Intrauterininė inseminacija (IUI): išsamus vadovas
Intrauterininė inseminacija (IUI): išsamus vadovas
Intrauterininė inseminacija (IUI), dar vadinama dirbtiniu apvaisinimu, yra medicininė procedūra, padedanti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Tai vienas iš paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdų poroms, negalinčioms pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininiai metodai, padedantys pastoti, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau.
- Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė.
- Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai.
Pagalbinio apvaisinimo priežastys
Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios:
- Moters nevaisingumas: ovuliacijos sutrikimai, kiaušidžių problemos, užsikimšimai kiaušintakiuose ir kt.
- Vyro nevaisingumas: mažas spermos kiekis, prasta spermos kokybė, sutrikęs spermos judėjimas ir kt.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas: kai priežastis nenustatoma.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Tačiau dažniausiai taikomi trys pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (In vitro fertilizacija, IVF): vienas iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, suteikiantis galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų.
Kaip atliekama intrauterininė inseminacija (IUI)?
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra santykinai greita ir neskausminga procedūra, atliekama be nejautros ar nuskausminančių vaistų. Procedūros dieną vyras pateikia savo spermą (arba yra ruošiama donoro sperma), kuri specialiai paruošiama. Spermos paruošimo procedūros esmė yra atrinkti tik geriausios kokybės spermatozoidus, todėl negyvybingi, nejudrūs, pažeisti, pakitę, nesubrendę spermatozoidai, o taip pat ir kitos, pašalinės ląstelės, bakterijos ir pan. yra pašalinami. Vyro spermos paruošimo metu pašalinami negyvybingi, pažeisti ir morfologiškai pakitę spermijai, leukocitai, nesubrendusios germinacinės ląstelės, pašalinės ląstelės, ir tai yra papildomi spermos paruošimo privalumai. Vaisingumo laboratorijoje vyro sperma yra specialiai paruošiama IUI procedūrai. Spermos paruošimo procedūros metu sukoncentruojami judrūs spermatozoidai, pašalinami prostaglandinai, uždegiminiai faktoriai ir antigeniniai baltymai, randami natūralioje spermoje.
IUI gali būti atliekama natūraliame arba stimuliuotame moters cikle. Procedūros, atliekamos stimuliuotame moterų cikle, yra efektyvesnės, nes dažnai pasiekiamas net dvigubai didesnis nėštumų skaičius lyginant su IUI, atliekamose natūraliame cikle. Kiaušidžių stimuliacija. Stimuliacijai yra naudojami vaistai, kurie parenkami, atsižvelgus į konkrečią situaciją. Įprastai vaistų kiekis yra gerokai mažesnis, nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (angl. IVF). Ovuliacija stimuliuojama vaistais, kurių kiekis IUI procedūroms yra žymiai mažesnis nei IVF procedūroms. Folikulų augimo stebėjimas. Ovuliacijos nustatymas. Folikulams subrendus yra suleidžiama HCG injekcija. Inseminacija paprastai atliekama 36 valandos po HCG injekcijos (žmogaus chorioninio gonadotropino).
Procedūra atliekama naudojant minkštą kateterį, kuris įvedamas į moters gimdą per gimdos kaklelį. Tiesiai į gimdą perkeliama (sušvirkščiama) laboratorijoje paruošta sperma. Pojūčiai procedūros metu moteriai primena PAP testą, atliekamą vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, t.y. Po procedūros moteris neturėtų jausti skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. IUI yra laikoma labai saugia procedūra ir įvairūs šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Po procedūros moteris neturėtų jausti skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Kai procedūra bus baigta, jūsų bus paprašyta bent penkias minutes likti atsipalaidavusioje padėtyje. Tą pačią dieną, kai atliekama procedūra, pacientai gali atnaujinti įprastą fizinę veiklą, įskaitant lytinius santykius.
Po tokios procedūros paprastai skiriamas natūralus progesteronas arba progestinų grupės preparatas 14 dienų luteininei fazei palaikyti. Praėjus 12-14 dienų po procedūros atliekamas nėštumo testas.
Intrauterininės inseminacijos (IUI) efektyvumas
Koks yra intrauterininės inseminacijos efektyvumas, t.y. Nėštumo tikimybė yra didesnė nei natūraliu būdu, nes spermatozoidai patenka tiesiai į gimdą pačiu vaisingiausiu ciklo metu. Pavyzdžiui, to ar procedūra atliekama natūraliame moters cikle, t.y. Daugiausia nėštumų registruojama per 4 gydymo ciklus. IUI yra nesudėtingas, efektyvus, neinvazinis gydymo metodas. Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI pagalbinį apvaisinimą moters kūne, yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius. Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. IVF).
Kiti pagalbinio apvaisinimo metodai
Be IUI, egzistuoja ir kiti pagalbinio apvaisinimo metodai:
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) - vienas dažniausiai taikomų pagalbinio apvaisinimo metodų. Tai viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. IVF (angl: in vitro fertilization) - apvaisinimas (moters kiaušialąsčių ir vyros spermos sujungimas) ne moters kūne. IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI) - procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
Kiti svarbūs aspektai
Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Dar prieš pasiryždami IVF, vaikelio norintys susilaukti partneriai jaučiasi išsekę dėl nuolatinės kovos su nevaisingumu. Daugelis porų pastebi, kad jų gyvenimą ir interesus itin apribojo atliekamos procedūros: daug mėnesių tenka planuoti ciklą, iš naujo po nesėkmės ruoštis naujam ciklui ir vėl bandyti. Gydymas galiausiai užvaldo mintis, ir tai tampa viena pagrindinių pokalbių temų bei didžiausias ateities planas. Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį. Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apimta gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas. Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių.
Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike.
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Susilaikymo laikas nuo spermos išsiliejimo (abstinencija). Higiena. Prieš spermos surinkimą labai svarbu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas ir lytinius organus. Spermos surinkimas. Pristatymas į laboratoriją. Idealu, jeigu paciento sperma surenkama klinikoje, specialiai tam pritaikytame kambaryje. Galima pristatyti spermą tyrimui tiesiai iš namų, tačiau tai turi būti atlikta nepraėjus daugiau negu 1 val. Bendra paciento savijauta. Didžiausią neigiamą įtaką spermatozoidų vystymuisi turi kūno temperatūros svyravimas, todėl spermos tyrimus rekomenduojama atidėti, jeigu vyras karščiuoja. Klausimyno/ sutikimo tyrimui formos užpildymas. Būtina dėmesingai ir atvirai atsakyti į visus pateiktus klausimus. 2 dienų susilaikymas aiškinamas tuo, kad su kiekviena ejakuliacija (spermos išsiliejimu) spermatozoidų koncentracija mažėja. Spermos surinkimui skirtas indelis turi būti vienkartinis, patikrintas dėl toksiškumo ir pasvertas laboratorijoje. Rekomenduojama spermą surinkinėti tik masturbacijos būdu. Jeigu sperma yra surenkama namie, būtina ją pristatyti į laboratoriją nepraėjus daugiau nei 1 val.