Vaikų globa Lietuvoje: statistika, pokyčiai ir iššūkiai
Vaikų globa Lietuvoje: statistika, pokyčiai ir iššūkiai
Vaikų globa yra svarbi visuomenės dalis, užtikrinanti tinkamą aplinką ir priežiūrą tiems vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių neteko tėvų globos. Lietuvoje ši sritis nuolat kinta, atsižvelgiant į visuomenės požiūrį, valstybės politiką ir pačių vaikų poreikius. Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų globos statistika, pagrindiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos Lietuvoje.
Vaikų Globos Modelio Pokyčiai Lietuvoje
Iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus. Anksčiau globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, todėl buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius. Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN) arba šeimynose po 5-6 vaikus. Veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai. Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė teigia, kad toks modelis turi įtakos vaiko savijautai ir elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu. Kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama.
Lietuvos regionų žemėlapis
Statistika ir Tendencijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 6 427 globojami vaikai. Daugiausiai globotinių yra šeimose - 4 488 vaikai, šeimynose - 298, globos įstaigose auga 1 466 vaikai, globos centruose - 175. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 iki 17 metų.
Per 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Vaikų Globos Formos Lietuvoje (2024 m. duomenys)
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) | 3314 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Nuolatiniai globotojai | 9 |
| Šeiminiai namai | 177 |
| Vaikai, gyvenantys šeimyniniuose namuose | 1032 |
Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700 vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3500 vaikų. Didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, laikinoji globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Nacionalinio įvaikinimo tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
Visuomenės Požiūris į Globojamus Vaikus
Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą nuolat gerėja, vis dar susiduriama su neigiamomis nuostatomis. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės. Tai rodo, kad visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį ir ji vis dar stigmatizuojama.
Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė Daiva Matulevičiūtė teigia, kad neigiamos išankstinės nuostatos dažnai kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais. Jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų. Tačiau, pasak D. Matulevičiūtės, vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera.
Kita neigiamo požiūrio priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties. Žmonės, kurie nėra susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos.
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
Iššūkiai ir Sprendimai
Vienas didžiausių iššūkių - neigiamas visuomenės požiūris į globojamus vaikus. Norint jį pakeisti, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių ir viešumo. Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų.
Taip pat svarbu skatinti įvaikinimą ir globą. Pertvarka, kurios metu didelės vaikų globos institucijos išskaidomos į mažas, iki 10 vaikų turinčias šeimynines bendruomenes, yra būtina. Tai leistų vaikams, kurie yra vyresnio amžiaus ir dėl to labai retai sulaukia galimybės persikelti į įtėvių ar globėjų šeimą, augti bent panašioje į šeimą aplinkoje.
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus.
Bendravimo galia darant poveikį aplinkai | Jeannine Bartz | TEDxKerrisdaleLive
Vilniaus Rajono Pavyzdys
Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais. 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Vilniaus rajone buvo 214 globojamų vaikų, laikinai netekusių tėvų globos, iš jų laikinoji globa paskirta - 62, nuolatinė globa - 173 nepilnamečiams. Šeimoje globojamų vaikų buvo 161, socialinės globos įstaigose - 53.
Savivaldybė yra įsigijusi 5 namus, kuriuose savo veiklą šeimyniniu principu vykdo bendruomeniniai vaikų globos namai. Sausį ten buvo apgyvendinti ir globojami 45 vaikai. Taip pat savivaldybė didina Vaikų dienos centrų skaičių, kuriuose socialinės priežiūros paslaugas gauna vaikai.
Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau padeda nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Nuo 2022 m. kovo mėnesio 83 Ukrainos vaikams nustatyta globa (rūpyba) tiek Lietuvos piliečių šeimose, tiek ukrainiečių, turinčių giminystės ryšių su vaikais ir atradusių prieglobstį Lietuvoje, šeimose.
Ateities Perspektyvos
Lietuva siekia, jog kuo daugiau vaikų turėtų galimybę praleisti vaikystę šeimoje, šeimynoje ar mažoje bendruomenėje. Tam būtinas ne tik globos ir įvaikinimo skatinimas ir pagalba tam pasiryžusiems asmenims, bet ir vaikų globos institucijų pertvarkymas.
Pagrindinis tikslas - kad iki 2020 metų globos įstaigose neliktų vaikų. Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai.
