priežastimis. Vyrų nevaisingumą gali rodyti simptomai, tokie kaip mažesnis spermos kiekis, sumažėjęs libido ar seksualinė disfunkcija.

Spermatozoidų aktyvumas yra svarbus veiksnys, įtakojantis vyrų reprodukcinę gebėjimą. Tai apima jų gebėjimą judėti, plaukti ir patekti į kiaušialąstę, siekiant apvaisinti ją. Apvaisinimas: Spermatozoidai turi nukeliauti per moters gimdos kaklelį ir pasiekti kiaušialąstę gimdos kiaušidėje. Efektyvus apvaisinimas: Aktyvūs spermatozoidai gali lengviau įsiskverbti į kiaušialąstę, kur jie turi apvaisinti ją.

Kiti svarbūs veiksniai, įtakojantys spermos kokybę ir aktyvumą, yra:

• Temperatūra: Spermatogenezė, tai yra spermos formavimo procesas, geriausiai vyksta šiek tiek žemesnėje nei kūno temperatūroje.
• Hormonų lygis: Hormonai, tokie kaip testosteronas, yra svarbūs normaliam spermos vystymuisi ir aktyvumui.

Jei yra įtarimas dėl sumažėjusio spermatozoidų aktyvumo, gydytojas gali nurodyti spermatozoidų judrumo tyrimą. Daugeliu atvejų galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę.

Moterų nevaisingumas

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius, ypač po 35 metų. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo.

Imunologinis nevaisingumas

Manoma, kad apie 20% nevaisingumo atvejų susiję su imuninės sistemos funkcionavimu. Nėštumas - išskirtinė būsena, nes 9 mėnesius moters organizme auga nauja gyvybė. Embriono imuninė sistema skiriasi nuo nėščiosios: embrionas turi tėvo genų, kurių motinos organizmas neatpažįsta. Pats embrionas paskatina motinos organizmą deaktyvuoti tam tikras imuninės sistemos ląsteles, kad embrionas gimdoje galėtų toliau augti.

Imuninio nevaisingumo formos gali būti:

• Antikūnai prieš spermatozoidus: imunoglobulinai, veikiantys prieš spermos antigenus ir darantys įtaką vaisingumui. Prie spermos gali prisijungti baltymai, paveikiantys spermatozoidų gebėjimą judėti ir apvaisinti kiaušinėlį. Antikūnų prieš spermą kartais aptinkama ir gimdos kaklelio gleivėse.
• Trombofilija: tai autoimuninė liga, kuria sergant kraujagyslėse formuojasi krešuliai. Šie genetiniai pokyčiai gali nedaryti akivaizdaus tiesioginio poveikio moterų sveikatai. Tačiau nėštumo metu kraujo krešuliai gali pasiekti placentą ir blokuoti vaisiaus vystymąsi.
• Antifosfolipidinis sindromas: tai autoimuninis krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi trombų susiformavimo rizika. Antifosfolipidiniai antikūnai - imuninės sistemos ląstelių rūšis, aptinkama motinos kraujyje.
• "Ląstelės žudikės": nėščios moters imuninė sistema embrioną atpažįsta kaip „įsibrovėlį“ ir kaip atsaką sintetina antikūnus - vadinamąsias ląsteles žudikes.

Imunologinio nevaisingumo tyrimai - išsamūs, kompleksiniai. Gali būti skiriami imunologinis antikūnų, NK ląstelių, citokinų, HLA-KIR suderinamumo ir kiti tyrimai. Imuninio nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių. Dažnai pasirenkamas ir dirbtinis apvaisinimas, mitybos korekcija, jei nustatyta celiakija.

Nevaisingumo diagnostika ir gydymas

Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Prieš gydymo metodo parinkimą visuomet atliekama išsami anamnezė, įvairūs laboratoriniai tyrimai.

Diagnostika

Nevaisingumo diagnostika reikalauja kruopštaus ligonio ištyrimo. Papildomai atliekami šlapimo, spermos (sėklos), hormonų tyrimai. Neįrodžius vyro nevaisingumo, tiriama moteris.

Gydymo metodai

Gydymas priklauso nuo nevaisingumo priežasties. Vaisingumo problemos sprendžiamos įvairiai, nes kiekvienas atvejis yra unikalus.

Vaistinis ir hormoninis gydymas

Vaisingumo vaistai ir hormoninė terapija skirta padėti moteriai sėkmingai ovuliuoti arba atkurti normalų hormonų lygį. Vaistai būna skirti kiaušinėlių vystymuisi arba ovuliacijai skatinti. Vienas iš dažniausiai naudojamų pavyzdžių - klomifeno (chlomifeno) citratas.

Chirurginis gydymas

Po išsamių laboratorinių tyrimų, medicininės istorijos analizės ir tyrimo ultragarsu gydytojai gali rekomenduoti ir chirurginį gydymą. Reprodukcinėje medicinoje labiausiai paplitusios minimaliai invazinės procedūros: laparoskopija, histeroskopija ir pilvo mioemektomija (gimdos fibrozės pašalinimas).

• Laparoskopija: operacija, per kurią atliekami maži įpjovimai pilvo ar dubens srities viduje.
• Histeroskopija: gimdos ertmės patikrinimas per gimdos kaklelį naudojant kamerą ir histometrą.
• Pilvo miomektomija: chirurginė procedūra, kai atliekamas mažas pilvo pjūvis, leidžiantis patekti į gimdą ir pašalinti fibroidinius audinius.

Pagalbinės reprodukcinės technologijos (ART)

Vyrų ir moterų vaisingumas taip pat gali būti gydomas pasitelkus pagalbines reprodukcines technologijas. Pagalbiniai apvaisinimo būdai skirstomi į apvaisinimą moters kūne ir mėgintuvėlyje.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Gimdos apvaisinimas, arba intrauterinė inseminacija (IUI), - tai procesas, kai iš vyro paimta sperma specialiu būdu paruošiama ir sušvirkščiama į gimdos ertmę per ovuliaciją, aplenkiant gimdos kaklelį. Taip kiaušintakį ir subrendusį kiaušinėlį pasiekia didesnė spermos koncentracija. Ši procedūra neskausminga ir paprasta, todėl jai nėra reikalinga chirurginė invazija ar anestezija. Po šio apvaisinimo 10-15% moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro) reiškia „už kūno ribų“. Tai procesas, kurio metu kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais embriologijos laboratorijoje. IVF procesas pradedamas gonodotropino injekcijomis. Kai folikulai pasiekia brandų dydį, taikomos vaisto HCG injekcijos, kurios lemia kiaušinėlių vystymąsi ir brendimą. Prieš pat ovuliaciją šie subrendę kiaušinėliai išgaunami per operaciją, naudojant silpną anesteziją. Paimti kiaušinėliai sudedami į petri lėkštelę, embriologai juos apvaisina mėgintuvėlyje. Sukurtos zigotos paliekamos vystytis vidutiniškai 3-5 dienas. Tuomet paprastai vienas arba du embrionai, kurie vystosi geriausiai, švelniai perkeliami į gimdos ertmę kateteriu.

Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).

Gyvenimo būdo pokyčiai ir prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti nevaisingumo, yra keletas veiksnių, kurie gali padėti sumažinti riziką. Žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotikai) gali pakenkti reprodukcinei sveikatai. Svarbu palaikyti sveiką svorį, subalansuotą mitybą ir vengti aplinkos veiksnių, tokių kaip toksinų ir teršalų poveikis.

Asmenims, dirbantiems sėdimą darbą, rekomenduojama kas vieną valandą daryti pertraukėles - pasivaikščioti, kelis kartus pritūpti, siekiant pagerinti kraujotaką.

Rizika ir šalutinis poveikis

Nevaisingumo gydymui tradiciniais metodais būdinga tam tikra rizika ir šalutinis poveikis. Tai priklauso nuo taikomo gydymo metodo. Dažniausias poveikis - galvos skausmas, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai, nereguliarus menstruacijų ciklas, krūtų pabrinkimas ir skausmas, dirglumas, odos problemos, svorio padidėjimas, alerginės reakcijos.

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) (OHSS) gali būti bet kokio vaistų, reguliuojančių vaisingumą, vartojimo rizika. Kitas aspektas - daugybinis nėštumas. Tiek vaisingumo vaistų vartojimas, tiek pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę gimti dviem arba daugiau vaikų. O tai kelia pavojų tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui.

IVF galima rizika: ektopinis nėštumas, kraujavimas, šlapimo pūslės, žarnų ar kitų aplinkinių organų punkcija, taip pat priešlaikinis gimdymas. Riziką didina ir anestezija, naudojama įdedant kiaušinėlius.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į konkretų situaciją ir priežastis. Nevaisingumo gydymą dažnai lydi išpūstos viltys. Daugelis porų tikisi, jog problemą galima išspręsti pirmu bandymu, tačiau kartais reikia išbandyti skirtingus metodus ar jų derinius.

tags: #kas #gydo #nuo #nevaisingumo

• Naujagimio priežiūra su kokoso aliejumi
• Kaip pasirinkti gimdymo partnerį
• Vaisiaus vystymasis 9 savaitę
• Išsamus vadovas apie vaiko pinigus
• Mityba nėštumo metu