Kazys Grinius: Gydytojas, Valstybės Tėvas ir Demokratijos Puoselėtojas
Kazys Grinius: Gydytojas, Valstybės Tėvas ir Demokratijos Puoselėtojas
Kazys Grinius - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, demokratijos puoselėtojas, gydytojas ir knygnešys, gimęs Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje 1866 m. gruodžio 17 d. Jo gyvenimas ir veikla paliko gilų pėdsaką, o atminimas įamžintas įvairiose vietose.
Kazio Griniaus Gyvenimo Kelias
1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje gimė Kazys Grinius. Mokslus pradėjo Ožkinių rusiškoje pradžios mokykloje, vėliau mokėsi Limarkų kaimo mokykloje, o nuo 1877 m. - Marijampolėje. 1879-1887 m. mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją. 1887-1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, 1893 m. kovą įgijo medicinos gydytojo diplomą. 1894 m. pradėjo verstis privačia gydytojo praktika Marijampolėje.
Politinė, visuomeninė ir profesinė veikla
Nuo 1883 m. Kazys Grinius platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1884 m. drauge su bendraklasiu Jonu Mačiu-Kėkštu redagavo ir leido rankraštinį laikraštį „Priešaušris“. 1887 m. įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, 1891-1892 m. buvo draugijos pirmininkas. 1888 m. pradėjo rašyti į draudžiamą lietuvišką spaudą, tarp jų į Jono Šliūpo redaguotą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leistą laikraštį „Lietuviškas balsas“. 1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti laikraštį „Varpas“. 1889 m. spalį už dalyvavimą Maskvos universiteto studentų riaušėse buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1891 m. jo iniciatyva Maskvos studentų draugijoje įkūrė Fondą lietuviškoms knygoms leisti. 1892 m. tėviškėje suorganizavo penktąjį varpininkų suvažiavimą. 1892 m. pabaigoje Minske ėjo medicinos punkto kovai su cholera gydytojo pareigas. 1893 m. devynis mėnesius dirbo Kaspijos jūros laivo gydytoju. 1894-1905 m. buvo Varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių periodinių leidinių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ bendradarbių. 1896 m. geguės 1 d. Vilniuje dalyvavo pasitarime, kuriame buvo įkurta Lietuviškoji socialdemokratų partija (LSDP). 1897-1899 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. 1899 m. po Vinco Kudirkos mirties, dviejų laikraščio „Varpas“ numerių redaktorius. Nuo 1900 m. caro žandarai Kazio Griniaus namuose daug kartų darė kratas. 1901 m. su bendraminčiais įkūrė knygnešių ir draudžiamos lietuviškos literatūros platintojų organizaciją „Artojų draugija“. 1902 m. spalio 17 d. dalyvavo XV varpininkų suvažiavime, kurio metu buvo įkurta Lietuvių demokratų partija (LDP). 1905 m. lapkričio 28 d. buvo suimtas Marijampolėje ir įkalintas Kauno kalėjime, tačiau 1905 m. gruodžio 2 d. paleistas. 1905 m. gruodį su bendraminčiais įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“, kuri įsteigė pirmąją mokyklą Marijampolėje su dėstomąja lietuvių kalba. 1905 m. pabaigoje verčiamas generalgubernatoriaus, persikėlė į Vilnių, bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“ ir „Vilniaus Žinios“, suredagavo paskutinį „Varpo“ numerį. Parengė 1905 m. gruodžio 22 d. įkurtos Lietuvos valstiečių sąjungos programą. 1906 m. kovą gavęs valdžios leidimą, grįžo į Marijampolę, tęsė visuomeninę veiklą, tų pačių metų rugsėjį su žmona Joana buvo suimti ir dvylikai dienų įkalinti Marijampolės kalėjime. 1908 m. už veiklą „Šviesos“ draugijoje suimtas ir 67 dienas kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908-1910 m. priverstas palikti Suvalkų guberniją, su šeima gyveno Vilniuje. 1909-1910 m. su Albinu Rimka redagavo savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, su Gabriele Petkevičaite dienraštį „Lietuvos žinios“. 1910 m. spalį grįžo į Marijampolę. 1911 m. rugsėjo 10 d. kartu su kitais Marijampolėje surengė pirmąją lietuvių žemės ūkio parodą, už tariamą caro įžeidimą parodos metu vėl buvo suimtas ir pusantro mėnesio kalintas Kalvarijos kalėjime. 1913 m. kovą su bendraminčiais Tilžėje atnaujino laikraščio „Varpas“ leidimą. 1914 m. rugsėjį, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuotas į Rusijos imperijos gilumą, dirbo Jeleco miesto (Lipecko sr.) gydytoju, įsitraukė į lietuvių karo pabėgėlių veiklą. 1915 m. kovą persikėlė į Šiaurės Kaukazą, Nalčiką, kur dirbo Zemsojuzo ligoninės gydytoju. 1915 m. birželį apsigyveno Grozne, buvo paskirtas Zemsojuzo laikinosios karo ligoninės prie Goriačevodsko vyriausiuoju gydytoju. 1917 m. gruodį persikėlęs į Kislovodską pas šeimą, dirbo Minutkos sanatorijos vedėju. 1917 m. aktyviai įsitraukė į tais metais įsteigtos Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą. 1917 m. lapkričio 19 d. buvo išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. 1917 m. gruodžio 4 d., jam nedalyvaujant, išrinktas šios tarybos prezidiumo pirmininku. 1918 m. rugsėjo 8 d. Kislovodske raudonarmiečiai nužudė Kazio Grniaus žmoną Joaną ir dukrą Gražiną. 1919 m. gegužę su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko iš Kislovodsko ir pasiekė Marselio uostą, Prancūzijoje. 1919 m. liepą Paryžiuje paskirtas Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje Repatriacijos komisijos pirmininku. 1919 m. lapkritį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje ir vertėsi gydytojo praktika. 1920 m. pradžioje išrinktas į Marijampolės miesto tarybą (ėjo jos pirmininko pareigas). 1920 m. vadovavo Ministrų kabinetui.
Karininko Karjera ir Tarnyba Lietuvai
Kazys Grinius (gimęs 1899 m. rugsėjo 8 d. Pilviškiuose - miręs 1965 m. gegužės 29 d. Vašingtone, DC) buvo karininkas ir visuomenės veikėjas, Lietuvos prezidento K. Griniaus sūnus. Mokėsi Marijampolėje. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Rusiją, ten Kislovodske baigė gimnaziją. Kovėsi su bolševikais pilietiniame kare. Už pasižymėjimą kautynėse jam buvo suteiktas karininko laipsnis. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. rugpjūčio mėn. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1-ajame raitelių pulke. Nuo 1921 m. vasario mėn. ėjo 1-osios kavalerijos divizijos štabo viršininko pareigas. 1919 12 14 jam suteiktas leitenanto laipsnis, 1920 10 05 pakeltas į vyr. leitenantus. 1920 m. gegužės-spalio mėn. 1921 m. lapkričio 7 d. buvo pasiųstas mokytis į Prancūziją, Sen Syro karo mokyklą. 1923 m. Prancūzijoje baigęs Sen-Cyro karo mokyklą paskirtas Aukštųjų karininkų kursų instruktoriumi, lektoriumi. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į kapitonus. 1927 m. Nuo 1927 m. rugsėjo mėn. dirbo Vyriausiojo štabo operacijų skyriuje, Kauno karo mokyklos ir Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1928 m. vasario 16 d. pakeltas į gen. štabo majorus, 1929 m. lapkričio 23 d. - į gen. štabo pulkininkus leitenantus, 1935 m. pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 1934 m. gruodžio mėn. - 1935 m. rugsėjo mėn. Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininkas. 1935 m. rugsėjo mėn. - 1937 m. liepos mėn. Trečiosios divizijos štabo viršininkas. 1937 m. liepos 16 d. paskirtas Lietuvos karo atašė Vokietijoje. 1937 m. liepos mėn. - 1940 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos karo atašė Berlyne. 1941 m. emigravo į JAV. 1951 m. dirbo „Amerikos balso“ radijuje Miunchene ir Vašingtone.
Prezidentūra ir Politinė Veikla Seime
Kazys Grinius aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, būdamas Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo nariu. 1920 m. balandžio 14-15 d. Steigiamojo Seimo nariu išrinktas nuo Marijampolės apygardos. Seime K. Grinius stebėjo, kad būtų laikomasi demokratijos principų ir nebūtų procedūros pažeidimų. Geguės 20 d. suformulavo rezoliuciją, kad mirties bausmė nebus vykdoma iki tol, kol bus paskelbta amnestija, Seimas pasiūlymui pritarė. Buvo Darbo, Socialinės apsaugos ir sveikatos, Užsienio reikalų bei Laikinosios Konstitucijos komisijų narys, pastarajai vadovavo. Kilus diskusijai dėl Prezidento institucijos ir socialdemokratams parengus alternatyvinį Konstitucijos projektą, teigė, jog Prezidentas valstybei reikalingas, balsavimo metu susilaikė. 1922 m. sausio 13 d. Kazys Grinius buvo atšauktas iš Ministro Pirmininko pareigų, iki 1922 m. vasario 2 d. šias pareigas ėjo laikinai, o po to grįžo į Steigiamąjį Seimą ir dirbo jame iki kadencijos pabaigos. 1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1926 m. birželio 8 d. buvo įnauguruotas Lietuvos Respublikos Prezidentu ir nustojo Seimo nario pareigų. 1926 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime pasakė inauguracinę Lietuvos Respublikos Prezidento kalbą. 1926 m. birželio 7 d. - 1926 m. gruodžio 17 d. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tačiau 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas perversmas, po kurio buvo priverstas atsisakyti prezidento pareigų.
Visuomeninė ir kultūrinė veikla
Kazys Grinius buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Jo namai Marijampolėje buvo lietuvybės skleidimo židinys, Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centras. 1905 m. birželio 29 d. Marijampolėje surengė pirmąją viešą demonstraciją - Petro Armino 50-mečio ir „Aušros“ 20-mečio minėjimą. 1905 m. gruodį su bendraminčiais įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“, kuri įsteigė pirmąją mokyklą Marijampolėje su dėstomąja lietuvių kalba. 1909-1910 m. su Albinu Rimka redagavo savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, su Gabriele Petkevičaite dienraštį „Lietuvos žinios“. Su F.Bortkevičiene 1909 m. įkūrė pasitikėjimo bendrovę „F. Bortkevičienė ir K. Grinius“ „Lietuvos ūkininkui“ ir „Lietuvos žinioms“ leisti. Įsteigė „Lietuvos ūkininko“ priedus „Žemė“, „Sveikata“, „Mokykla“, „Aušrinė“. Redagavo leidinius „Kova su džiova“, „Pieno lašas“. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų. 1942 m. lapkričio 14 d. K. Grinius kartu su Mykolu Krupavičiumi ir Jonu Aleksa parašė memorandumą prieš žydų genocidą. Dėl to jis buvo ištremtas iš Kauno ir apsistojo sesers Onos sodyboje Alksniškių kaime, netoli tėviškės.
Atminimo Įamžinimas
Prezidentai Lietuvoje įamžinti įvairiai - jų vardais pavadintos gatvės, aikštės, mokyklos, statant paminklus ar atidengiant memorialines lentas. Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje įkurtas name, kuriame 1904-1914 m. gyveno Prezidentas su šeima. 1994 m. palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti maumedžių giraitėje gimtinėje - Selemos Būdoje. Šilutės rajono savivaldybė pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą - ant tilto per Šlažų upelį Šlažų kaime pastatytas tiltas, vadinamas Kazio Griniaus vardu, ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu.
Svarbios datos ir įvykiai Kazio Griniaus gyvenime
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1866 m. gruodžio 17 d. | Gimė Selemos Būdos kaime |
| 1887-1893 m. | Studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete |
| 1894 m. | Pradėjo verstis privačia gydytojo praktika Marijampolėje |
| 1896 m. | Vedė Joaną Pavalkytę |
| 1905 m. gruodžio mėn. | Įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“ |
| 1914 m. rugsėjo mėn. | Pasitraukė į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metu |
| 1918 m. rugsėjo 8 d. | Raudonarmiečiai nužudė žmoną Joaną ir dukrą Gražiną |
| 1920-1922 m. | Vadovavo Ministrų kabinetui |
| 1926 m. birželio 7 d. | Išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu |
| 1926 m. gruodžio 17 d. | Įvykdytas perversmas, priverstas atsisakyti prezidento pareigų |
| 1941 m. | Emigravo į JAV |
| 1950 m. birželio 4 d. | Mirė Čikagoje, JAV |
| 1994 m. | Palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti gimtinėje |